Pajūrio naujienos
Help
2017 Gegužė
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną19°C debesuotumas 13 %
Naktį9°C debesuotumas 13 %
Apklausa

Ar pasigendate privačių maršrutinių taksi iš Kretingos į Palangą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikia stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais šioje gydymo įstaigoje sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis. Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė neslėpė: melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, ir sergamumas juo didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.


Vilma PREIKŠAITIENĖ:

– Vaikystėje apie saulės poveikį negalvojome, po pievas lakstydavom, kada tik norėdavom ir kiek norėdavom. Žinodama, kad ankstyvi saulės spinduliai gali pakenkti odai, be abejo, stengiuosi atokaitoje būti saikingai. Prie namų Vydmantuose turiu daržą, kuriame kartais aplinkybės priverčia padirbėti ir karščiausiomis valandomis. Kai reikia, naudoju odą nuo saulės saugantį kremą.

Marius ŠILEIKA:

– Per daug nesisaugau, su šeima važiuoju į gamtą, mėgaujuosi šiluma, bet, žinoma, protingai. Nors degu raudonai, po poros dienų oda parusvėja. Vaikystėje yra paskaudėjusi, pamenu, tokiais atvejais tepdavom rūgpieniu. Aš pats universitete studijavau aplinkosaugą. Todėl įvairius straipsnius spaudoje apie ozono skyles ir saulės grėsmes bei apsaugos priemones, jei jie parašyti ne mokslininkų, laikau pliurpalais.

Vitalija URBONIENĖ: – Kaip dauguma žmonių, džiaugiuosi, kad pagaliau atėjo tikras pavasaris, kad pastarosios dienos lepina šiluma. Be abejo, šiuo metu saulė – aktyvi, todėl reikia truputį pasisaugoti. Tačiau aš labiau atsižvelgiu ne į kokias nors svetimas rekomendacijas, o į savo būseną, man svarbiausia, kaip saulėje jaučiuosi aš pati.

---

Rajono Visuomenės sveikatos biuro specialistės Karolinos Skominienės komentaras:

– Saulės spinduliai veikia odą, kurioje sintezuojamas vitaminas D, ypač reikalingas kaulams, raumenims ir imuninei sistemai. Saulė taip pat skatina kraujo apykaitą, grūdina organizmą. Tačiau nesaikingas deginimasis gali prišaukti melanomą, arba, kitaip tariant, odos vėžį. Rizikos grupėje yra šviesios, greitai nudegančios odos žmonės, raudonplaukiai, mėlynakiai, turintys daugiau negu 100 apgamų, mėgstantys atostogauti šiltuosiuose kraštuose ne sezono metu, smarkiai nudegę saulėje, ypač vaikystėje, turintys giminaičių, sirgusių odos vėžiu, senyvi žmonės. Kad mėgavimasis saule nesukeltų nepageidaujamų padarinių, rekomenduojama ilgai nebūti saulėje, kai jos spinduliai pavojingiausi – nuo 10 iki 15 val. Tokiu metu verčiau likti pavėsyje, būtina dėvėti galvos apdangalą bei naudoti apsauginį kremą, juo tepti jautriausias kūno zonas – veidą, kaklą bei krūtinę. Nuo vaikystės tinkamai naudojant apsaugos priemones nuo saulės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja 70 proc.

Renkantis apsauginį kremą, svarbu atkreipti dėmesį, kad pakuotė būtų pažymėta UVA+UVB ženklu. Šalia SPF žymimas skaičius nurodo, kiek laiko galima būti saulėje, apsisaugant nuo UVB spindulių. Jeigu oda šviesi, pirmuosius spindulius reikėtų pasitikti išsitepus kremu, suteikiančiu didesnę apsaugą (SPF 30), o šiek tiek įpratus prie saulės, apsaugos faktorių galima mažinti. Veido sričiai rekomenduojama naudoti kremą, kurio SPF ne mažesnis, kaip 50. Taip pat labai svarbu palaikyti normalią skysčių pusiausvyrą – rekomenduojama išgerti daugiau negu 2 litrus skysčių, geriausia – vandens, natūralaus negazuoto mineralinio vandens, vaistažolių arbatų, valgyti daugiau sultingesnių vaisių ir daržovių.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Bėgimas vėl kviečia burtis Vilties mieste

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-05-05

Gegužės 21 dieną Klaipėdoje startuos tradicinis jubiliejinis – šiemet dešimtasis – Vilties bėgimas, skirtas palaikyti ir vienytis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis bei jų artimaisiais. Per dešimtmetį iš Vilties bėgimo išaugo net 20 skirtingų sveikatingumo renginių bei iniciatyvų, vykstančių Vilties miestu tapusioje Klaipėdoje.

Vilties bėgimo koordinatorius Valdas Daujotas patikino, jog šiųmetiniame bėgime bus naujovių: anksčiau bėgikai bėgdavo 10 km trasą nuo prekybos centro „Big“ ir tiesia trasa Baltijos prospektu finišuodavo vasaros estradoje.

„Šiemet 10 km trasa bus žiedinė – bėgikai startuos ir finišuos Atgimimo aikštėje, nes Klaipėdos miesto savivaldybė nebeleido ilgesniam laikui uždaryti prospekto. Veikiant tarptautinei perkėlai, išsisklaidžiusi bėgikų kolona labai trukdo eismui šiame uostamiesčio ruože. Antra vertus, visame pasaulyje bėgimų trasos išsiraizgo miestų gatvėmis, kad akcijų dalyvius palaikytų kuo gausiau žmonių“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino V. Daujotas.

Šiemet pirmąkart Palangoje, nuo katalikų bažnyčios Vytauto gatvėje, startuos ir 42 km 195 m tradicinis bėgimo maratonas. „Maratonininkai pasieks Klaipėdos Atgimimo aikštę ir nuo čia dar prasuks 2 ratus – 10 ir 7 km ilgio trasas – per Klaipėdos miestą“, – pabrėžė renginio koordinatorius.


Daktaro siekis – tobulėti moderniojoje chirurgijoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-05-05
Daugelį operacijų, kurias atliko pirmasis Lietuvoje, chirurgas-onkologas Pranas Šniuolis ketina atlikti ir Kretingos ligoninėje.

Šią savaitę Kretingos ligoninės Chirurgijos skyriuje įvyko permainos: jam vadovauti ėmėsi buvęs Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos skyriaus vyresnysis gydytojas chirurgas-onkologas 57-erių Pranas Šniuolis.

Chirurgijos novatorius

Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo pirmoji ir ligi šiol vienintelė gydytojo P. Šniuolio darbovietė, o didžiaisiais savo mokytojais jis vadina gydytojus Albiną Montvydą, Bronių Stanislovaitį, Evaldą Pagojų ir Feliksą Grigalauską, kurių pavardės šiandieną plačiai žinomos šalyje.

Būtent Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, medikas sakė, jis ėmėsi pritaikyti bendrosios bei endoskopinės chirurgijos stažuotėse, per doktorantūros studijas Tel Avive, Izraelyje, o taip pat – tobulinimosi Austrijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje moderniosios chirurgijos srityje įgytas novatoriškas žinias.

Šiandieną P. Šniuolis yra laikomas tiesiosios žarnos vėžio laparoskopinės chirurgijos, lazerinės hemoroidostopijos bei skrandžio suraitymo operacijų novatoriumi šalyje, – jo įdiegta praktika ilgainiui pasiekė ir svarbiausias Kauno bei Vilniaus ligonines.

Gydytojas taip pat yra Europos bei Lietuvos koloproktologų (tiesiosos žarnos bei išangės gydymo) onkologų chirurgų ir echoskopuotojų draugijų narys ir skaitė pranešimus įvairių šalių medikams.

P. Šniuolis taip pat tobulino žinias tarptautiniuose nutukimo gydymo kursuose Strasbūre. „Skrandžio žiedas ar nupjauta dalis skrandžio – gana pavojingos operacijos. Dabar taikomas paprastesnis būdas, kai skrandis išdalinamas į stiebelius. Šios mano operacijos, iš pradžių kėlusios daug klausimų šalies medikams, dabar sėkmingai atliekamos Kauno bei Vilniaus klinikose. Šį darbą tęsiu ir Kretingoje“, – tvirtino pašnekovas.


Rimantas GRICIUS:

– Kaip neieškosi? Savaime norisi daugiau būti lauke, kvėpuoti pavasariniu oru, pavaikščioti saulėje, kad ji organizmui suteiktų D vitamino – skaičiau, kad jo Lietuvos žmonėms trūksta. Gyvenu Salantuose, labai džiaugiuosi, kad parke yra treniruoklių, tad dar ir pasportuoju. Žolių pats nerenku, aš jų neskiriu. Žmona salotas visokias daro, tai kokias duoda, tokias valgau.

Alfonsas POCIUS:

– Oi, pavasaris – išlauktas metas, kai ilgesnės, šiltesnės dienos, tad daug būnu gamtoje, medžioju, žvejoju, važinėju dviračiu, ilgus atstumus vaikštau pėsčias – žodžiu, daugiau draugauju su spaortu. Manau, tai taip pat prideda sveikatos. Močiutė pavasarį prisirinkdavo įvairių sveikatai naudingų žolelių – tradicinių kiaulpienių, šalpusnių, dilgėlių būdavo prikabinta pilna palėpė. Aš pats nežoliauju.

Genovaitė RUGINIENĖ:

– Kasmet pavasarį organizmą stiprinu žaliaisiais kokteiliais. Ir šiemet, kai jau atsiras, savo kieme prisiskinsiu serbentų, aviečių lapų, žliūgių, pasiskaninsiu kokiu bananu ar obuoliu, viską suplaksiu blenderiu ir gurkšnosiu. Toks kokteilis nėra ypatingai skanus, bet žinau, kad gerti sveika. Be to, sveikatos semiuosi ir gamtoje – kasdien daug vaikštau, kvėpuoju grynu oru.

„Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės komentaras:

– Šiandien kaip tik minima Pasaulinė sveikatos diena. O sveikatos ieškoti aš visada patariu ne vaistinėje, bet gamtoje. Į netoli Palangos esantį „Atostogų parką“ susirinkusiems visiems norintiems padalinsime šiaurietiškas lazdas ir nuo 16 iki 18 valandos pakviesime kartu pavaikščioti po mišką. Žmogus, kaip ir gamta, pavasarį turi atbusti. Todėl labai teisingai daro tie, kurie daug juda, klajoja po parkus ir miškus, kvėpuoja grynu oru. Bevaikštant galima rasti ir parsinešti stebuklingų gydomųjų žolelių – garšvų, žliūgių, kiaulpienių, builių, dilgėlių, aviečių, juodųjų serbentų pumpurų. Visa tai – nieko nekainuojančios gamtos dovanos, tik reikia norėti jas pasiimti.

Grįžę pakalbėsime apie surinktų žolelių naudą, išsivirsime ir paragausime arbatos, palinkėsime sveikatos vieni kitiems ir tą gerąją emociją pasiųsime pasauliui. Aš pamokysiu, kaip patiems pasigaminti tepaliukų odai bei lūpoms prižiūrėti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Jų gyvenimo uostas – globos namai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-04-07

Padvarių socialinės globos namuose pastaruoju metu gyvena 230 asmenys: daugumos amžius – nuo 50 iki 59-erių metų, 7 gyventojų amžius nesiekia 30 metų, o 28 gyventojai yra perkopę 85-erius savo gyvenimo metus. Vyriausia globos namų gyventoja yra 97-ąjį gimtadienį neseniai atšventusi Marijona Stroputė.


„Kai pamatau jaunimą, naršantį mobiliuosiuose telefonuose – džiaugiuosi, nes žinau, kad aš darbo turėsiu iki mirties“, – liūdnai pajuokavo kretingiškis gydytojas neurologas Aidas Gaubas, perspėjantis, kad išmaniuosiuose mobiliuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose paskendę vaikai ateityje neišvengs sveikatos problemų. Ir grėsmė ne tik ši: papildydama A. Gaubo žodžius, jo žmona psichologė Rūta Gaubienė atkreipė dėmesį, kad žaidimai virtualioje erdvėje neretai tampa priedanga, slepianti tai, jog yra sutrikęs ryšys tarp tėvų ir vaikų.


Autoklavas: tai, ko nemato pacientai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-04-07

„Į gydymo įstaigą pakliuvę ir medikų globojami pacientai nė nesusimąsto, kokie svarbūs jų sveikatai yra procesai, vykstantys medicinos užkulisiuose – daugkartinio naudojimo prietaisų bei instrumentų valymas, dezinfekavimas bei sterilizavimas. O tai yra itin svarbi nematomoji ligoninės veiklos sritis, kur klaidų būti negali“, – kalbėdama apie autoklavą, pabrėžė Kretingos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė.


Galvą lenkia prieš kiaulpienę

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-04-07
Andželos Dvarionienės kruopščiai surinktos ir sudžiovintos vaistažolės – tarsi gyvybės eliksyras nuo pavasario iki pavasario.

„Ateina pavasaris, vasara, aš – už kastuvo, pjūkliuko – ir jau miške netoli namų. Kartais dar ir vyrą Praną nusivedu – išmokiau atpažinti kraujažolę, juozažolę ir vingiorykštę “, – juokėsi Gaivališkės kaime gyvenanti Andžela Dvarionienė, jau ne tik Imbarės seniūnijoje, bet ir visame rajone žinoma žolininkė.

„Krautuvinės“ arbatos nepripažįsta

Tiesą sakant, į tokias Lietuvos garsenybes, kaip Jadvyga Balvočiūtė ar Adelė Karaliūnaitė ji nesilygiuoja.

„Nei receptus išrašau, nei ligonius gydau, nes žmogaus sveikata – per daug didelė atsakomybė. Mane kviečiasi į renginius kaimo bendruomenės, prašo apie žolelių naudą papasakoti. Su mielu noru tai darau, kitaip tariant, tik dalinuosi savo, savo šeimos patirtimi“, – atviravo pašnekovė.

Anot jos, Dvarionai jau kelis dešimtmečius „krautuvinės“ arbatos paragauja nebent svečiuose, savo namuose tokios negeria – tik pačių surinktų ir susidžiovintų žolelių. Daugelis jų ir užaugę kieme ar darže prie namų.

„Ko tik čia nepridedu – mėtų, saulėgrąžų žiedlapių, šalavijų, medetkų žiedų, dobiliukų, raudonėlio. Tik va, pernai paprastojo kiečio primaišyti pamiršau. Tiksliau, pavėlavau nupjauti, mat tai daryti būtina šiam tarsi piktžolei padrikai augančiam augalui žydint“, – sakė A. Dvarionienė.

Į kai kurių žolinčių teiginius, kad vienas žoleles būtinai reikia rinkti saulei tekant, kitas – leidžiantis, ji žvelgia šiek tiek skeptiškai – esą galbūt kadaise žoliautojai metą prisitaikė pagal gamtos sąlygas ir savo gyvenimo būdą – kas keldavosi anksčiau, tas ir žoliaudavo anksčiau. Pavyzdžiui, apie kraujažolę Graikijoje žinojo jau prieš 5 tūkst. metų, vartodavo ją ne tik kaip kraują valantį bei stiprinantį vaistą, šio augalo šakelė pasitarnaudavo ir magiškiems tikslams.

