Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Naminę duoną kepti mokė vokiečių jaunimą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2011-05-17
Vida Viskontienė paaiškino: duonos gniaužyti negalima – ji to nemėgsta. „Duoną reikia minkyti kumščiais“, - teigė šimtametes duonos kepimo tradicijas išsaugojusi moteris.

Darbėniškė Vida Viskontienė džiaugiasi tuo, jog jai pasisekė išsaugoti šimtametes jų šeimos duonos kepimo tradicijas.

„Nėra buvę, kad mūsų namai nekvepėtų duona. Duoną kepė mano motina Magdalena Petrauskienė, jos kepimo paslaptis perėmusi iš savo motinos. Taigi duoną iš tiesų jau kepame šimtą metų“, - teigė moteris, šiomis dienomis su duonos kepimo tradicijomis supažindinusi ir jaunuolius iš Vokietijos Bonos miesto.

Duonos kepimo ritualas, kaip ir kiti Lietuvoje pamatyti dalykai, Vokietijos didmiesčio vaikams padarė didelį įspūdį.

„Miške mūsų svečiai klausėsi tylos, o prieš kepdami duoną – patys kūrė senovinę krosnį: tokios jie savo didmiestyje tikrai kad nebuvo matę. Stulbinantį įspūdį padarė Nida, Juodkrantė, Lietuvos gamta. Jiems patiko mūsų žmonės ir mūsų maistas“, - kalbėjo vokiečių jaunimą Lietuvoje globojusios ir turininga programa pasirūpinusios Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos specialybės mokytoja Loreta Tamošaitienė ir socialinė pedagogė Areta Skukauskienė.

Vokietijos jaunimo viešnagė Lietuvoje buvo surengta pagal Tarptautinio švietimo mainų paramos fondo Leonardo da Vinči partnerysčių projektą „Europos virtuvės gidas“. Trečius metus projekte dalyvaujanti Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla pasirūpino, kad 7 jaunuolių, savojoje šalyje besimokančių virėjo, barmeno specialybių, grupė bei dvi jų mokytojos Lietuvoje patirtų išskirtinių įspūdžių.

„Kai jau pirmą dieną pabuvojome Darbėnuose pas duonos kepėją Vidą Viskontienę, supratome, kad mūsų sumanymas - parodyti kažką unikalaus, išskirtinio - pasiteisino. Tačiau kol mums pavyko surasti žmogų, kuris ir į savo namus įsileistų, ir duoną keptų be jokių cheminių priedų bei pramoninių technologijų, teko pavargti: tokių kepėjų visoje Lietuvoje yra labai reta“, - neslėpdamos dėkingumo teigė klaipėdietės mokytojos.

Žemaičių tautiniais rūbais pasipuošusi V.Viskontienė vokiečių jaunimui pasistengė kuo daugiau papasakoti apie juodą naminę ruginę duoną, kuriai užraugti, išminkyti, iškepti prireikė beveik savaitės.

Jaunuoliai patys virė vandenį, plikė raugą, jį ragavo ir suko nosis šalin: alkoholiu kvepiantis raugas nė iš tolo nepanašus į tai, ką patiriame valgydami duoną.

Savo svečius Vida Viskontienė (kairėje) pasitiko vilkėdama žemaičių tautiniais rūbais.

„Jaunimą perspėjau, kad susirengę minkyti duonos būtų pailsėję ir žvalūs, o jie mat iš vakaro gegužinėje linksminosi. Juk minkyti duoną – fizinių jėgų reikalaujantis darbas. O kada duona – jau išminkyta? Ogi kai pirmas prakaito lašas geldon nukrinta“, - sodria liaudiška šneka duonos kepimo procesą apibūdino V.Viskontienė.

Anot jos, tai, jog vokiečių jaunimas duonos raugą skanino cukrumi, buvo labiau proginis sumanymas.

„Nors, žinoma, kiek žmonių, tiek ir skonių. Paprastai į juodą duoną cukraus neberiama: rugys iš savęs ir taip saldus. Nereikia bijoti ir pasibuvusio raugo: kuo raugas senesnis, tuo duona geriau išrūgsta. Tikslaus duonos gaminimo recepto neturiu – visko beriu iš akies, ir kai tai sakau kitiems, galvoja, kad meluoju“, - kalbėjo V.Viskontienė, savo namusoe vokiečius dar pavaišinusi naminiais mieliniais pyragais ir baltu sūriu.

V.Viskontienė duonai kepti nenaudoja jokių cheminių priedų, raugą turi savo, net ir druską vartoja kuo paprastesnę, nes galvojanti, jog druska su priedais gali sugadinti duonos skonį. Juodą duoną dar praturtina sėlenomis, kmynais - šių nusiperka iš Šukės ūkininkų, rupius miltus vėlgi perka Žemaitijoje – iš Skuodo rajono Žemytės malūno.

Duonos kepėja teigė, jog neturinti jokio specialaus ženklo savajai duonai žymėti. Tačiau šiomis dienomis ją pasiekė žinia, kad jos gaminiams – ne tik juodai duonai, bet ir baltai plikytai, mieliniams pyragams, naminei girai ir raugintos duonos naminiams kleckams suteiktas Tautinio paveldo B kategorijos sertifikatas.

„Jį turėti įkalbėjo bei viskuo pasirūpino Savivaldybės specialistė Dalia Činkienė. Iš esmės jis mano gyvenime ne ką tepakeis, tačiau smagu žinoti, kad kažkuo ir aš prisidedu prie senų tradicijų išsaugojimo“, - teigė V.Viskontienė. Jos namuose iškeptos juodos duonos vokiečių jaunimas išsivežė lauktuvių. Kartu su kepaliukais iškeliavo ir prie jų prilipę klevo lapai: ant jų, tik ką susprogusių, ir buvo iškepta jaunų rankų išminkyta duona.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas