Saugiausia trasa dviratininkams – savas kiemas

Kasdien į darbą dviračiu važiuojanti kretingiškė Ramutė Kristutytė pastebi, kad mūsų rajone trūksta ir dviračių takų, ir automobilių vairuotojų kultūros.

Važinėjimosi sezoną atidarę dviratininkai mūsų rajono keliuose neturi vietos: važiuodami šaligatviu jie trukdo pėstiesiems, važiuodami keliais į šoną yra stumiami automobilių vairuotojų.

Sveiką gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą ir ekologines idėjas propaguojantys dviratininkai jau dvejus metus rajono ir šalies vadovų bergždžiai prašo atkreipti dėmesį į šią problemą ir nutiesti naujus ar pataisyti esamus dviračių takus. Peršasi išvada: nori dviračiu važiuoti saugiai – nelįsk iš savo kiemo arba sklęsk oru.

Kretingiškė 58 metų Ramutė Kristutytė kasdien į darbą Klaipėdoje mina dviračiu – į vieną pusę moteris įveikia 25 km. „Važiuodama dviračiu sugaištu 15 min. daugiau, negu važiuočiau autobusu. O man reikalinga pajudėti fiziškai,- sakė R.Kristutytė, Klaipėdoje dirbanti buhaltere. - Kartais grįždama namo pasuku pro Palangą. Ten yra puikus takas dviratininkams – malonumas juo važiuoti“,- sakė R.Kristutytė. Deja, to paties ji negali pasakyti apie Kretingos rajoną.

Dviračių takas – tik svajonėse

Mūsų rajone tėra du dviračių takai: prie sodininkų bendrijos „Minija“ ir prie kelio Vydmantai–Palanga, tačiau ir tie patys nėra tinkamai prižiūrimi.

Kelerius metus brandinę idėją dviračių taką nutiesti prie kelio Kretinga-Vydmantai ir taip mūsų miestą sujungti su Palanga, Kretingos dviratininkų klubo „Tolumos“ nariai kreipėsi į rajono vadovus, Seimą, Susisiekimo ministeriją. „Visur girdime pritarimus, kad dviračių takas tikrai reikalingas, bet projektas nejuda,- apgailestavo klubo „Tolumos“ vadovas Rimantas Skiparius. – Mes gyvename tokioje patrauklioje vietoje - dviračių takais į Kretingą iš Palangos ir Klaipėdos galėtų važinėti turistai. Užpernai su dviratininkais važiavome aplink Lietuvą ir pamatėme, kokie gražūs dviračių takai nutiesti Anykščiuose, Panevėžyje, Utenoje, Pasvalyje. Iš kur jie gavo pinigų?“

Prioritetus nustato savivaldybės

„Prašymų yra kelis kartus daugiau negu pinigų. O kam prašyti finansavimo, sprendžia pačios savivaldybės. Dažniausiai jos prioritetu įvardina gatves, o ne dviračių takus, todėl keliams ir atitenka didžiausia Kelių fondo dalis“, - teigė susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas.

Jo teigimu, šiemet visoje Lietuvoje bus nutiesta apie 40 km dviračių takų. Jis turėtų atsirasti ir Klaipėdos mieste. „Nutiesti 1 kilometrą dviračių tako kainuoja beveik 1 mln. Lt, jei kalbame apie šiuolaikišką taką - su apšvietimu, suoliukais ir pan.“,- sakė M.Čerkauskas.

Pasak M.Čerkausko, per krizę Kelių fondo biudžetas sumažėjo perpus – šiemet jam skirta mažiau negu 1 mlrd. Lt. Trečiadienį Vyriausybė papildomai šalies keliams skyrė dar 50 mln. Lt.

Dviračių parduotuvės savininkas Sigitas Neverauskis teigė, kad mažiausiai kas penktas paauglys važinėja dviračiu be stabdžių. „Tėvai vaikams nuperka dviratį, bet pamiršta jį prižiūrėti ir remontuoti“,- sakė jis.

Iš šios sumos Kretingai atseikėta 2,3 mln. Lt – Klaipėdos gatvei remontuoti ir dar 150 tūkst. Lt - Kretingos muziejaus parko pėsčiųjų takams taisyti. M.Čerkausko teigimu, viltis gauti finansavimą dviračių takui gali išsipildyti 2014-2020 metais, kai Lietuvą pasieks Europos Sąjungos parama. Svarstoma, kad šiame projekte dviratininkų projektai bus įrašyti atskira eilute.

Spręs taryba

Kretingos rajono savivaldybei lieka dvi išeitys – dviračių taką nutiesti iš savo biudžeto arba bendradarbiaujant su verslininkais, pavyzdžiui, suteikiant jiems prekybos vietą ar pasirašius sutartį už tako įrengimo darbus atsilyginti dalimis per kelerius metus.

„Dar viena galimybė – Kretingai parengti bendrą projektą su Palangos savivaldybe. Jei dviračių takas taptų turizmo objektu, jam pinigų būtų galima prašyti iš Ūkio ministerijos“,- išeitį siūlė M.Čerkauskas.

Kretingos rajono mero pavaduotojas Vytautas Ročys teigė, kad dviratininkų klubo „Tolumos“ prašymas, adresuotas visiems tarybos nariams, bus svarstomas artimiausiame tarybos posėdyje.

Pasigenda tvarkos

Kretingos rajono dviratininkai mato ir kitą problemą – jiems nesaugu važinėtis miesto gatvėmis. Čia galioja nerašyta taisyklė – kieno transporto priemonė didesnė, to ir pirmenybė.

„Važiuodama Lenkijoje, pajutau automobilių ir dviračių vairuotojų pagarbą vienas kitam. Mūsų šalyje to nėra. Darydama posūkį, galiu rodyti ar nerodyti ištiestos rankos – pusė automobilių vairuotojų į šį ženklą nekreips dėmesio“,- sakė R.Kristutytė.

Jos pastebėjimu, sudarius tinkamas sąlygas, Bajoruose gyvenantys žmonės mielai dviračiais važinėtų į miestą, turgų, juolab – kad autobusai šiuo maršrutu retai važinėja.

R.Skipariaus teigimu, dviratininkams reiktų pritaikyti Žemaitės alėją – pataisyti išsiklaipiusį pėsčiųjų taką per Akmenos upę, sudėtinga dviračiu įveikti ir statų kalną važiuojant nuo degalinės „Trevena“ vadinamosios Darbėnų sankryžos link.

„Užtektų dviračio ženklais pažymėti šaligatvius ar važiuojamąsias dalis. Taip būtų susitarta su kitais eismo dalyviais, kas kuria puse važiuoja, automobilių vairuotojai būtų dėmesingesni dviratininkams. Tokios tvarkos Kretingoje labai pasigendu“,- kalbėjo R.Skiparius.

Saugaus eismo komisija buvo iškėlusi klausimą dėl dviračių tako rekonstruojamoje Klaipėdos gatvėje. Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis patvirtino, kad šioje gatvėje bendras pėsčiųjų ir dviratininkų takas atsiras dar šiemet.

Nėra kur palikti dviračių

Dviratininkai įsitikinę, kad važinėti dviračiais vaikus reikėtų mokyti nuo mažens. Tačiau kaip tai padaryti, kai prie mokyklų, darželių, net valstybinių įstaigų nėra stovų dviračiams pastatyti. Apie tai švietimo ir valstybės darbuotojus siūlo susimąstyti R.Skiparius: „Danijoje teko matyti, kaip mokykla yra nusipirkusi 30 dviračių. Todėl nėra problemos, jei kūno kultūros mokytojas nori klasei surengti dviračių žygį. Kviečiu susimąstyti, ar visuomet teisingai darome vaiką sodindami į mokyklinį autobusą vietoj to, kad jis į mokyklą atmintų dviračiu?“

Rajono Savivaldybės specialistė Vyta Martinavičienė kasdien į darbą mina dviračiu. „Tačiau prie darbovietės nėra dviračių stovo, nors jam vietos būtų. Dviratį tenka rakinti prie laiptų turėklų“,- patirtimi pasidalijo V.Martinavičienė.

Nenešioja šalmų

Vis dėlto nė geriausias dviračių takas negelbės, jei savo saugumu nepasirūpins patys dviratininkai. Įstatymas, kuris numato, kad nepilnamečiai dviratininkai privalo dėvėti šalmus, galioja jau trejus metus, tačiau kretingiškiams šis reikalavimas – nė motais. Policijos pareigūnai šiemet užfiksavo jau daugiau negu 30 vaikų, kurie dviračiais važiavo nedėvėdami šalmų. Pernai tokių pažeidėjų buvo nustatyta 64.

„Šalmas yra reikalingas ne dėl grožio, o dėl saugumo. Apie tai nuolat kalbame su vaikais mokyklose, bendraudami su jų tėvais. Iš karto bausti dviratininkų nesinori, tačiau matome, kad draugiški raginimai ir įspėjimai dviračiu važinėtis su šalmais yra neefektyvūs“, - kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnė Lijana Galdikienė.

Jeigu dviračiu be šalmo važinėja vaikas iki 16 metų, jo tėvams gresia: pirmą kartą – įspėjimas, antrą kartą – bauda iki 400 Lt. Bauda nuo 10 iki 20 Lt baudžiamas pats nepilnametis, jeigu jam jau yra 16 metų.

Dviračius stabdo kojomis

„Ką kalbėti apie šalmus, jei kas penktas dviratis, kuriuo važinėja vaikai, yra be stabdžių. Vaikai dviračius stabdo kojomis – tai yra baisu,- sakė dviračių remontu ir pardavimu užsiimančios įmonės savininkas Sigitas Neverauskis. – Net geri dviračiai neprižiūrimi ir neremontuojami pavirsta šlamštu.“

R.Neverauskis patvirtino, kad Kretingoje šalmai nėra populiarūs – jų nusipirkti į parduotuvę užsuka nebent 5-6 metų vaikus auginančios motinos.

„Šalmai, kainuojantys nuo 70 Lt, žmonėms yra per brangūs. Tačiau nekokybiškas šalmas neužtikrins vaikui saugumo – ką gali padėti putos gabalas? Geri sertifikuoti šalmai kainuoja 200-300 Lt,- teigė R.Neverauskis. – Prievarta žmonėms šalmų neįbruksi. Gali būti atvirkštinis rezultatas – bijodami baudų vaikai dviračius pastatys į garažus ir laiką leis prie kompiuterių.“

• Rašyti komentarą (57)