|
|
|
Akistatoje su ugnimi bijoti nėra kada
Ir per savo profesinę šventę, šv. Florijono dieną, postuose prie telefonų budėję ugniagesiai laukė iškvietimų į gaisrus, o ne sveikinimų ir padėkos žodžių. Vietoj jų, gaisrininkai juokavo, dažniau išgirstantys pamokymų, kaip turėtų dirbti. „Esame kaip po padidinamuoju stiklu“,- konstatavo, bet nesiskundė ugniagesiai, per daugelį darbo metų iš visų institucijų pelnę aukščiausią visuomenės pasitikėjimą.
Kretingos rajone ugniagesių tarnybų tinklą sudaro Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba bei keturios ugniagesių komandos – Darbėnų, Kartenos, Baublių ir Salantų, kurias išlaiko rajono Savivaldybė, o ne Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Nors šių dviejų grandžių – tarnybos ir ugniagesių komandų – pavaldumas ir skirtingas, tačiau gaisre vyrai dirba išvien. Ne pagalbininkai, o žiūrovai Dažna Kretingos rajono seniūnijose veikianti ugniagesių komanda savo darbo pradžią skaičiuoja dar nuo kolūkių laikų. Tuomet, pamena vyrai, ugniagesiai budėdavę tik po vieną, o dabar į gaisrus vyksta dviese – vairuotojas ir ugniagesys. Ilgametis ugniagesys salantiškis Kazimieras Augutis, dirbti gaisrinėje pradėjęs 1963 metais, pamena, kaip jam, budėjusiam vienam, pagelbėdavo savanoriai žmonės – už šį darbą jiems valdžia skirdavo papildomą savaitę atostogų. „Ateidavo budėti savanoriai, ir, kol gaisrų nėra, žaisdavome kortomis, šachmatais, biliardą,- pamena K.Augutis. – Tačiau tuomet gaisrų daugiau būdavę – per savaitę po kelis kartus. Dėl didelių gamybos apimčių užsidegdavo sandėliai, fermos. Gaisrai kildavo ir dėl vadinamųjų krosnių -beržų, kuriais žmonės šildėsi namus.“ „Seniau ir žmonės būdavo draugiškesni, kibdavo į pagalbą gesinant ugnį – ir žarnas čiupdavo tempti, ir kibirus nešioti. O dabar jie ateina pasižiūrėti, ar gerai dirbame“,- pasakojo vairuotojas Jurgis Barisas, Kartenos ugniagesių komandoje dirbantis 22 metus. J.Barisas pamena, kad Kartenos gaisrinė pirmąją gaisrinę mašiną gavo apie 1963-uosius, o iki tol buvo naudojamas kilnojamas rankinis siurblys, kuriuo keturi vyrai vandenį iš rezervuarų pumpuodavo ir tiesiai per žarnas liedavo ant gaisro liepsnų. Matuoja radiaciją „Miegame su drabužiais, kad kuo greičiau išvažiuotume į gaisrą. Suskambus telefonui – vienas atsiliepia, o kitas jau bėga į automobilį,- pasakojo Baublių ugniagesių komandos vairuotojas-technikas Vaidas Puidokas ir paneigė dar vieną sklandantį mitą. – Atvažiavus į gaisrą vandenį cisternoje išnaudojame per keletą minučių. Todėl vairuotojas iš karto eina klausti gyventojų, kur artimiausias vandens telkinys. Taip pasklinda kalbos, esą į gaisrą atvažiavome be vandens.“ Budėdami ugniagesiai nesitraukia nuo telefono, o kol jis tyli, apžiūri ir remontuoja techniką, tvarko patalpas, žiūri televizorių ar skaito profesinę literatūrą. Baublių ugniagesių komanda dar ir kasdien aparatu tikrina radiacijos foną ir rezultatus praneša rajono Savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriui. Pasitaiko ir kuriozų Kretingos rajono ugniagesiai dirba ne tik mūsų rajone, bet ir vyksta pagalbon į gretimus rajonus. Patyrę vairuotojai atmintinai žino, kur – trumpiausias ir geriausias kelias iki gaisro, tačiau vykstant į nežinomą vietovę, kelią vairuotojui diktuoja šalia jo su žemėlapių knyga sėdintis ugniagesys. „Klaipėdos bendrasis pagalbos centras pasako tik adresą, o juk būna kaimų, kur tėra vienas pavadinimas likęs, o trobos – nė vienos. Todėl žemėlapis turi būti labai tikslus“,- pasakojo Darbėnų ugniagesių komandos ugniagesys Sigitas Grinevičius ir vairuotojas Algimantas Ramonas, kurie turi vilties, kad ateityje seniūnija aprūpins navigacija, padedančia greičiau rasti kelią į gaisrą. Atvykę į gaisrą, ugniagesiai turi ne tik dirbti apgalvotai, bet ir raminti išsigandusius ar pasipiktinusius žmones, todėl patys bijoti gresiančio pavojaus neturi kada. „Prieš 10 metų pirmą kartą atsidūręs gaisre, turėjau dirbti ant stogo. Pasisuko vėjo kryptis ir aš apsinuodijau smalkėmis – iš nežinojimo kur dėtis vos nenušokau nuo stogo. Gerai, kad šalia buvo patyręs ugniagesys,- apie išgyventą baimės jausmą pasakojo V.Puidokas. - Arba gesinant sodo namelį, priėjo žmogus ir pasakė, kad viduje yra dujų balionas. Nukreipiau vandens čiurkšlę į nurodytą vietą. Baisu pasidarė, matant, kad ant stogo vyrai darbuojasi. O vėliau paaiškėjo, kad taip žmogus pajuokavo.“ Kartą E.Viršilas išsigando, kai bebaigiant gesinti gaisrą prieš jo akis kolegos padėjo žmogaus koją – pasirodo, tai buvęs tik protezas. Gyvena be vandentiekio Viena seniausių gaisrinių rajone – Salantų, kuri buvo pastatyta po 1925 metais miestą ištikusio gaisro. Kazimieras Augutis, gaisrininko darbui atidavęs 40 metų, pasakojo, kad pirmąja gaisrine mašina GAZ93 ugniagesiai buvo aprūpinti apie 1957 metus po centre buvusio banko gaisro. „Žmonės bėgiojo su kibirais, bet užgesinti gaisro buvo nepajėgūs“,- sakė K.Augutis, kurio manymu, seniau valdžia ugniagesiams skirdavo daugiau dėmesio. „Grįžtame iš gaisro, o net rankų neturime kur nusiplauti. Ko gero, vieninteliai neturime vandentiekio“,- sakė Salantų ugniagesių komanda, kuri prieš metus buvo atskirta nuo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarybos ir perduota Savivaldybės žinion. Kartu su šiuo atskyrimu maždaug 400 Lt sumažėjo ir vyrų atlyginimas – dabar jie uždirba apie 800 Lt. Slogiomis nuotaikomis gyvenantys salantiškiai ugniagesiai guodėsi ir griūvančiomis garažo lubomis, neįvestu centralizuotu šildymu. Nepaisant šių nepatogumų, salantiškiai vyrai atsidavę savo darbui – net ir poilsio dienomis išgirdę kaukiant sirenas jie atbėga į gaisrinę ir, jei reikia pagalbos, sėda į vieną iš dviejų automobilių. Salantų komandos garaže yra automobiliai: 1987 metų gamybos ZIL 130 ir GAZ 66, pagamintas 1991 metais. Technika – sena, bet patikima Vieninteliai darbėniškiai iš visų ugniagesių komandų turi ne rusišką, o europietišką gaisrinę mašiną – 1978 metais pagaminta „Volvo F613“ prieš septynerius metus buvo atvežta iš Švedijos. Mašinos siurblį pritaikę, kad jis vandenį galėtų imti ne tik iš hidrantų, bet ir vandens telkinių, Darbėnų ugniagesiai Sigitas Grinevičius ir vairuotojas Algimantas Ramonas pasakojo prieš porą savaičių ją dar ir naujai perdažę, tačiau Švedijos miesto Osbio herbą palikę atminimui. Baublių ugniagesiai džiaugiasi turį seniausią rajone – 1981 metais pagamintą, tačiau geru pravažumu pasižyminčią mašiną GAZ 66. „Jei nori - per arimą važiuok, galėtum ir plūgą prisitaisyti“,- juokavo Edmundas Viršilas. Karteniškiai – bene vienintelė ugniagesių komanda, kurios garaže – ne tik gaisrinė mašina ZIL 130, bet ir plastikinė valtis, skirta gyventojams gelbėti per potvynius. Gelbėja ir gyvūnus Baublių ugniagesių komanda neretai turi gelbėti ne tik žmones, bet ir gyvūnus – čia, prie kelio atokiau nuo gyvenvietės, žmonės pameta nebereikalingus šunis ir kates. „Randame našlaičiams namus. O ką darysi – gaila gyvūnų“,- sakė V.Puidokas. O viena prieš beveik dvejus metus atklydusi meili katė, gavusi Pirato vardą, liko gyventi ugniagesių komandos patalpose. Laiką, kol nėra iškvietimų, prasmingai išnaudojo Darbėnų komandos ugniagesiai, kurie susiremontavo dar kolūkių laikais statytas patalpas, jas apstatė baldais, kurie buvo nereikalingi kitiems žmonėms. Darbėniškių ugniagesių patalpos išskirtinės ir tuo, kad čia yra maždaug 20 metrų apžvalgos bokštas – jame džiovinamos ištiestos žarnos. Per šv. Florijono dieną per iškilmes Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje Kretingos rajono meras Juozas Mažeika padėkas įteikė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadams – Evaldui Korsakui bei Sauliui Barisui, Baublių ugniagesių komandos vairuotojui-technikui Vaidui Puidokui. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko padėkos įteiktos ugniagesiams-gelbėtojams Aidui Karmonui, Gražvydui Jasui, Mindaugui Narvilui. Jaunesniojo puskarininkio laipsnis suteiktas Ramūnui Jonučiui.
|
|
