Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Renovaciją stabdo informacijos stoka

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2013-03-08

Daugiabučių gyventojai, susidomėję renovacija, netilpo Savivaldybės salėje.

Savivaldybėje į pasitarimą dėl daugiabučių renovacijos bendrijų pirmininkus sukvietę rajono vadovai patyrė apgultį. Kiek daugiau negu per savaitę bendrijos turėtų pateikti prašymus pirkti investicinius planus, tačiau didžioji dalis daugiabučių gyventojų net nėra apsisprendę, ar apskritai renovacijos norėtų.

Susitikimas, į kurį atvyko ne tik bendrijų pirmininkai, bet ir gyventojai, sukėlė daugiau sumaišties, negu aiškumų. Administracijos direktoriui Virginijui Domarkui paskelbus sąrašą daugiabučių, kurie patenka į renovacijos planą, namų gyventojai susitikime dalyvavusius renovacijos specialistus apipylė klausimais, į kurių daugelį atsakymų nesulaukė.

Vis dėlto V.Domarkas paragino nedelsti ir pasinaudoti valstybės ir Europos Sąjungos siūloma galimybe atlikti daugiabučių renovaciją.

Tos savivaldybės, kurios pirmosios pateiks sutikimus dėl renovacijos, pirmosios gaus finansavimą ir startuos. Iki kovo 18 dienos reikėtų pasirūpinti investicinių planų pirkimu. Iki liepos 20 d. turime paskirti renovacijos administratorių, kuris rūpinsis visais reikalais. Gyventojams per nustatytą laiką reikės sumokėti 60 proc. renovacijos išlaidų. Jei po renovacijos daugiabutis sutaupys ne mažiau kaip 40 proc. energijos, valstybė finansuos 30 proc. energiją taupančių priemonių įgyvendinimo darbų išlaidų. Jei sutaupoma ne mažiau kaip 20 proc. energijos, valstybė finansuos 15 proc. išlaidų. Bet kokiu atveju reikia prisiminti, kad renovacija tikrai sumažins šildymo išlaidas. Po renovacijos gyventojai gaus mažesnes sąskaitas už šilumą, o pridėjus mokestį už renovaciją, sąskaita neviršys iki tol už šilumą mokėtos sumos. Kas mėnesį bus sutaupoma lėšų, be to, po renovacijos butų kainos neabejotinai pakils“, - sakė V.Domarkas.

Nežiūrint dar praėjusių metų pabaigoje pristatytos renovacijos programos ir specialistų įtikinėjimų, kretingiškiai renovacijos nauda kol kas abejoja. Šias abejones sukėlė techniniai klausimai, į kuriuos susitikime dalyvavęs inžinerijos ekspertas Tadas Jucius neatsakė.

Jis patikino, kad pirmiausia daugiabučių gyventojai turėtų nusipirkti investicinius planus. Tai yra, daugiabutyje apsilankę specialistai turėtų nustatyti, kokius darbus reikia atlikti name. Tačiau gyventojai iškėlė klausimą, kaip įmanoma pirkti investicinius planus, negavus gyventojų sutikimo. O sutikimo neįmanoma gauti nežinant bent apytikslių skaičių, kiek renovacija kainuos konkrečiam namui. „Kuris gyventojas pasirašys sutikimą nežinodamas, kiek kas mėnesį jam reikės mokėti už atliktus darbus. Reikia žinoti, kokios renovacijos sąlygos, ir tik tada imtis veiksmų“, - audringai susitikime kalbėjo kretingiškiai.

T.Jucius patikino, kad tik pasidarius investicinį planą bus aišku, kiek namui pavyks sutaupyti ir kokių reikės investicijų.

Kretingiškiams nerimo sukėlė ir griežtos renovacijos taisyklės: jei šilumos sutaupymas po renovacijos nesieks 40 proc., kompensacija mažės.

„Kur garantija, kad renovacija bus atlikta kokybiškai ir pasieksime maksimumą? Apskirtai, ar jį įmanoma pasiekti“, - nepasitikėjimą pareiškė daugiabučių gyventojai.

Ir V.Domarkas, ir vicemeras Vytautas Ročys pripažino, kad renovacijos specialistai turi gyventojams pateikti tikslius atsakymus bei daugiau informacijos. Tik tada Kretingoje galima tikėtis įsisavinti renovacijos lėšas.

„Nepasakyčiau, kad žmonės yra nusiteikę prieš renovaciją. Tačiau labai trūksta informacijos ir susitikime į žmonių klausimus nebuvo atsakyta. Vien kitą rytą sulaukiau trijų bendrijų pirmininkų, kurie bloknotus yra prisirašę po kelias dešimtis klausimų. Visi žmonių pastebėjimai yra logiški ir labai ūkiški“, - teigė V.Ročys.

Jo įsitikinimu, visų pirma žmonės turi sulaukti atsakymų į du pagrindinius klausimus: kiek renovacija kainuos kiekvienam butui ir per kiek laiko atsipirks. Tik tada daugiabučių bendrijos galės priimti sprendimą, ar yra tikslas atlikti renovaciją.

„Iš tiesų didžioji dalis gyventojų dar nėra apsisprendę. O terminai spaudžia, taigi teks forsuoti įvykius. Inžinerijos ekspertas T.Jucius žadėjo, jog kitą savaitę galėtų dalyvauti susitikimuose su bendrijomis, šias irgi raginame rengti susirinkimus. Pagrindinė problema, kurią kelia gyventojai, yra ta, ar iš tiesų pavyks pasiekti aukščiausią šilumos taupymo efektyvumą. Jei daugiabutyje šilumos taupymo efektyvumas bus mažas, išsitęs mokėjimo laikas. Renovacija per 10-15 metų tikrai neatsipirks. O maksimalų efektyvumą pasiekti yra tikrai sunku“, - įsitikinęs V.Ročys.

Anot jo, bendrijos turi sužiūrėti, ką daugiabutyje reikia atlikti.

„Yra namų, kurie jau pasidarę dalinę renovaciją. Kai kurie gyventojai yra pasikeitę langus, duris. Viską reikia kruopščiai apsvarstyti. Kai bus atlikti investiciniai planai, gyventojai, matydami būsimas išlaidas, galės apsispręsti, pritaria renovacijai ar ne. Investiciniai planai gyventojams nekainuos. Savivaldybė tam yra numačiusi 150 tūkst. Lt“, - teigė V.Ročys.

Į skubiausiai renovuotinų daugiabučių sąrašą pateko šie namai: Savanorių gatvės nr. 31, 33, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 45, 47, 48, 50, 52, 54; Lazdynų gatvės nr. 3, 4, 5, 6, 8; Topolių gatvės nr. 3, 7, 10; Topolių akligatvio nr. 1, 4, 5, 6, 8, 12; Miško gatvės nr. 1, 3, 3A.

Rezerviniame sąraše įrašyti Vytauto gatvės nr. 28 ir 131, Vilniaus gatvės nr. 10, Geležinkelio gatvės nr. 29 ir Savanorių gatvės nr. 29.

*

2-3 tūkst. Lt - tiek kainuos vieno daugiabučio investicinis planas. Už planus pasirengusi sumokėti rajono Savivaldybė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas