Archeologai aptiko tūkstantmetes kuršių gyvenvietes

Palangos botanikos parkas archeologams pateikė netikėtų staigmenų: vykdant parko renovacijos projektą, buvo aptiktos trys ligi šiol nežinomos X – XII a. kuršių gyvenvietės.

Senoji kuršių sodyba, suręsta prieš tūkstantį metų, dabar palaidota po 110 cm žemės sluoksniu. Viršum jos aptikti vėlesnio kuršių gyvenimo liudininkai.

„Šių gyvenviečių atradimo istorija – gana keistoka. Kasdami tranšėją už rožyno, prie pėsčiųjų tako, vedančio Birutės kalno link, darbininkai kliudė senos gyvenvietės liekanas: buvo atkasta keramikos radinių, gyvulių kaulų. Juos pastebėjo praeiviai ir pranešė paveldosaugininkams“, - tvirtino Klaipėdos universiteto Birutės parko tyrimams vadovaujantis archeologas Rokas Kraniauskas.

Tuomet, anot jo, buvo laikinai sustabdyti vandentvarkos renovacijos darbai, ir viso parko teritorijoje atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Kasinėjant dar viena gyvenvietė buvo aptikta priešingoje pusėje, tarp rūmų ir parterio, o kita – parko pakraštyje, prie oranžerijos.

Pagal keramiką archeologai išsyk nustatė šių gyvenviečių amžių.

„Įdomiausia yra ši, praeivių aptiktoji, gyvenvietė: čia išlikę net du kultūriniai sluoksniai – X ir XII amžių: viršutinis sluoksnis, tesiekiantis maždaug 40 cm gylio, priskiriamas XII a., o apatinis – nuo 40 iki 110 cm - priskiriamas ankstyvesniam - X amžiui“, - rodydamas dvi skirtingas, maždaug 3x5 m plote atkastas horizontalias plokštumas, pasakojo R.Kraniauskas.

Tame plote išliko tik Palangos kraštui būdinga kupolinė krosnis, kuri buvo skirta apšildyti patalpą ir gaminti maistą, bei du židiniai. Greta jų mėtosi šerno kaulai, aptikta ir keramikos indų šukių. Aplink – gausu medžio anglies.

„Šiame name žmonės gyveno apie 200 – 300 metų, jame pasikeitė ne viena karta. Įdomus ir jo išplanavimas: čia aptinkamos dvi erdvės. Tikėtina, kad senovės kuršiai jau atskyrė ūkinę patalpą, kur buvo gaminamas maistas, nuo miegamosios. O anglies liekanos parodo, kad medinį rentinį ir šiaudais klotą namą pasiglemžė ugnis“, - teigė archeologas.

Žemės pajūryje buvusios nederlingos, ir atrastos gyvenvietės, ano R.Kraniausko, paliudija, kad kuršiai nesivertė žemdirbyste. Palangos kuršių veikla prieš tūkstantį metų buvo susijusi su vikingais: prekyba, duoklių rinkimu bei gintaro apdirbimu. Per Palangą ėjo keliai į Rytus, iš kur Lietuvą pasiekdavo ir sidabras, - tai paliudija atrastas skandinaviškas sidabro lydinys. Manoma, jog tai – vikingų pinigai.

Neapdirbto gintaro gabalai tarsi primena tūkstantmečio senumo istoriją, kaip buvę to namo šeimininkai patys apdirbdavo gintarą arba jį parduodavo. Tačiau dėl gaisro to nebespėjo padaryti.

Kasinėjant aptikta pasaginė segė su aguonų tipo galvutėmis. „Tokios segės būdingos Mėguvos kraštui. Jos galėjo būti pagamintos stambiuose to meto kalvystės centruose Anduliuose ar Lazdininkuose, dabartiniame Kretingos rajone“, - tvirtino pašnekovas.

Senoviniai radiniai iškeliaus į Lietuvos dailės muziejaus filialą – Gintaro muziejų Palangoje arba Mažosios Lietuvos muziejų Klaipėdoje.

Atkastoji gyvenvietė, į kurią dabar nukreiptas tyrinėtojų dėmesys, dar saugo ir neatskleistų paslapčių: „Antai matote stačiakampę įgriuvą? Mano asmenine prielaida, čia gali būti vėlesnio amžiaus kapas: žmogus palaidotas, nežinant, kad čia buvo gyvenvietė. Tai paaiškės netrukus, laipsniškai nuimant sluoksnį po sluoksnio, - situacija turėtų paaiškėti, atkasus dar maždaug 30-40 cm žemės sluoksnį“, - patikino archeologas.

• Rašyti komentarą (4)