Medis ir kaltas neleidžia bėgti nuo savęs

Karteniškis medžio skulptorius Jeronimas Ubys apie savo iš medžio išdrožinėtus paveikslus kalba ramiai, nesigirdamas, netuščiažodžiaudamas. Tačiau kuklaus menininko žodžiai žvelgiant į jo darbus ir nereikalingi: apie įdėtą darbą, sumanymo originalumą paveiksluose tarsi išriaumoja lokys, papasakoja, atrodytų, tuoj, tuoj iš rėmų nelaisvės išnersianti pantera.

Pirmąją parodą surengęs medžio skulptorius karteniškis Jeronimas Ubys jau planuoja naujus vasaros darbus – nori prisipiešti eskizų, kurie vėliau taps paveikslais.

J.Ubys prisipažįsta: jam mieliausi - gamtiniai motyvai. Juos menininkas atskleidžia neįprasta, retoka technika – medį tarsi išpiešia kantriai darbuodamasis kaltu, spalvas ir šešėlius išgaudamas skirtingo gylio įrėžimais.

Šios technikos J.Ubys sakėsi niekur nesimokęs – mintis medyje sukurti paveikslą kilo savaime. Telšių aukštesniojoje dailės mokykloje skulptoriaus profesiją įgijęs menininkas pasakojo niekada nedirbęs pagal specialybę, tačiau visą gyvenimą ūkininkaujantis vyras suprato, kad nuo savęs nepabėgs.

„Nepasislėpsi nuo įkvėpimo, nuo savęs, nuo savo sugebėjimų. Jaunystėje piešdavau karikatūras – jas pamatęs giminaitis paragino pabaigus mokyklą rinktis meninę kryptį. Tačiau dirbti pagal specialybę neteko. Vis dėlto kiti darbai neužgožia traukos medžiui – pagautas įkvėpimo, turėdamas laisvą minutę imu liepos blokelį, kaltą ir leidžiu sau pasinerti į kūrybą“, - kalbėjo 44-erių J.Ubys.

Jis sakė, kad žiemos vakarais, kai nebėra ūkinių darbų, pasinerti į medį yra vienas malonumas. Toks pat didelis, kaip ir tokį įprasmintą medį dovanoti. J.Ubys patikino – sau nepasilieka beveik nė vieno darbo: visi - išdovanoti, džiugina giminių, draugų, kaimynų akis.

Todėl paragintas surengti pirmąją savo parodą, darbus J.Ubys ekspozicijai Kartenos bibliotekoje susirinko iš viso rajono.

„Po parodos visi darbai iškeliaus į savo tikruosius namus – mėgstu dovanoti. Geriems žmonėms, vertinantiems rankų darbą, dovanoti - be galo malonu. Be to, jei ne geri kaimynai, šios parodos nebūtų buvę – aš pats kuklinausi girtis kuriąs, o kaimynai paragino“, - kalbėjo J.Ubys.

Pasak kūrėjo, nors žmonės darosi vis vartotojiškesni, rankų darbas, originalumas vis dar yra vertinamas. J.Ubys prisiminė, kaip prieš keliolika metų galėdavai aliejiniais dažais prisipiešti paveikslų, nunešti į galeriją ir per savaitę juos nupirkdavo. Dabar gi žmonių meninis skonis keičiasi, tobulėja, menininkai vis sunkiau įtinka. Meno sklaidą trukdo ir pinigų stygius – daugeliui yra svarbesnių pirkinių, negu medžio skulptūra, paveikslas.

„Dėl šių priežasčių nesiveržiu gyventi iš to, ką išdrožiu ar nupiešiu. Tegu menas man būna malonumas – kai ateina mintis, įkvepi ir pradedi kalti. Įkvėpė ir pirmoji paroda – jau turiu naujų sumanymų. Šią vasarą planuoju piešti eskizus, kuriuos galbūt vėliau perkelsiu ant medžio. Mėgstu gamtą, gamtinius motyvus, tačiau svajoju pradėti drožinėti šventuosius. Noriu netradiciškai išreikšti biblinius epizodus“, - planais dalijosi J.Ubys.

• Rašyti komentarą (10)