Keturi įvaikinti kretingiškiai taps užsienio piliečiais

Keturi šiuo metu Kretingos socialinių paslaugų centro Globos tarnyboje gyvenantys vaikai laukia nesulaukia dienos, kada paėmę už rankų juos, biologinių tėvų paliktus ir pamirštus, iš valdiškų namų už rankų išsives naujieji tėvai. Po du tos pačios šeimos vaikus, kurių amžius - nuo 7 iki 11 metų, įsivaikins dvi užsieniečių šeimos, nes jų nepanoro įsivaikinti nė viena lietuvių šeima.

Tipiškas lietuvių noras – maža sveika mergaitė

Pasibaigus tarptautinio įvaikinimo procesui, šie vaikai su naujaisiais įtėviais išvyks gyventi į ES šalis bei taps tų šalių piliečiais.

Priežastis, kodėl šitie vaikai įvaikinami ne Lietuvoje, o svetur, paaiškino Kretingos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Violeta Lukoševičienė.

„Tvarka yra tokia: įvaikinti galimas vaikas įrašomas į bendrą mūsų šalyje įvaikinamųjų sąrašą. Jeigu Lietuvos šeima nepanoro jo įsivaikinti per 6 mėn., tam vaikui gali būti pradėta tarptautinio įvaikinimo procedūra, - teigė V.Lukoševičienė. - Vaiko amžius yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių, ar vaiką įsivaikins lietuvių šeima. Jeigu vaikui daugiau kaip 6 metai, rasti jam įtėvių Lietuvoje praktiškai nėra galimybių. Per 19 metų – tiek, kiek veikia Vaiko apsaugos skyrius – 11–metis buvo vyriausias Kretingos rajone ne giminių įvaikintas vaikas“.

Vadovė išskyrė ir kitą labai svarbų faktorių – vienos biologinės šeimos vaikai neišskiriami, o lietuviai nenori įvaikinti dviejų - trijų brolių ar seserų. Kretingos rajone yra tik viena šeima, kuri įsivaikino 2 tos pačios šeimos vaikus, 2 šeimos įsivaikino po 2 skirtingų šeimų vaikus, ir net 2 užsieniečių šeimos įsivaikino po 4 tos pačios šeimos brolius ir seseris.

Kitas labai svarbus faktorius – rimti vaiko raidos ar sveikatos sutrikimai. Lietuviai nori auginti tik sveikus vaikus. Užsieniečiai nevengia ir neįgalių vaikų, nes jų šalyse socialinės pagalbos bei ugdymo sistema – gerokai pažangesnė, negu pas mus. Visuomenės požiūris į kitokį žmogų ten grindžiamas supratingumu bei pagarba. Mes tik mokomės iš jų. Žmonių tolerancijos lygis – taip pat gerokai aukštesnis: jie nespaudžia iš tų vaikų to, kas viršija jų galimybes, ir nesitiki iš jų užaugsiant „proto bokštais“.

Tipiškas lietuvių šeimos pageidavimas - įsivaikinti kuo mažesnį sveiką vaiką, ir dar pageidaujama mergaitės.

Kretingoje - 11 galimų įvaikinti vaikų

Įsivaikinti galima kūdikį jau nuo 3 mėnesių amžiaus. Tam, kad vaikas galėtų būti įvaikintas, yra taikomi tam tikri kriterijai: jei jis neteko abiejų ar vieno iš turėtų tėvų globos – tėvai mirė ar jiems abiem apribota tėvų valdžia arba tėvai davė sutikimą įvaikinti.

Šiandien įvairiose globos įstaigose gyvena 28 tėvų globos netekę Kretingos rajono vaikai, 17 iš jų juridiškai dar turi tėvus ir nepraranda vilties, kad sugrįš į savo šeimas.

Tik 11 iš 28 vaikų pakliūva į galimų įvaikinti sąrašą. Iš jų yra turinčių labai stiprią negalią, jau sulaukę paauglystės ar sudarantys giminystės grupes, - todėl praktiškai negali būti įvaikinti Lietuvoje.

Toks vaikas, praėjęs nacionalinio įvaikinimo sietą, ir tarpinstitucinei komisijai nusprendus, kad galima pradėti jo tarptautinio įvaikinimo procesą, turi galimybę tikėtis, kad jam bus parinkta užsienio valstybėje gyvenanti šeima. Tolimesnį procesą vykdo Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

„Mes, Kretingos skyriaus darbuotojai, nė nematome tų užsieniečių šeimų, kurios pasirinko mūsų rajono vaiką: su jomis susitinkame tik vieną kartą –Vilniaus apygardos teisme, kai galutinai sprendžiamas įvaikinimo klausimas, - proceso eigą dėstė V.Lukoševičienė. – Įtėviai ligi tol su vaikais susitinka globos įstaigose. Tačiau kitų vaikų jie nemato, tik tą, pasirinktąjį. Įtėviai su pasirinktu vaiku bendrauja, kol tvarkomi dokumentai jų valstybėse: susitikinėja, rašo elektroninius laiškus. Vaiko nuomonės visada atsiklausiama, kai jis jau gali ją pareikšti. Dar nežinome nė vieno atvejo, kada vaikas nebūtų norėjęs būti įvaikintas“.

Įvaikinimo procedūra mūsų šalyje įprastai trunka 5-7 mėn., įtėviams būtina praeiti ir mokymus.

Reikėtų skatinti lietuvių šeimas

Jau nuo įvaikinimo proceso įvaikintas vaikas tampa konkrečios šeimos vaiku ir jų šalies piliečiu.

Dvejus metus po įvaikinimo Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai yra teikiama informacija apie tai, kaip vaikas adaptavosi svečioje šalyje. Informacija yra persiunčiama ir į rajonų Vaiko teisių apsaugos tarnybas bei globos įstaigas, iš kur vaikas išvyko.

„Kai šiandien ir be rimtos priežasties šitiek piliečių palieka savo šalį, žmonės, drįstantys moralizuoti, kad nebranginame savo piliečių, leisdami juos įsivaikinti užsieniečiams, yra labai kategoriški. Vaikui visų svarbiausia yra turėti normalią šeimą. Jeigu mes negalime jos surasti savo valstybėje, tenka ieškoti svetur“, - akcentavo V.Lukoševičienė, pasiremdama ir 2011 m. sausį Europos parlamento priimta rezoliucija dėl tarptautinio įvaikinimo, kurios esmė – kad kuo mažiau vaikų augtų valstybės institucijose.

Suskaičiuota, jog globos namuose iki pilnametystės užauginti 4 vienos šeimos vaikus valstybei kainuoja 1 mln. 300 tūkst. Lt. Tačiau liūdniausia, anot V.Lukoševičienės, yra tai, kad už tą milijoną valdiškuose namuose užaugę vaikai vėl išeina kaip stovi į gatvę. Valstybė jiems teskiria vos 6 tūkst. litų įsikūrimo pašalpą. Pinigai išleisti, o rezultatų nėra.

Ji įsitikinusi, jog tam, kad lietuvių šeimos būtų suinteresuotos įsivaikinti ir vyresnius ar nesveikus vaikus, jas reikėtų skatinti įvairiomis formomis. Tačiau mūsų valstybė kol kas tik skėsčioja rankomis, kad tam nesą pinigų. Alternatyva įvaikinimui – globa, už kurią skiriama 520 Lt kas mėnesį. „Tačiau juntama tendencija, kad susidūrę su paauglystės problemomis, globėjai sugrąžina vaiką į globos įstaigas. Taip vaikas traumuojamas darsyk: vieną kartą – savo tėvų, antrąjį – globėjų“, - tvirtino vadovė.

Per 20 metų įvaikinti 85 Kretingos rajono vaikai. 67 proc. sudaro vaikai, kurių amžius – nuo 3 mėn. iki 3 metų: 4 naujagimiai, 1 – pusės metų, 10 vaikų – 1 metų.

Likę 37 proc. pasiskirsto mažėjančia tvarka: po 1 - 11 ir 8 metų, 2 - 7 metų, po 4 – 6 ir 5 metų, 3 - 4 metų.

Įsivaikinusios Lietuvos šeimos susitinka kas vasarą: šiemet susitikimas rengiamas rugpjūčio 5-7 dienomis. Dėl susitikimo skambinti Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnybai tel. 51015.

• Rašyti komentarą (1)