|
|
|
Kol valdžia aiškinasi, gyventojai skęsta dulkėse
Redakcija sulaukė ne vieno gyventojų nusiskundimo dėl nelaistomų žvyrkelių. Gyventojai norėtų, kad žvyrkeliai būtų laistomi vandeniu iš naftos gręžinių. Tačiau, kaip anksčiau teigė Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius, aukščiausiųjų instancijų sprendimu, šio vandens naudoti negalima, nes jame gali būti kenksmingų medžiagų. Laistyti - nedraudžiama Aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėjas Giedrius Giparas „Pajūrio naujienoms“ paaiškino, kad vis daugiau gyventojų skundžiantis padidėjusia oro tarša dėl žvyrkelių dulkėtumo, Aplinkos ministerija dar praėjusių metų birželį siūlė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (KRAAD) apsvarstyti galimybę leisti naudoti sūrymą – naftos gręžinių vandenį - žvyrkeliams laistyti kai kuriuose kelių ruožuose. G.Giparas atkreipė dėmesį, kad KRAAD, išnagrinėjęs Klaipėdos regiono kelių prašymą dėl leidimo laistyti sūrymu žvyrkelius bei gavęs Klaipėdos visuomenės sveikatos centro teigiamą vertinimą dėl sūrymo panaudojimo žvyrkelių laistymui šiltuoju metų laiku, sutiko, kad Klaipėdos regiono kelių prižiūrimi valstybinės reikšmės keliai būtų laistomi sūrymu 2010 metais, įvertinus tam tikras sąlygas. Planuojant žvyrkelius laistyti ir 2011 metais, Klaipėdos regiono keliai turi parengti stebėsenos programą ir ją suderinti su KRAAD iki laistymo pradžios. Apie galimybę žvyrkelius laistyti grežinių vandeniu, laikantis tam tikrų reikalavimų, Kretingos miesto seniūnija nieko nežino ir šio mėnesio pradžioje dar teigė apie aukštesniųjų instancijų draudimą. Leidimais galėjo pasirūpinti ir anksčiau Klaipėdos regiono kelių Kretingos kelių tarnybos viršininkas Artūras Meškys sakė, kad jis žinantis visus reikalavimus dėl žvyrkelių laistymo naftos gręžinių vandeniu. Norint tai daryti, Kretingos savivaldybė turėtų susiderinti su Klaipėdos regiono kelių tarnyba. Laistyti gręžinių vandeniu patikėta tik Kelių tarnybai. Tačiau Savivaldybei neskiriant lėšų, kelininkai to daryti negali. Kretingos Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė patikino, kad penktadienį Savivaldybė parengė kreipimąsi į Aplinkos departamentą dėl leidimo laistyti kelius naftos gręžinių vandeniu. „Geonafta LOTOS“ generalinis direktorius Andrius Bartkevičius teigė, kad naftininkai nusiteikę geranoriškai, bet patys kelių laistymu neužsiima. Tuo turi pasirūpinti kelininkai, kuriems naftos bendrovė vandenį atiduoda veltui. Pasak generalinio direktoriaus, jie noriai bendrauja su Savivaldybe ir bendruomenėmis. Gyventojams belieka tikėtis, kad ir pavėluotai, bet kelių laistymo naftos gręžinių vandeniu problema bus išspręsta. Dulkės kenkia sveikatai Gyventojai, išgirdę, jog tokiu vandeniu kelių laistyti negalima, teigė, kad jie patys matė, kaip Klaipėdos rajone naftos gręžinių vandeniu laistomi keliai. Artėjant šiltajam sezonui, žmonės jau dabar baiminasi, kad dėl nesibaigiančių dulkių gali sušlubuoti ir jų sveikata. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Irena Baltijienė teigia, kad vertinant oro taršos poveikį sveikatai, yra išskiriamas ilgalaikis ir trumpalaikis poveikis, sukeliantis atitinkamai ūminius bei lėtinius sveikatos sutrikimus. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną. Kietosios dalelės (KD 10) – smulkiosios kietosios dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo - ne didesnis kaip 10 mikronų. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir ten nusėda. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Smulkiosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu atsiranda palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių ypatybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.
|
|
