Į valtį sukišo 600 plastiko butelių

Karteniškis 24-erių Stasys Gricius Minijos pakrantės ruože nuo Gintarų karjero iki Abakų lurdo per pusdienį surinko 600 tuščių plastiko butelių, kuriuos sukišo į seną karišką valtį – šiandien naujuoju plaustu sraunioji Minija vienu metu gali plukdyti net iki 12 žmonių.

Stasys Gricius seną kariškių valtį pavertė saugiu plaustu.

Saugi – nors šautuvu šauk

Tai, kad plastiko butelius galima panaudoti gaminant valtį, vaikinas sakė žinojęs iš seno. O pernai vasarą kaip tiktai susprogo jo karinė valtis, kuria irstantis su savo draugais mėgdavę pramogauti Minijos vandenyse.

Vieną šeštadienio pusdienį, kuris sutapo su švaros akcija „Darom“, motociklu Stasys leidosi Minijos pakrantėmis: butelių ypač daug suradęs karklynuose - tose vietose, kur Minijos srovė suplukdo šiukšlių sąnašas. Per 5 valandas jis prikrovė 20 maišų butelių.

Parsivežęs butelius namo, juos ištiesino, kompresoriumi pripūtė oro, kai kuriems pritaikė kamščius.

„Grūdau butelius į valtį, o jų - vis maža. Nė pats netikėjau, kad prireiks net 600 butelių. Tačiau ir valtis nemaža – 4 m ilgio ir 1,6 m pločio. Nauja tokia kainuoja apie 4 tūkst. Lt“, - kalbėjo S.Gricius, seną daiktą prikėlęs naujam gyvenimui ir gamtą apvalęs nuo nereikalingo šlamšto.

Ant butelių viršaus, kad būtų šilčiau sėdėti, karteniškis pripurškė makroflekso. Naujoji valtis ir sveria gerokai: 4 vyrai ją užkelia ant automobilio stogo, ir, nusivežus prie Minijos, įvelka į vandenį. „Šita valtis – labai saugi, nors šautuvu šauk. Ir patvari: plaukiant srauniose vietose, ypač – prie Aleksandravo, pasikabiname ir ant akmenų. Tačiau ramu – šita valtis nesprogs ir lengvai neapsivers“, - kalbėjo karteniškis.

Kuri kurią - gamta ar technika?

S.Gricius pagal specialybę – ekologas. Meilė gamtai ir rūpestis ją tausoti vaikinui – kone įgimtas dalykas: kartu su broliu Juliumi, kuris dabar studijuoja miškininkystę, būdamas 13-kos pasigamino pirmąjį avilį. Įsiveisė tris bičių šeimynas, kurios dabar – tik Juliaus rūpestis.

Į tris brolių avilius iš pražydusio karklo ir blindžių žiedų, vadinamųjų katinėlių, bitės jau prinešė pirmojo medaus, kurio paskanauti jis atnešė į savo rankomis pastatytą ir paties pintais krepšiais išpuoštą pavėsinę.

Bitininkystės, Stasys tvirtino, abu su broliu išmokę iš savo močiutės, kuri buvo ir kaimo žiniuonė. Julius paauglystėje iš jos pažino ir rinko vaistažoles. Jų sesuo Brigita taip pat pasirinko su gamta susijusią specialybę - studijuoja socialinę geografiją.

„Su draugais iš Alanto gatvės prie Minijos įsirengėme savo poilsiavietę: išsikuopėme šiukšles, pasistatėme šiukšlių dėžę. Beje, šiukšles grįždami parsinešame namo, kad jų neišnešiotų vėjas. Juk kuo švariau, tuo ir patiems mieliau“, - tvirtino Stasys.

Statys tvirtino, jog jis negalėtų būti miesto grindinio vaikas, nes augo vaizdingoje Kartenos vietoje, pačioje pamiškėje, kur su broliu ir būstinę medyje pasistatė. Ir dabar ten tūno aviliai, ganosi senolė ožka, kuri pamelžti prisileidžia tik Julių arba vaikinų motiną Mortą.

„Sūnūs ir malkų žiemai parūpina, ir žemę suaria. Stasys pats ketina statytis ir namą Gintaruose. Sūnums nesvetima ir romantika - vakarais išeiname pasivaikščioti po Karteną. O sykį naktį pažadino - mama, sako, važiuojam ant kalno žiūrėti žaibų. Manau, kad daug lemia prigimtis ir auklėjimas – aš visąlaik pasitikėjau savo vaikais ir leidau jiems būti savarankiškais“, - sūnumis džiaugėsi Morta Griciuvienė, Kartenos vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja.

Stasys turi dar vieną gyslelę – pomėgį technikai. Jis prisipažino surinkęs 12 įvairių rusiškų motociklų - ižų, dneprų, uralų, kuriuos ketina restauruoti, o po Karteną važinėja susiremontavęs japonišką kavasakį. „Kartais nė pats nebežinau, kas labiau mane traukia – gamta ar technika“, - atviravo S.Gricius.

• Rašyti komentarą (6)