Seimo pirmininkė skatina išnaudoti galimybes

Šeštadienį Kretingos rajone Darbėnuose lankėsi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kuri dalyvavo iškilmingame minėjime „Partizanų takais“, skirtame Lietuvos partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai. Pagerbusi Laisvės kovų dalyvius, I.Degutienė išskirtiniame interviu priedui „Vakarų Lietuva“ atsakė į šalies periferijos gyventojams aktualius klausimus.

Iškilmingame minėjime „Partizanų takais“ Darbėnuose apsilankiusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė sveikinimo kalboje paragino giedant Lietuvos himno eilutes „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, galvoti ne tik apie gilią istoriją, bet ir apie mūsų tėvų ir senelių sudėtas aukas.

- Ar Seimas rengia strategiją, svarsto apie priemones, kaip universitetų absolventus, jaunus specialistus ne tik sulaikyti nuo emigracijos, kad jie liktų Lietuvoje, bet ir privilioti į provinciją?

- Tokios programos yra parengtos ir įgyvendinamos – paminėtinos Protų susigrąžinimo ir pritraukimo, Tyrėjų karjeros, Aukštųjų technologijų plėtros programos, Inovacijų strategija ir kitos. Jų tikslas – susigrąžinti į užsienį išvykusius dirbti aukštos kvalifikacijos specialistus, mokslininkus, apskritai sustabdyti protų nutekėjimą iš Lietuvos. Šiose programose koncentruojamasi į mokslininkų skatinimo sistemą, dotacijas ir stipendijas, investicijas į mokslinius tyrimus, mokesčių lengvatas verslui, diegiančiam inovacijas ir naujas technologijas. Jau pradėtas įgyvendinti ir ambicingiausias šios srities projektas, kuriam skiriama daugiau negu 2 mlrd. Lt - integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, vadinamųjų slėnių, programa.

Vien švietimo ir mokslo srities programoms šiemet skirta apie 3,6 mlrd. Lt. Iki šiol dar nėra buvę, kad vienu metu būtų renovuojama per 200 švietimo įstaigų.

Svarbiausia, kad visos šios programos neliktų vien tik popieriuje, bet realiai pasiektų atokiausius kampelius. O tai priklauso ne tik nuo centrinės valdžios, bet ir nuo savivaldos institucijų, vietos bendruomenių iniciatyvos ir realių darbų.

- Kaimus pasiekia europinė parama, bet kaip į tuos kaimus nuvažiuoti, kai rajono žvyrkeliai yra ypač blogos būklės, o jų priežiūrai skiriama menkai lėšų. Ar ši problema žinoma Seimui ir kaip ketinama ją spręsti?

- Taip, Seime ši problema yra žinoma ir diskusijos komitetuose apie tai nuolat vyksta. Tačiau čia susiduriame su bendra valstybės problema – lėšų trūkumu. Tikrai nelengva apsispręsti, kam skirti prioritetus. Esu įsitikinusi, kad daugiau lėšų turėtų būti skiriama žvyrkelių asfaltavimui, jog galėtume jaustis gyvenantys Europoje. Todėl tikiuosi, kad gerėjant bendrai finansinei padėčiai galėsime patvirtinti didesnę sumą žvyrkeliams finansuoti.

- Kokia Seimo pozicija dėl šalies periferijos ligoninių, jų kai kurių skyrių uždarymo? Gyventojai nuolat gyvena nežinioje - išliks ar ne arčiausiai jų esanti miesto ligoninė.

- Tris sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimo etapus patvirtino dar ankstesnės vyriausybės, kurios įgyvendino pirmuosius du etapus. Šiai Vyriausybei teko prievolė įgyvendinti trečiąjį etapą, kurio tikslas – patvirtinti paslaugų teikimo kriterijus ir jų finansavimo sąlygas.

Vyriausybė patvirtino tokius kriterijus, kurių neįvykdžius finansavimas iš Valstybinės ligonių kasos nutraukiamas – ne mažiau 300 gimdymų per metus arba pereinamuoju laikotarpiu apie 650 didžiųjų operacijų per metus. Per 2010 metus šių kriterijų neatitiko 10 ligoninių.

Kitas svarbus dalykas – jei pačios rajonų savivaldybės nutaria finansuoti atitinkamas paslaugas ligoninėse, tai tokios ligoninės gali veikti ir toliau.

Jeigu ligoninės dirbs efektyviai, kokybiškai, susigrąžins pacientų srautus, turės personalo ir įvykdys Vyriausybės patvirtintus kriterijus, jiems finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo bus sugrąžintas.

- Ar Seimas kartu su Vyriausybe ketina peržiūrėti mokyklų tinklo optimizavimo programą, pagal kurią daugumai kaimo mokyklų lemta išnykti.

- Naujajame Švietimo įstatyme numatyta galimybė vidurinėms mokykloms būti iki 2015 metų, gerokai išplėsta ilgųjų gimnazijų steigimo galimybė ir atskirai išskirtos tokios gimnazijos kaimo vietovėse. Įstatyme įtvirtintas svarbus bendruomenių vaidmuo priimant savivaldybėms sprendimus dėl tinklo ir mokyklų pertvarkos, nustatytas privalomas konsultavimasis su jomis.

Iki šių metų liepos mėnesio Švietimo ir mokslo ministerija turi parengti naujas mokyklų tinklo kūrimo taisykles, kuriose bus apibrėžti reikalavimai ir klasių dydžiams. Jau šiandien teisės aktuose yra įtvirtinta galimybė vadinamosioms kaimiškoms savivaldybėms išimtinai perskirstyti 6 proc. mokinio krepšelio, kad būtų užtikrintas kaimo mokyklų funkcionavimas.

O savivaldybės ir dabar turi galimybę, jei tik leidžia krepšelio lėšos, turėti mažesnes klases negu nustato patvirtinti Vyriausybės dydžiai. Be to, savivaldybės turi galimybę dalyvauti programoje „Universalūs daugiafunkciniai centrai kaime“, kuriai skirta apie 90 mln. Lt.

- Kokias matote perspektyvas Vakarų regionui ir atskirai - Kretingos rajonui vystytis?

- Manau, kad aukštesnė valdžia neturėtų kištis į sprendimus, kuriuos efektyviausiai gali priimti vietos valdžia. Todėl tikiu, kad Vakarų regiono žmonės patys geriausiai mato krašto pranašumus ir perspektyvas.

Mano požiūriu, Kretingos rajonas yra labai patogioje vietoje – arti Lietuvos uostas Klaipėda, pajūrio kurortas Palanga. Susitikimuose su užsienio valstybių parlamentų pirmininkais, užsienio šalių ambasadoriais, kitais svečiais visuomet atkreipiu dėmesį į Lietuvos pajūrį. Turizmas – iki galo neišnaudota jūsų krašto galimybė, nes ypač iš užsienio atvykstantys žmonės tikrai netrokšta visą dieną gulėti paplūdimiuose, jie nori pamatyti ir pažinti kuo daugiau, patirti nepakartojamų įspūdžių. O Kretinga, kaip ir visas Lietuvos pajūris, tikrai turi ką jiems pasiūlyti.

Pagerbė Laisvės gynėjus

Seimo pirmininkė I.Degutienė, Seimo nariai Dainius Budrys, Vaidotas Bacevičius, Valentinas Stundys bei Paulius Saudargas kartu su darbėniškiais dalyvavo eisenoje nuo Darbėnų bažnyčios iki paminklo „Kardo“ rinktinės partizanams, kurių atminimui iškilmių dalyviai padėjo gėlių, uždegė žvakes. Čia nuskambėjo „Kardo“ rinktinės Skirmanto, Vizbuto, Tauro (Slyvos), Daugvaišo, Sirvydo, Tautvaišo, Narimanto, Vidmanto, Žygimanto, Būganto kuopų bei Šleiderio būrio vardai.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika įteikė padėkas Laisvės kovų dalyviams – Irenai Stonkienei, Kazimierui Algirdui Pečiukoniui, Mildai Kundrotienei ir Julijonui Mickui.

„Lenkiu galvą prieš Laisvės kovų dalyvius, kurie savo stipria dvasia yra pavyzdys mums, kokie turime būti. Noriu nuoširdžiai paprašyti Jūsų: pasakokite apie tai vaikams, mokykite juos suprasti Lietuvos istoriją ir ugdykite patriotizmą. Jokie universitetai, jokios mokyklos nepakeis pasakojimo iš pirmų lūpų, juolab asmeniškai mačiusių laisvės kovas ar jose dalyvavusių“,- savo sveikinimo kalboje per iškilmingą minėjimą „Partizanų takais“ sakė I. Degutienė.

• Rašyti komentarą (0)