Pajūrio naujienos
Help
2017 Rugsėjis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 21 %
Naktį12°C debesuotumas 45 %
Apklausa

Ar jaučiatės diskriminuojami dėl nevienodos tų pačių produktų sudėties ES šalyse?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Inna Viršilienė

Kretingos rajono savivaldybėje vakar įvyko konkursas VŠĮ „Psichikos sveikatos centro“ direktoriaus pareigoms užimti. Jį laimėjo pastaruosius 5-erius metus šiai sveikatos įstaigai vadovavusi Inna Viršilienė.

I. Viršilienė tebuvo vienintelė kandidatė, per nustatytą terminą pateikusi paraišką dalyvauti šiame konkurse. Darbo sutartis su ja bus sudaryta naujai 5-erių metų kadencijai, kai Savivaldybė gaus Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą apie galimybę jai eiti šias pareigas.

„P. n.“ informacija


Ar ne per mažai judate?

  • Sveikata
  • 2017-09-01

Antanas VASILIAUSKAS:

– Judu, kai tik turiu laiko. Nuvažiuoju iki Klaipėdos ar Palangos automobiliu, o tada nuo Smiltynės iki Juodkrantės, kartais – nuo Palangos iki Būtingės ir Šventosios minu dviračiu. Vienas malonumas! Tai aš vadinu ir poilsiu, ir pramoga, ypač, kai kompaniją palaiko giminės ir draugai, atvažiavę iš Mažeikių, Vilniaus, Panevėžio. Be to, dviratis padeda numesti svorio.

Andrius DAUGINTIS:

– Manau, kad aš pakankamai fiziškai aktyvus – žaidžiu tinklinį, krepšinį. Man judėjimas – gyvenimo būdas, negaliu nieko neveikdamas namuose nusėdėti. Kūno kultūros specialistai sako, kad per dieną žmogui reikia nueiti apie 10 tūkstančių žingsnių, bet aš jų neskaičiuoju, kiek nueinu, tiek ir gerai. Gyvendamas Norvegijoje, mėgau vaikščioti su šiaurietiškom lazdom, kurios, kiek žinau, išpopuliarėjo jau ir Lietuvoje.

Nijolė MIKALOČIENĖ:

– Dirbdama „Kretingos komunalininke“, pakankamai aktyviai kasdien gyvenu, nuolat tenka lankstytis – tą pavalyti, tą pakelti, padėti, tvarkyti, taigi per dieną nėra kada tuščiai stoviniuoti. O po darbo valandų didesnio fizinio krūvio jau nebesinori. Nors, jeigu dovanų gaučiau šiaurietiškas lazdas, galbūt ir aš su jomis savaitgaliais kur nors pasivaikščiočiau, kur dingsi jau tada?

Kretingos ligoninės kineziterapeutės Aleksandros JONELIENĖS komentaras:

– Be abejo, judėti būtina, bet tam reikia sąlygų, pačių noro ir supratimo tai daryti saikingai, atsižvelgus į amžių ir fizines galimybes. Jeigu persistengsime, tik pakenksime sau – gali nukentėti ir sąnariai, ir širdis, atsirasti kitokių sveikatos sutrikimų. Savitų judėjimo būdų ieško neįgalieji, negalintys vaikščioti. Bet yra ir sveikų žmonių, kuriems reikia spyrio, nes laisvą laiką mieliau jie leis prie kompiuterio ar, gulėdami ant sofos, prie televizoriaus ekrano. Tačiau nepasakyčiau, kad Kretingoje pakanka sąlygų gyventojams fiziškai aktyviai leisti laiką ne sporto salėje. Gal su laiku situacija pagerės? Vieni nori važiuoti dviračiais, kiti – riedučiais ar riedlentėmis, treti – paspirtukais. Mieste nėra takų, skirtų vaikams, tik tie patys trinkelėmis kloti arba žvyruoti šaligatviai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kuprinė – lyg kupra pirmokui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-09-01

Rugsėjis – ypatingas išbandymas pirmokui bei jo tėvams: be psichologinio persiorientavimo prie naujų gyvenimo sąlygų bei ritmo, iškyla ir, atrodytų, tokių paprastų, tačiau sveikatai reikšmingų dalykų, tarkim – teisingai parinkti ir išmokti taisyklingai nešioti kuprinę.


Dirbdami jaučiasi svarbūs ir reikalingi

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-09-01

Sutvarkyti Padvarių socialinės globos namai šiandieną labiau primena sanatoriją ar poilsio namus, negu globos įstaigą. Prižiūrėti ir puoselėti aplinką darbuotojams kasdien padeda ir būrys globotinių, kurie šią įstaigą vadina savo tikraisiais namais ir juose jaučiasi esą šeimininkai.


Klaipėdos universitetinė ligoninė sėkmingai įgyvendina projektą „E.sveikatos paslaugų plėtra Klaipėdos regiono sveikatos priežiūros įstaigose“. E.sveikatos projekto IT specialistas Regimantas Kontrimas paaiškino, jog esminis šio projekto tikslas – įdiegti unifikuotą informacinę sistemą, kuri leistų ligoninių darbą valdyti gydymo procese. „Ir džiugina tai, jog kuriama sistema jau išnaudojama 80 proc., o iš medikų, ligoninių vadovų sulaukiame pačių geriausių atsiliepimų“, – teigė specialistas.


Virginija STRAZDIENĖ:

– Pritarčiau, kad tokia disciplina mokykloje būtų įvesta, tik nežinia, kaip į tai reaguotų patys mokiniai. Dabar daugelis nenori, gal bijo prieiti arčiau prie sunkaus ligonio, pavyzdžiui, senelio ar močiutės, nežino, kaip elgtis. Bet juk nėra nė vienos šeimos, kurios neaplankė ar kada nors neaplankys artimųjų bėdos, ligos, mirtys. Man pačiai teko slaugyti ir anytą, ir vyrą, ir mamą.

Albinas PALAVENIS:

– Gerai būtų, kad vaikai nuo mažumės būtų pratinami, kaip padėti sergančiam žmogui. Tačiau tai – ne vien mokyklos reikalas, o ir tėvų – kaip jie auklėja savo vaikus. Man pačiam teko slaugyti tėvą. Žinot, ką pasakysiu? Kai tai darai su meile – nėra sunku, net negalvoji, kad galėtum atiduoti į slaugos ligoninę.

Lilija KUMPIENĖ:

– Pati esu medikė. Žinau, kad, slaugant artimąjį, vien geros širdies ir noro padėti nepakanka, reikia turėti žinių. Todėl tik sveikinčiau, jei mokyklose vyktų slaugos pamokos. Mokiniai turėtų mokytis žmogui suteikti ir pirmąją pagalbą, suprasti, kada sergančiam paduoti tabletę, kada iškviesti medikus. Tos žinios pravers visą gyvenimą.

Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės Viktorijos PETRUTYTĖS komentaras:

– Mano nuomone, slaugyti, užjausti artimuosius pirmiausia išmokstama šeimoje. Tai priklauso nuo santykių tarp tėvų, senelių ir vaikų. Jei santykiai yra geri, ir rodomas doras pavyzdys, kaip padėti vieni kitiems, – vaikas visa tai perima. Be abejo, sunkiomis ligomis sergančius artimuosius slaugyti namuose nėra taip lengva: reikia žinoti, ir kaip patalynę ar sauskelnes pakeisti, ir kaip nuprausti iš lovos nesikeliantį žmogų.

O mokyklose vaikai išmoksta tik pagrindinių dalykų – kaip suteikti pirmąją pagalbą, padėti vienos ar kitos ligos, pavyzdžiui, gripo, tuberkuliozės atvejais, sužino apie šių ligų profilaktiką. Be abejo, nuo mažens vaikus reikėtų mokyti mylėti visus žmones, nepaisant garbaus jų amžiaus ar sunkios negalės.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kretingos ligoninė – pirmoji savarankiška darbovietė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-08-04
Į Kretingą atvykusi dirbti jauna specialistė gydytoja-akušerė Ieva Butkutė laukia nėščiųjų, gimdyvių ir moterų, atvykstančių gydytis bei pasitikrinti profilaktiškai.

Kai „Pajūrio naujienos“ kalbino 29-erių gydytoją akušerę-ginekologę Ievą Butkutę, ji džiaugėsi savo savarankiško darbo pradžia – rugpjūčio pirmoji buvo jos startas Kretingos ligoninėje po rezidentūros Santaros klinikose, Vilniuje.

Pirmieji įspūdžiai Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje jaunai gydytojai buvę labai geri: kolektyvas pasitiko draugiškai, nustebino puikiai sutvarkytos skyriaus patalpos bei pogimdyvinės palatos.

Gydytoją I. Butkutę, kuri taip pat konsultuos pacientes ir Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje, pristatęs Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus neslėpė, jog abi pusės – ligoninė ir jauna specialistė – viena kitos ieškojo ir susirado. „Klinikos vykdo atvirų durų dienas ir pristato medikus rezidentus, mums reikėjo būtent akušerijos-ginekologijos specialisto ir žvilgsnis nukrypo į Ievą“, – tvirtino jis.

O I. Butkutė paantrino, jog ji, gimusi ir augusi Klaipėdoje, ieškojosi nuolatinio darbo arčiau gimtųjų vietų. Todėl pasiūlymas atvykti dirbti į Kretingos ligoninę jai buvęs tinkamas. Be to, neslėpė gydytoja, antraeilėse pareigose ji taip pat dirbsianti ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.


Senstant visuomenei, daugėja slaugomų ligonių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-08-04
Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus patikino, jog, sunkiam ligoniui išnaudojus slaugos laiką ligoninėje, ieškoma kelių, kokią pagalbą jam suteikti toliau.

Iš viso – 95 slaugos lovos

Kretingos ligoninėje prieš kelerius metus tebuvo įkurta vos 10, po to – 12-13 slaugos lovų. „Tačiau pernai Sveikatos ministerija nurodė, kad būtina sumažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, jų vietoje įkurdinant slaugos lovas. Šių lovų skaičius Kretingos ligoninėje staiga šoktelėjo triskart – dabar veikia 38 slaugos ir 2 paliatyvios pagalbos lovos“, – kalbėjo Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus.

Jo žodžiais, pagal Vyriausybės vykdomą ketvirtąjį sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planą buvo reikalaujama, kad 1 tūkst. šalies gyventojų tektų po 3 slaugos lovas.

Iš viso Kretingos rajone dabar veikia 95 slaugos lovos. Jos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal sutartį su Teritorine ligonių kasa.

Slaugos lovų taip pat padidėjo ir Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centro Katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – dabar jų yra 30 – bei Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – 27 lovos.

A.Šalavėjus neabejojo, kad Kartenos bei Salantų ligoninėse dirba profesionalūs medikai, tačiau Kretingos ligoninės Slaugos poskyrio pranašumas yra tai, kad čia sutelkti įvairių sričių gydytojai specialistai, dirbantys su modernia medicinos įranga, galintys atlikti papildomus tyrimus ar skubias operacijas.

Į slaugos bei palaikomojo gydymo stacionarą ligonius siunčia jų šeimos gydytojai. Sveikatos priežiūros paslaugos pacientui teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai žmogus pats negali pareikšti savo valios.


Taisyklingas kvėpavimas – sveikatai stiprinti

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-07-07
Kurmaičių pradinės mokyklos vaikai kartu su tėveliais įsirengė pakeliamą lysvę ir joje pasodino vaistinių augalų, kurie yra naudingi įveikiant viršutinių kvėpavimo takų ligas.

„Taisyklingas kvėpavimas ir aktyvi fizinė veikla ne tik treniruoja vaikų kvėpavimo sistemą, ją grūdina, bet ir turi didelę įtaką fiziniam vaikų vystymuisi. Todėl labai svarbu vaikus išmokyti kvėpuoti taisyklingai. Kvėpavimas – tai sveikas gyvenimas“, – teigė Kurmaičių pradinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Jurgita Česnavičienė, pristačiusi gegužės-birželio mėnesiais įvykdytą projektą ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“.

Pasak J. Česnavičienės, daug vaikų kvėpuoja netaisyklingai ir paviršutiniškai, kartais nesąmoningai sulaiko kvėpavimą, o tai yra žalinga jų sveikatai.

