Kretingos urėdijos medelynas: sodmenys - ir miškui atkurti, ir aplinkai papuošti

„Esame visiškai priklausomi nuo gamtos sąlygų, todėl orų prognozėmis domimės keliomis dienomis į priekį: kad daigų rovimo mašina galėtų dirbti nestrigdama, turi būti sausa ir giedra“, - kalbėjo Kretingos urėdijos medelyno viršininkas Leonardas Balčikonis.

Kretingos urėdijos medelyno viršininkas Leonardas Balčikonis paaiškino, kad išrautus daigus dar reikia atskirti, išrūšiuoti, ir tik tada daigai, supakuoti į maišus, patenka į saugyklą-šaldytuvą.

Šiomis dienomis urėdijos medelyne virė darbas: daigų rovimo mašina rovė trimečius eglių daigus.

„Kol oras buvo palankus, per dieną išraudavome iki 700 tūkst. eglių sodinukų. Dirbant tik rankomis, daigų per dieną būtų išraunama penkiskart mažiau. Daigų rovimo mašina išrautus daigus išrūšiuoja šeši žmonės, o į maišus sukrauti daigai keliauja į saugyklą – galingą šaldytuvą, kuriame „užmigdyti“ daigai išsilaikys iki pavasario“, - paaiškino L.Balčikonis.

Poros milijonų litų investicija į saugyklą-šaldytuvą medelyno darbuotojams suteikė nuolatinio darbo visus metus, o miškininkai, kuriems pavasarį pasodinti mišką yra labai skubus darbas, nebepritrūksta sodmenų.

„Geriausias laikas pasodinti mišką trunka dvi-tris savaites, ir visiems daigų reikia daug ir vienu metu. O mūsų, medelyno, pareiga ir yra aprūpinti girininkijas, privačių miškų savininkus miško sodmenimis. Jeigu ne šaldytuvas, pavasarį daigams išrauti ir paruošti reikėtų samdyti vos ne 200 žmonių. Dabar gi užtenka ir dvidešimties“, - technologine pažanga pasidžiaugė medelyno viršininkas.

Daigų rovimo mašina per dieną galima išrauti iki 700 tūkst. daigų. Rankų darbo našumas būtų penkiskart mažesnis.

Kasmet iš medelyno miškams atkurti iškeliauja per 1 mln. įvairių medžių rūšių – eglių, pušų, ąžuolų, juodalksnių, beržų, liepų bei kt. – sodinukų, gi privačių miškų savininkai jų pasodina maždaug 200 tūkst.

Vienas kitas tūkstantis sodmenų yra eksportuojamas, Kretingos urėdijos medelyne išaugintus sodmenis perka ir kitos Lietuvos urėdijos.

Pasodinti 1 ha miško kainuoja nuo 700 iki 1,5 tūkst. Lt: pigiau kainuoja sėjinukai – jaunesni, medelyno darbuotojų nepersodinti ir nepaauginti daigai. Saugykla-šaldytuvas talpina maždaug 1/3 užaugintos produkcijos. Pasibaigus didžiajam darbymečiui miškuose, medelyno darbuotojai daigus pradeda ruošti persodinimui – turint šaldytuvą, šį darbą galima dirbti iki liepos pradžios. Medelyno darbuotojai patys aižo ir pasiruošia augalų sėklų, kurios miškuose renkamos pagal griežtai nustatytas taisykles. Dirvai, kurioje auginami sodmenys, pagerinti ruošiamas kompostas – jo kasmet į medelyno dirvas įterpiama iki 2 tūkst. kub. m.

„Žemės ūkyje galima pritaikyti sėjomainą, o miško sodmenų medelyne to nepadarysi. Todėl atnaujinti dirvą – labai svarbu. Yra parengtos mokslininkų rekomendacijos, kaip kompostui panaudoti smulkintas medžių šakas, tačiau tam reikia investicijų, kurias stabdo ir miškininkų jaučiama krizė“, - paaiškino L.Balčikonis.

Urėdijos medelyne miško sodmenys bei dekoratyviniai augalai auginami beveik 60 ha plote. Siekiant išauginti kokybiškus daigus, jie tręšiami kokybiškomis trąšomis, saugomi nuo ligų ir kenkėjų.

Medelyno daigyne rudenį įvairiomis spalvomis suliepsnoja lapuočių sodinukai, kurie bus raunami lapams nukritus, t.y. augalų vegetacijai pasibaigus.

„Tačiau chemija nėra visagalė, be to, jos ir nenaudojame be atodairos. Labiausiai nuo ligų kenčia pušų sodmenys: jeigu anksčiau žinojome vieną-antrą ligą, tai dabar per eksportus-importus jų puola dešimtys“, - kalbėjo medelyno viršininkas.

Kretingos urėdijos medelyne auginami ir dekoratyviniai augalai, skirti sodyboms, viešosioms erdvėms apželdinti, yra įrengta kalėdinių eglučių plantacija. Dekoratyvinių augalų pasirinkti tikrai yra iš ko – jų medelyne auginama per 200 rūšių.

Auginti dekoratyvinius augalus, anot L.Balčikonio, - šiek tiek nedėkingas darbas: dekoratyvūs augalai auga ilgus metus, o dar reikia kelerius metus į priekį nuspėti, kokių augalų žmonės gali norėti, kokių – ne. Kretingos urėdijos medelyne pritaikyta technologija ir dideliems medžiams iškasti bei pasodinti, ir vietoje užauginti medžiai kainuoja pigiau negu atvežtiniai.

„Kartais žmonėms atrodo, kad jie išsikas pamiškėje medį, pasodins, ir šis prigis. Taip nebūna: kad didelis medis prigytų, medelyne kas trejus metus formuojame jo šaknis, medžius persodiname, o ir iškasti medį reikia pritaikytos technikos“, - papasakojo L.Balčikonis.

Šiuo metu dekoratyvių augalų žmonės nuperka mažiau negu ankstesniais metais – anot medelyno viršininko, žmonės taupo ir nebegali skirti didesnio dėmesio aplinkai gražinti.

„O kokią įtaką krizė turės kalėdinių eglių prekybai, sunku nuspėti. Tačiau eglučių nepritrūksime – jų jau kelerius metus užauginame pakankamai“, - teigė L.Balčikonis.

• Rašyti komentarą (1)