|
|
|
Oranžinis pavasaris Joskauduose
Elenos ir Jono Ruzgailų sode net ir šaltą bei vėluojantį pavasarį netrūksta šilumos ir pavasarinių spalvų. Sodybos Joskauduose šeimininkai atrado paprastą ir pigų būdą, kaip namuose sukurti linksmą nuotaiką – sodybos pastatus ir papuošimus sutuoktiniai nudažė oranžine spalva.
E. ir J.Ruzgailų sodyba šviečia jau iš tolo – dar nesužaliavusiuose vaismedžiuose aukštai iškelti akį traukia oranžiniai inkilai. Šia spalva įrėminti ir ūkinių pastatų stogai, šulinio rentinys, šios spalvos žaislu žaidžia net šeimininkų šuo. „Be galo mėgstu oranžinę spalvą. Kartais juokauju – ryškūs atspalviai patinka arba kvailiems, arba mažiems. Tačiau oranžinė labai šilta, gaivi spalva. Patys jau esame seni, kas ir bebūtų, jei dar ir sodybą nusidažytume tamsiomis spalvomis. Per daug liūdna. Todėl neabejodama prieš porą pavasarių sodybą išgražinome oranžine spalva. Dabar jame lyg nuolat gėlės žydėtų“, - pasakojo E.Ruzgailienė. Sodybą tėvams padeda puošti ir vaikai – ūkinio pastato stogą papuošė jų dovanotas erelis išplėstais sparnais, ant šulinio pritūpė pelėda, o išpuoselėtoje pievoje tarp gėlių prigulė elnias. Ruzgailų sodyboje netrūksta ir tikrų gyvūnų: E.Ruzgailienė trupiniais kone kasdien palepina pulką naminiais tapusių žvirblių ir kiekvieną pavasarį laukia į oranžinius inkilus grįžtančių varnėnų. „Kai inkilus dažiau oranžine spalva, daug kas man sakė, kad tokiuose ryškiuose namuose perėti nenorės nė vienas paukštis. Nieko panašaus: po žiemos iš pašiūrės išnešėme inkilus ir nespėję pakabinti padėjome prie tvarto. Netrukus juose jau kūrėsi „špokai“ – nebelaukė, kol namai pakibs medžiuose. Turime septynis oranžinius inkilus, ir visi pilni gyventojų. Jokių eibių sodyboje jie nepridaro – o jei ir nulestų uogas, nepykčiau, man malonu, kad sodas gyvas. Žiemą išeinu į kiemą, pašaukiu „vaikai, vaikai“ ir jau turiu būrį aplink laukiančių skanių trupinių“, - savo sodybos gyvybe džiaugėsi E.Ruzgailienė.
|
|
