|
|
|
Specialiųjų tyrimų tarnybai – 20 metų
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pasitiko 20 metų veiklos sukaktį – šia proga pakalbintas STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas teigė laukiantis lūžio visuomenėje, kad žmonės korupcijai būtų nepakantūs.
L. Barišausko teigimu, per 20 STT veiklos metų įvyko svarbių permainų. „Šiuo metu visose savivaldybėse yra antikorupcijos komisijos, o dar prieš 10 metų reikėjo įtikinėti, kad būtina užtikrinti korupcijos prevenciją, tam skirti pakankamai dėmesio, – teigė L. Barišauskas. – STT paskatinus, policijoje, muitinėje, kitose įstaigose įsikūrė imuniteto tarnybos. Tai atrišo mūsų pareigūnų rankas – nebereikia kontroliuoti kelių policininkų ir galima sutelkti didesnį dėmesį į svarbesnius, sunkiau išaiškinamus tyrimus.“ L. Barišausko pastebėjimu, STT sulaukia ir daugiau gyventojų pranešimų. „Jie tapo kokybiškesni. Seniau žmonės rašydavo ir tokius skundus, kad nešyla radiatorius, tai turbūt šilumininkai yra kyšininkai, arba jei pralaimėjo bylą teisme, vadinasi, teisėjai yra papirkti – dabar tokių beveik nesulaukiame. Vis daugiau pranešimų yra kokybiško turinio ir jie padeda atskleisti nusikalstamas veikas“, – teigė L. Barišauskas. Jis tikisi, kad ir nelaukiant rezonansinių, visą šalį supurtančių skaudžių įvykių, po kurių žmonės dažnai tampa pilietiškesni, įvyks lūžis, kai visuomenė supras – negalima taikstytis su korupcija. Anot L. Barišausko, kad vis dar esama tolerancijos korupcijai, rodo ir pavyzdys, jog Nacionalinė žemės tarnyba nenušalino nuo pareigų Kretingoje dirbančios žemėtvarkininkės, kuri yra kaltinama suklastojusi dokumentus. „Džiugina tai, kad Vyriausybės programoje trečiasis skirsnis yra skirtas kovai su korupcija ir numatomos konkrečios priemonės, pavyzdžiui, didinti bausmes. Siekiama, kad korupcija būtų nepelninga, kitaip tariant – neapsimokėtų duoti ar imti kyšį“, – kalbėjo L. Barišauskas. Pasak jo, viena sričių, kur yra didžiausia korupcijos pasireiškimo rizika – viešieji pirkimai bei projektai, finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų. „Pastebima, kad tie patys darbai, jei jiems atlikti numatyti europiniai pinigai, pabrangsta 40-60 procentų“, – sakė L. Barišauskas.
|
|