Andžela laikosi principo: po žeme esančias vaistingųjų augalų šaknis kasti pavasarį ir rudenį, o tai, kas žemės paviršiuje, tai yra lapelius ir žiedus – žydėjimo metu. Svarbiausia rinkti saulėtą dieną, tada gražiai džius, nepelis.


Živilė RINIENĖ:

– Šeimoje auga trys 7, 6 ir 5 metų vaikai. Galiu tik pasidžiaugti, kad ligos per daug nepuola. Gal kad grūdinamės – ir kai šalta, stengiamės pabūti lauke. Geriame čiobrelių, ramunėlių arbatų. Tiesa, bandėme stiprintis vitaminais „Tedis“, bet nemanau, kad jie padėjo daugiau negu tos paprastos priemonės, kurias išvardijau.

Vytautas ŠPOKAS:

– Nieko specialiai nedarau. Ar rūsti žiema, ar šviesus pavasaris, laikaus nuostatos, kad rūpintis savimi kiekvienas privalome. Pirmiausia reikia išeiti į lauką, pakvėpuoti grynu oru, grūdintis. Pažiūrėkit, ir dabar aš vaikštau be šaliko, o nesusergu. Visada prausiuosi tik vėsiu vandeniu, vakarais su muilu, rytais – be jo, kad per daug neišsausintų odos.

Daiva PETKUTIENĖ:

– Šiemet stiprinausi kokteiliu, pagamintu iš 250 gramų obuolių acto, tiek pat medaus ir 10 skiltelių česnako. Šį mišinį palaikiau 5 paras, o paskui po du valgomuosius šaukštus kasryt įsipildavau į stiklinę vandens ir gerdavau tuščiu skrandžiu. Išgėrusi tik po 15 minučių mėgaudavausi pusryčiais, kava ar arbata. Manau, sustiprėjo imuninė sistema, pajaučiau, kad pagerėjo virškinimas.

Sveikuolių sąjungos valdybos pirmininko Juozo Dapšausko komentaras:

– Kiekvienas metų laikas padiktuoja savo priemones, kuriomis stipriname organizmą. Pavyzdžiui, šaltuoju periodu daugelis geria vandenį su citrina, kartais su ištirpintu medumi, bet pavasarį šį gėrimą puikiausiai galima pakeisti maisto medžiagų turtinga beržų ar klevų sula. Grynas vanduo taip pat visada sveika, tačiau nereikia persistengti. Jei tą dieną valgėte daug daržovių ir vaisių, kas apskritai žmogui labai naudinga, tai gerti savaime norėsis mažiau, o jei valgėte sausesnį maistą, ypač, jei išgėrėte daugiau kavos, kuri turi savybę iš organizmo šalinti skysčius, vandens gerkite daugiau.

Ne tik pajūryje gyvenantys, bet visoje Lietuvoje žmonės yra girdėję, o kai kurie ir patys mielai dalyvauja vadinamosiose ruonių maudynėse. Kartais svarstoma, ar tos maudynės – į sveikatą, juk ledinėje jūroje organizmas patiria stresą! O aš pasakysiu taip: daugybę psichologinių stresų mes patiriame vos ne kasdien, tai tas, kurį gauname trumpam niurktelėję į šaltą vandenį, – tik į sveikatą, nes tarsi ranka nubraukia ilgalaikius stresus, pažadina iš sąstingio, atgaivina kūną ir sielą, paskatina kūrybiškumą.

Žmogui fizinis aktyvumas būtinas. Tad vaikščiokite po parkus, miškus, pajūriu, kad ir čia pat, po gatves, – pavasario oras toks gaivus, o sveikatos, energijos pridės dar ir vis dažniau pasirodanti saulė. Ar vartoti maisto papildus bei vitaminus, – kiekvieno reikalas. Aš pats į juos žiūriu skeptiškai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) TheATRIUM Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas