|
|
|
Kaip Europos Sąjungos parama keičia periferijos veidą
Kretingos rajone jau kurį laiką vykdomi projektai, įgyvendinami iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų: renovuojamos mokyklos, kultūros namai, bendruomenės patalpos. „Pajūrio naujienos“ šių įstaigų vadovus pakvietė padiskutuoti apie tai, kaip ES parama keičia ne tik materialinę kultūros ir ugdymo įstaigų bazę, bet ir kaimo veidą. Apvaliojo diskusijų stalo dalyviai kalbėjosi apie vietinių žmonių požiūrį į kaimuose vykstančias renovacijas, apie tai, ar tokios didelės investicijos yra reikalingos kaimams, kaip suteikta parama turės pakeisti ugdymo, kultūros turinį ir kaip visa tai reikės tausoti bei išsaugoti.
Kretingos rajono kultūros centro Kartenos filialo vedėja Martina Žąsytienė:
- Kultūros namai kaime yra traukos centras, jame žmonės randa veiklos, pramogų, saviraiškos būdų. O su žmonėmis keičiasi ir kaimo veidas. Todėl sakau, kad renovuotų kultūros namų mums reikia kuo greičiau. Iki šiol gyvenome be vandens, tualetų, – kad tik greičiau renovacija prasidėtų, o idėjų mes nepritrūksime. Karteniškiai nori šokti, dainuoti, groti, vaidinti – pasibaigus renovacijai veiklos dar padaugės. Kultūros namai neapsiriboja vien kaip renginių vieta – šis traukos centras suvienija visą bendruomenę. Jei kaime būtų sunaikinta mokykla ir kultūros namai, tai reikštų kaimo laidotuves.
Grūšlaukės pagrindinės mokyklos direktorė Petronėlė Jocienė:
- Po renovacijos mokyklos kabinetai bus kompiuterizuoti. Vadinasi, galėsime gerinti ugdymo kokybę, mokymosi procesas taps įdomesnis ir modernesnis. Be jokios abejonės, naujovės, pagražėjusi aplinka įpareigos visa tai saugoti. Nemanau, kad vaikai sugalvotų kažkaip darkyti savo aplinką, negerbti įdėto darbo ir pastangų. Dar nepasibaigus renovacijai pastebėjau, kad besikeičianti aplinka vaikus tarsi įpareigoja, kelia pasididžiavimą, skatina patriotizmą – mokiniai didžiuojasi galį mokytis modernioje mokykloje, apie ją gali papasakoti iš kitur atvykstantiems giminaičiams, draugams. Vaikai atlieka savikontrolę – neleidžia kitam gadinti to, ko pačiam reikia. Besikeičianti mokykla keičia vaikus. Kaime ne visos šeimos yra turtingos, ne visi tėvai turi galimybių vaikus kur nors nuvežti, skatinti juos užsiimti kokia nors papildoma veikla. Tokiu atveju moderni, renovuota ir nedidelė kaimo mokykla tampa ta erdve, kur kiekvienas vaikas yra pastebėtas, matomas ir skatinamas. Klausimas, ar reikia kaimui renovacijos, net nekyla. Jau kurį laiką pastebima tendencija – žmonės keliasi gyventi į kaimus. Neskirti kaimui paramos, neatnaujinti jo reikštų sunaikinimą, mūsų šaknų nukirtimą.
Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė:
- Atnaujinta mokyklos aplinka prisidės prie kultūrinių kompetencijų ugdymo. Europos Sąjungos parama keičia ne tik kaimo veidą – ji keičia patį žmonių elgesį. Tarkim, labai didelė vaikų dalis gyvena kaime, kur namuose net nėra patogumų. Tačiau didžiąją savo dienos dalį jie praleis modernioje mokykloje. Tokioje mokykloje, kokių net ne kiekvienas miestas turi – mūsų gimnazijoje po renovacijos veiks dvi sporto salės, atskira šokių salė. Dar labiau gerės ugdymo turinys. Visa tai sukurs naują mokyklos įvaizdį, kuris padarys be galo didelį indėlį – vargu ar nedideliame miestelyje turint tokią mokyklą vaikams bus būtinybė važinėtis į miestą. Nepamirškime, kad mokykla atlieka daugiau negu ugdymo įstaigos funkciją. Darbėnuose nėra kultūros namų, sporto salės – daugelis bendruomenės renginių vyksta mokykloje. Mokykla – ne tik mokiniams. Kompleksas yra ir bus skirtas visuomenei. Turime didelių planų. Planuojame mokyklos aktų salę įrengti kaip modernų šiuolaikinį klubą – juk ne kiekvienas turi galimybę išvykti pasilinksminti į Klaipėdą. Kaime reikia šiuolaikiškumo tam, kad į didesnius miestus išvykę buvę miestelio gimnazijos mokiniai jaustųsi gerai, neišgąsdinti aplinkos. Mano nuomone, jei Europos Sąjungos parama būtų teikiama nuolat, vis daugiau žmonių grįžtų į kaimus. Dažnai patys pasiduodame požiūriui, kad mums toli iki Vilniaus. Mums netoli iki Vilniaus – Darbėnų gimnazija turi tokius pačius aukšto lygio mokytojus, tuos pačius naujus kompiuterius ir modernią aplinką. Niekuo nesiskiriame nuo miesto – tereikia keisti požiūrį. Jei kaimuose jaunimas turės ką veikti, prasidės ne sodybų tuštėjimo, bet pilnėjimo metas. Kaimas yra visos Lietuvos stiprybė.
Kretingos rajono kultūros centro Raguviškių filialo vedėjas Mindaugas Retkus:
- Mes buvome pripratę gyventi akmens amžiuje – kultūros namuose niekada nebuvo normalios šildymo sistemos, jokių sanitarinių patogumų. Ir štai turėsime šiltus, modernius kultūros namus – tai yra nesulyginami dalykai su tuo, kas dar buvo prieš metus ar porą. Europos Sąjungos parama suteikia galimybę patenkinti labai plačius visuomenės poreikius. Mano nuomone, kaime tokio objekto, kaip kultūros namai, nėra – tai daug platesnė sąvoka. Vadinamieji kultūros namai jau seniai yra daugiafunkcinis bendruomenės poreikių tenkinimo objektas. Pastatas tuščias tikrai nestovės. Jau dabar dalyje kultūros namų komplekso yra įsikūrusi seniūnija, biblioteka, medicinos punktas. Modernūs kultūros namai yra puiki galimybė telkti žmones, kviesti juos dalyvauti ar bent būti renginių dalyviais. Raguviškiuose turime gilias renginių tradicijas – pasibaigus renovacijai dirva renginiams bus dar palankesnė. Galėsime rengti rimtus renginius, didesnius koncertus. Galų gale, turėsime daugiau galimybių skatinti, kurti jaunimo užimtumą – renovuoto pastato poreikis išaugs keleriopai. Į klausimą, kaip reikės išsaugoti tai, kas nauja, galiu atsakyti palyginimu: kai žmogus eina į tvartą, jam reikia apsiauti guminius batus. Jei jis vyksta į Prezidentūrą, - vilksis kostiumą. Taip ir su renovuotais kultūros namais – nauja aplinka įpareigos tinkamai elgtis ir kelti kultūrinį seniūnijos lygį. Žmogui bus malonu būti eurostandartus atitinkančioje aplinkoje. Akivaizdu, kad nuo pat pastatymo pradžios daugiau negu trisdešimt metų nerenovuotas pastatas ir toliau būtų likęs toks pat, jei ne europiniai pinigai.
Salantų kultūros centro direktorė Stasė Preibienė:
- Vargu, ar kada nors pavyktų tokios vertės renovaciją atlikti iš kultūros centro steigėjo, tai yra Savivaldybės, lėšų. Visi Europos Sąjungos projektai, kuriuos vykdėme ar vykdome, yra reikšmingi Salantams – europiniai pinigai veda prie ekonomikos atsigavimo, daugėja darbo vietų, gražėja kaimo aplinka, modernėja bendruomenei skirti pastatai. Vietiniai žmonės į kultūros centro renovaciją žiūri tik teigiamai – nepaisant to, kad dėl laikinų nepatogumų negalėjome centre rengti renginių, vykdyti savo veiklos. Net ir laikinai neturėję patalpų, džiaugiamės ypatingais metais – Salantų liaudies kapela tapo geriausia rajone, kolektyvams sekėsi „Sidabriniuose balsuose“, „Pastogės šventėje“, tautinio paveldo sertifikatus gavo mūsų menininkai, ir dar daugybė kitų pasiekimų. Todėl be jokios abejonės, pasibaigus renovacijai, kolektyvai, atlikėjai ir visi kultūros darbuotojai bus dar labiau įpareigoti gerinti renginių, švenčių kokybę, kelti kultūros lygį. Galėsime pasikviesti profesionalių atlikėjų, ieškoti naujovių ir raginti žmones būti dar aktyvesniems.
Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas:
- Ne vien tik miestas nori gyventi šiuolaikiškai. Kaimas nori lygiai to paties. Todėl džiugu, kad Europos Sąjungos parama persikėlė ir į kaimus, kurie prieš miestus turi dar ir pranašumų. Kaimuose nėra triukšmingų gatvių, laisva erdvė, arčiau miestų esančios gyvenvietės tarsi tampa miestų miegamaisiais rajonais. Nekyla jokių abejonių, kad kaimuose reikia renovuoti kultūros namus, bendruomeninius pastatus ir ypač mokyklas. Mokykla yra kaimo švyturys, kuris aplink suburia visą bendruomenę. Pavyzdžiui, Rūdaičių mokykloje vyksta ne tik ugdymo procesas. Čia vyksta visos šventės, tradiciniai renginiai, dvasiniai pasibuvimai. Labai daug Europos Sąjungos paramos buvo skirta projektams, kurie prisidėjo prie besikeičiančio kaimo veido, nors tai ir nėra taip akivaizdžiai matoma: buvo tiesiami vandentiekio tinklai, rengiami vandens valymo įrenginiai. Visada sakiau – renovuotose patalpose dažai turi nusitrinti kuo greičiau. Tai reikš, kad Europos Sąjungos parama buvo skirta ne be reikalo – objektas naudojamas, lankomas žmonių. Apvaliojo stalo dalyviai reziumavo, kad prasidėjus Europos Sąjungos paramai, keičiasi ne tik materialusis kaimo veidas. Modernėjant mokykloms, kultūros namams keičiasi ir žmonės, kaimo kultūrinis gyvenimas. Pasak pašnekovų, klausimas, ar Europos Sąjungos parama yra reikalinga kaimui, net nekyla: tik modernėjantis kaimas gali pritraukti naujus gyventojus. Pašnekovai įsitikinę – jei Europos Sąjunga ir toliau rems Lietuvos kaimą, pamažu prasidės kaimo atgimimas.
Iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų Kretingos rajone vykdomi šie kultūros bei ugdymo įstaigų renovacijos projektai: • Grūšlaukės pagrindinės mokyklos pastatų rekonstrukcija, finansuojama Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Projekto vertė – 2,4 mln. Lt. • Kretingos rajono kultūros centro Raguviškių filialo rekonstrukcija ir gyvenamosios aplinkos sutvarkymo projektas yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Europos Sąjunga darbams paskyrė 1,61 mln. Lt. • Salantų kultūros centro rekonstrukcijos ir gyvenamosios aplinkos sutvarkymo projektui Europos regioninės plėtros fondas paskyrė 1,11 mln. Lt. • Rūdaičių darželio pastato rekonstrukcija vykdoma iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų. Projekto vertė – 606 tūkst. Lt.
|
|
