Darbėniškis skulptorius meno erdvių ieško visame pasaulyje

Skulptorius Andrius Petkus – vienas aktyviausių šiuolaikinio meno propaguotojų Kretingos rajone. Jo rankose meno kūriniais virsta ne tik akmuo, metalas, molis, bet ir smėlis, ledas ir net – moliūgai. Menininko fantazijos vaisius vargiai patalpintume nedidelėse meno galerijose, tačiau erdvių savo kūrybai darbėniškis suranda visame pasaulyje – pradedant Europa ir baigiant Malaizija bei Sibiru.

Darbėniškis skulptorius Andrius Petkus savo meninius sumanymus įgyvendina visame pasaulyje. Šį rudenį jo dėmesį atkreipė moliūgai. Pasak menininko, tai – puiki kūrybinė medžiaga.

Menininkas pasakojo, kad vasarą visos jo mintys sukosi apie smėlį, o žiemą – apie ledą. Šios dvi kūrybinės medžiagos užvaldžiusios ne tik A.Petkų – visame pasaulyje jau keletą metų rengiami smėlio bei ledo skulptūrų festivaliai, varžybos. Todėl vasarą ir žiemą darbėniškis savo krašte ir tėvynėje – retas svečias. Užtat išgirsti Lietuvos vardą ir pasigrožėti darbėniškio darbais gali prancūzai, belgai, olandai, azerbaidžaniečiai, vengrai, kinai ir net Sibiro gyventojai.

„Užsienio šalyse kurti meno kūrinius iš smėlio ar ledo yra labai populiaru. Lietuvoje kol kas tai – naujovė, egzotika. O štai kaimyninėje Latvijoje rengiamas jau tryliktasis ledo ir penktasis – smėlio skulptūrų festivalis. Mūsų šalyje į šiuos reiškinius dar nėra žiūrima profesionaliai, valstybės vadovai nesuvokia šios meno srities, nėra apie tai supratimo. Todėl meną iš smėlio ir ledo darau savo iniciatyva, iš to dar nepradingusio patriotizmo. Idėjų Lietuvos menininkams netrūksta – tiesiog reikia praktikos, darbo ir darbo sąlygų. O darbo sąlygos yra tik svetur – užsienyje organizuojami festivaliai, meno dirbtuvės, konkursai. Lietuvoje kol kas to neturime, bet labai tikiuosi, kad ledai pajudės“, - kalbėjo kone visą pasaulį išmaišęs A.Petkus.

Kai vasaros sezonas jau pasibaigęs, o iki žiemos – dar keletas mėnesių, A.Petkus savo meninius sumanymus realizuoja čia – savo gimtajame rajone.

Menininkas prieš keletą dienų surengė kūrybinę improvizaciją su moliūgais. Įkvėptas amerikiečių nacionalinės Helovyno šventės ir tradicinės „Pajūrio naujienų“ Moliūgo fiestos, A.Petkus nusprendė savaip atskleisti moliūgą, kaip meno priemonę.

Taip per porą dienų jo dirbtuvėse gimė moliūgas „Hanibalas Lekteris“, buvo išlaisvinta blogoji moliūgo dvasia ir net moliūgizuota viena garsi Lietuvos politikos bei šou pasaulio persona.

Šio rudens Andriaus Petkaus meniniai „kūdikiai“: (iš kairės) elektros lemputė, ant kurios galima daryti prisitraukimus, moliūginiai Entonis Hopkinsas ir Arūnas Valinskas.

„Turiu draugų Amerikoje, kur drožinėti moliūgus Helovyno šventei – labai populiaru. Mano pažįstamas skulptorius Ray Villafane yra vienas garsiausių skulptorių, kuriančių meno kūrinius ne tik iš smėlio, bet ir iš moliūgų. Amerikoje surengta didžiulė jo darbų ekspozicija – stulbinantys meno kūriniai iš moliūgo. Nusprendžiau pabandyti ir aš“, - pasakojo A.Petkus.

Pirmasis jo moliūgas virto garsiuoju aktoriumi Entoniu Hopkinsu. Prisilietus A.Petkaus drožinėjimo įrankiams, iš nedidelio moliūgo šono pažvelgė Hopkinso įkūnyto personažo – žmogėdros Hanibalo Lekterio – veidas.

Iš antrojo moliūgo prasiveržė aštriais dantimis išsišiepusi persona – blogoji moliūgo siela.

„Moliūgai pasaulyje yra žinomi kaip Helovyno atributas. Per šią šventę vaizduojamos įvairios piktosios dvasios, pikti herojai. Todėl sumaniau išlaisvinti blogąją moliūgo pusę“, - kalbėjo A.Petkus.

Šių dviejų moliūgų kompaniją papildė nuo realybės nedaug nutolusi moliūgo personifikacija: A.Petkus oranžinę daržovę pavertė buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko karikatūra.

Sumanymas kitaip atskleisti moliūgus – ne vienintelis A.Petkaus sumanymas šį rudenį. Jau dabar apsilankius pramogų komplekso „HBH - Juozo alus“ parke naujausius skulptoriaus bei jo kolegų meno kūrinius galima ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti.

„Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais pramogų komplekse rengiame meno plenerą. Jo metu menininkų sukurtos skulptūros lieka parke ir pamažu vis labiau užpildo jo erdves. Šių metų meno dirbtuvių tema – kinetinės-sportinės skulptūros. Menininkai turėjo užduotį sukurti tokias skulptūras, kurias būtų galima ne tik judinti, liesti, bet ir atlikti sportinius pratimus. Taip gimė Rimanto Milkinto kokonas, skirtas kojų raumenims stiprinti, mano paties sudužusi elektros lemputė, ant kurios galima daryti prisitraukimus. Marius Norkus sukūrė skulptūrą „Gran Pri“ – ji pagaminta taip, kad visa šeima gali pasivažinėti tarsi dviračių lenktynėse. Kristis Zarinš iš Latvijos sumontavo metalinį jautį, kuris veikia kaip slidės, ir pavadino jį „Europos pagrobimu“, - šių metų kūrinius pristatė A.Petkus.

Per šešerius metus, kai jis kartu su „HBH - Juozo alaus“ savininkais organizuoja meno plenerus, menininkai jau yra sukūrę 40 skulptūrų.

„Dar kiek, ir prilygsime Europos parkui. Kuo daugiau meno, tuo žmonės labiau jį supras. Šiuolaikiniam menui estetinė kūrinio išvaizda nėra pats svarbiausias dalykas. Svarbiausias yra idėjinis kūrinio pamatas – kad žmogus mąstytų, ieškotų prasmės. Todėl labai svarbu, kad žmogus meno kūrinį galėtų ne tik apžiūrėti, paliesti, bet ir juo pasinaudoti. Kai asmuo su menu gali kažką veikti, jo įsijautimas tampa gilesnis, supratimas – platesnis. Kad menas būtų suprastas, reikia jo ir žmogaus ryšio“, - įsitikinęs A.Petkus.

• Rašyti komentarą (2)