„Pastaraisiais metais padidėjo viršutinių kvėpavimo takų susirgimų tarp vaikų. Tėvai mažai dėmesio skiria vaikų kvėpavimui, buvimui gryname ore, mankštelėms, žaidimams-pratimams, kurie išmoko vaikus taisyklingai kvėpuoti – tai padėtų sumažinti sergamumą kvėpavimo takų ligomis“, – teigė J. Česnavičienė, paaiškindama, kaip kilo idėja parengti projektą, mokantį taisyklingo kvėpavimo įgūdžių.

Projektu ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“ Kurmaičių pradinė mokykla atsiliepė į sveikos gyvensenos ugdymo programos „Sveikatiados“ kvietimą teikti paraiškas sveikatinimo idėjų konkurse – juo siekiama paremti mokyklų originaliausias idėjas, kuriomis būtų galima populiarinti sveiką gyvenseną.

„Konkurso organizatoriai sulaukė didelio mokyklų aktyvumo ir įsitraukimo į idėjų kūrimą – konkurse dalyvavo 63 mokyklos ir darželiai. Komisija, vertindama visas gautas idėjas, atsižvelgė į atitikimą konkurso nuostatoms, siūlomos idėjos masiškumą bei originalumą, projekto svarbą mokyklos bendruomenei bei bendruomenės ir partnerių įsitraukimą ir, žinoma, pateikto projekto tęstinumą. Geriausius projektus pateikusioms ugdymo įstaigoms buvo paskirtas finansavimas idėjoms įgyvendinti. Mūsų mokykla konkursui pateikė paraišką ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“ – laimėjome ir vykdėme įvairias veiklas: darėme taisyklingo kvėpavimo pratimus, įsirengėme pakeliamą lysvę, kurioje pasodinome vaistinių augalų, nusipirkome įvairių kvėpavimui skirtų priemonių“, – pasidžiaugė J. Česnavičienė.


Violeta MILTAKIENĖ:

– Kaip aš sakau, dirbu visą parą, ant mano pečių – namai, trys vaikai, vienam jų reikalinga nuolatinė priežiūra. Be abejo, vasarą daug vaisių, daržovių, tačiau vien jų man nepakanka, nepriklausomai nuo metų laiko stiprinuosi magniu. Manau, kad kiekvienas žmogus jaučia, kada jam vitaminų ar maisto papildų trūksta, o kada – ne.

Diana MALAKAUSKIENĖ:

– Neperku nei vitaminų, nei maisto papildų. Mūsų šeimoje tokios tradicijos nėra. Sūnui 18 metų, jis užaugo taip pat be šių preparatų. Stengiamės visus metus sveikai maitintis, mėgstame šviežius vaisius, uogas, daržoves – organizmą aprūpiname natūraliai.

Tomas LIUTIKAS:

– Mūsų šeima truputį maisto papildų pavartoja nebent šaltuoju periodu. Aš kartais nusiperku magnio, mat mėgstu pasportuoti. Tikrai nemanau, kad vasarą, kai soduose, daržuose užauga tiek uogų, vaisių, daržovių, žmogaus organizmui ko nors trūksta.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Arno JUŠKIO komentaras:

– Jeigu pakankamai subalansuota mityba, pakankamai valgote mineralų, vitaminų, skaidulų ir mikroelementų turtingų uogų, vaisių bei daržovių, jokių papildų ar vitaminų siūlyčiau nevartoti. Tiesa, lietuviškų vaisių ir uogų kol kas nėra daug, tačiau jau galima sočiai prisivalgyti trešnių, braškių, o iš daržovių – kad ir šviežių bulvių, svogūnų laiškų, krapų, salotų ir kitko, kas tik užaugo daržuose ir ką mėgstate. Žinoma, kruopščiai nuplovus, galima paskanauti ir atvežtinėmis gėrybėmis – prekybos centrų vitrinos pilnos nektarinų, persikų, bananų, arbūzų. Šaltuoju metų laiku taip pat siūlyčiau nepasitarus su gydytoju neskubėti į vaistines papildų, nes jų tikrai ne visuomet organizmui trūksta.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas