Miškų sodinti – ir šeimomis, ir pavieniui

Gražina Banienė ir jos kolegos papasakojo, kaip auga miškai, kokie yra medžių gyvenimo ciklai, tai pat – apie miškininkystę Lietuvoje apskritai.

„Kad giria žaliuotų“ – įprasminant Dainų šventės šimtmetį taip buvo pavadintas šis Nacionalinis miškasodis. Didžiausioje Valstybinių miškų urėdijos (VMU), Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuotoje akcijoje dalyvavo rekordinis būrys piliečių. Iš viso Lietuvoje buvo pasodinta daugiau, kaip 100 girių, tikimasi, kad nauji medeliai prigis ir 4-iose Kretingos regioninio padalinio vietose.

Ošia juodalksniai, eglės ir pušys

Kaip sakė VMU Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė, dvi vietos naujiems medeliams buvo paskirtos Darbėnų, po vieną Kartenos ir Šernų (Klaipėdos r.) girininkijose. Šįkart pasirinktas mišrusis kirtaviečių atkūrimo būdas, kai būsimo miško rūšių sudėtį sudaro sodinami medeliai kartu su natūraliai augančiais.

Iš viso per akciją pasodinta beveik 25 tūkst. medelių: 1 tūkst. juodalksnių, 3 tūkst. 500 eglių ir 19 tūkst. 900 pušų. Eglių sodinukai išauginti Kretingos, juodalksnių – Telšių medelynuose, o pušų sodinukai, išaugę iš pajūrio zonoje surinktų sėklų, į Žemaitiją sugrįžo išauginti Varėnos medelyne.

Tiek, kiek per nacionalinį miškasodį pasodinama su visuomene, – lašas jūroje, nes kiekvieną pavasarį VMU Kretingos regioninio padalinio valstybiniai miškai praturtėja daugiau, kaip 1 mln. medelių. Talkininkus urėdija ne tik aprūpina sodinukais ir įrankiais, bet specialistai parodo, pamoko, patikrina sodinimo kokybę. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad medelį pasodinti lengva, o iš tikrųjų, anot G. Banienės, tai yra labai atsakingas darbas.

„Smagu girdėti, kai į tokias akcijas su vaikais atvykę tėvai arba seneliai jiems rodo pavyzdį, pasakoja prisiminimus, kaip jie patys dar vaikystėje medelius yra sodinę savo gimtinėse“, – įspūdžiais dalijosi G. Banienė. Anot jos, šiais metais nacionaliniame miškasodyje trečią kartą dalyvavo kretingiškė Saulė, kuriai dar nėra trejų metų, ją tėvai atsiveža nuo 6 mėnesių amžiaus.

Akcijos dalyviai sodino eglių, pušų ir juodalksnių sodinukus.

„Šis nacionalinis miškasodis mergaitei buvo trečias, palinkėjau, kad susitiktume kasmet, iki kol sukaks aštuoniolika“, – atviravo G. Banienė. Jos žodžiais, Kretingoje gyvena kelios šeimos, nuolat dalyvaujančios – būna, kad specialistę sutikę gatvėje atpažįsta ir klausia, kada „nacionalinis“ vyks? O jis vyksta kasmet panašiu laiku – antroje balandžio pusėje.

Ir meilė medžiui, ir bendrystė

Tiesa, šiemet kretingiškių sulaukta šiek tiek mažiau negu ankstesniais metais, tačiau daug žmonių susirinko iš kitų Lietuvos rajonų – Kauno, Klaipėdos, Skuodo, Palangos, Šventosios. Kad Lietuvoje įvyks nacionalinis miškasodis, Valstybinių miškų urėdija buvo paskelbusi likus daugiau kaip mėnesiui, bet jau per dvi pirmąsias dienas neliko vietų Darbėnų girininkijoje, kurioje galėjo užsiregistruoti ir dalyvauti per 140 dalyvių.

„Aš pati medelius prie čia esančios Erškėtyno koplyčios sodinau kartu su Salantų ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Marijono Daujoto progimnazijos moksleiviais, talkininkais iš Skuodo kultūros centro, Kauno, Kretingos, taip pat su tautinių šokių kolektyvu „Vėlunga“ iš Klaipėdos“, – pasidžiaugė G. Banienė.

Dalyvauti tradiciniame renginyje gyventojus traukia ne tik meilė gamtai, medžiui. Kai kuriems tiesiog įdomu, nes anksčiau taip drąsiai į mišką, kai nežinomi keliai, nevažiuodavo, be to, daugelį traukia bendrystė, iš pačių miškininkų išgirsti apie jų profesiją ir kasdienybę, sužinoti, kaip auga miškas, kokie yra medžių gyvavimo ciklai ir apskritai apie miškininkystę Lietuvoje.

• Rašyti komentarą (2)