Pajūrio naujienos
Help
2019 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 61 %
Naktį5°C debesuotumas 16 %
Apklausa

"Metų žmogaus 2019" rinkimai

Marius MEŠKAUSKAS
Aušra KUNDROTIENĖ
Dalia BRUŽIENĖ
Indrė JUODEIKIENĖ
Benediktas JURČYS
Arnas KARUŽAS
Kristina RIMIENĖ
Birutė STALMOKIENĖ
Julius KANARSKAS
Nijolė RAUDYTĖ
Juozas PELIONIS
Simas KONČIUS
Apklausa

Ar jums patinka kalėdinių eglių lenktynės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

VSAT pareigūnas kinologas Egidijus Kusa (dešinėjė) atkreipė dėmesį, kad dirbant kartu pareigūnas ir šuo – neatsiejami.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai neretai susiduria su fizinių žmogaus galimybių ribų išbandymu, todėl tokiu atveju į pagalbą pasitelkia savo kolegas – uniformuotus keturkojus. „Visų pirma, man jis nėra šuo, man jis – partneris“, – konstatavo VSAT pareigūnas kinologas Egidijus Kusa.

Seka dingusiųjų pėdomis

Viena pagrindinių pasieniečių veiklų yra nelegalios migracijos kontrolė. Yra žmonių, kurie naudojasi nelegaliais, vogtais dokumentais, kad patektų į Europos Sąjungą.

Pasienio apsaugos tarnyba taip pat užtikrina, kad žmogus, kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, negabentų nelegalių daiktų. Šią pareigą žmogui atlikti pačiam būtų gana sudėtinga, bet, pasitelkus šuns gebėjimą užuosti, žmogaus veiklos ribos prasiplečia.

„Šuo gali susekti, kur yra paslėpti nelegalūs daiktai, tokie, kaip narkotinės medžiagos, tabako gaminiai, pinigai – viską, kas turi savo kvapą. Šuo iš įvairiausių kvapų moka atsirinkti būtent jam reikiamą“, – įvardijo E. Kusa.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos keturkojai pareigūnai specializuojasi ties tam tikromis veiklomis, pavyzdžiui, yra šunys pėdsekiai, kurių pareiga – sekti pėdomis, taip pat yra šunys, ieškantys tabako gaminių, vykdantys žmonių paiešką, nusikaltėlių persekiojime ir sulaikyme dalyvaujantys šunys ir panašiai.

„Žmogus bėglį gali sekti tik tada, kai jis palieka pėdų įspaudus. Šuns galimybių ribos kur kas platesnės: jis užuodžia žmogaus į žemę įspaustą ir ore pasklidusį kvapą, o kvapo užmaskuoti neįmanoma. Šunys pėdsekiai gali susekti žmones, neleistinoje vietoje kirtusius sieną“, – sakė E. Kusa.

Dažnas nelegalaus sienos kirtimo pavyzdys yra cigarečių pernešimas, dėl to, kad užsienyje cigaretės yra pigesnės negu Lietuvoje. „Įsivaizduokite, kaip sunku surasti žmogų miške, kai nežinai, kokia kryptimi jis nuėjo“, – atkreipė dėmesį E. Kusa. Šunys pėdsekiai gali sekti ne tik nusikaltėlių, bet ir dingusių žmonių pėdomis. Jie padeda dingusių žmonių paieškoje.


Rytoj, lapkričio 30 d., įvyks paskutinis projekto „Para kultūroje“ renginys „Mados platforma“. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus bibliotekoje tądien „užvirs“ tikros mados programos nuo minkštų žaislų vaikams gaminimo iki makiažo paslapčių mokymų.

Suskubkite registruotis, nes vietų tikrai liko nedaug.

Renginys prasidės nuo 10 val. minkštų žaislų vaikams dirbtuvėmis „Pusryčių meniu“, kurios skirtos moterims, taip pat galėsite dekoruoti savo mėgstamiausią puodelį, pasigaminti prabangą dvelkiančius auskarus, sukurti dirbtinių gėlių kompoziciją dėžutėje.

Su visažiste Simona Kniūkšte vyks praktiniai šventinio makiažo mokymai sau „Pasitikime šventes madingai“ merginoms ir moterims.

„Kuprinės“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje pritarta naujai Jaunimo reikalų tarybos sudėčiai.

Naująją Jaunimo reikalų tarybą sudarys 10 narių: Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė, Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos Vakarų (jūros) šaulių 3-osios rinktinės Kretingos 5-osios kuopos narys Martynas Bružas, Savivaldybės tarybos narys Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas Romualdas Jablonskis, Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė Lina Jadenkuvienė, tarybos narė Ekonominės ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja Vaida Jakumienė, Lietuvos jaunimo sąjungos „Žingsnis“ Kretingos skyriaus jaunasis koordinatorius Tautvydas Jonušas, Kretingos jaunimo teatro atstovė Gintarė Pociūtė, tarybos narys Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Ročys, mero pavaduotojas Dangiras Samalius, rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovas Vygantas Šeputis.

„Kuprinės“ informacija


Darbėnų gimnazijos žurnalistų būrelio nariai su savo mokytoja Daiva Račkauskiene (pirma iš dešinės) „Pajūrio naujienų“ redakcijoje susipažino su žurnalistiniu darbu.

Darbėnų gimnazijos anglų ir rusų kalbų mokytoja Daiva Račkauskienė mokykloje subūrė žurnalistų būrelį, kuris netrukus išleis ir pirmąjį gimnazijos laikraštį.

D. Račkauskienės auklėtiniai atvyko ir į „Pajūrio naujienų“ redakciją, kur susipažino su žurnalistinio darbo subtilybėmis, pamatė, kaip maketuojamas laikraštis, vyksta kiti laikraščiui svarbūs procesai.

„Pajūrio naujienų“ redaktorė Audronė Puišienė paaiškino, kaip dirba žurnalistai, ką jie turi žinoti, kokių savybių reikia. Jai mokiniai taip pat pateikė ne vieną įdomų klausimą, pasidalino ir savo asmeninėmis patirtimis. Po ekskursijos redakcijoje Darbėnų gimnazijos auklėtiniai vyko į „Vakarų spaustuvę“ Kretingoje.

„Kuprinės“ informacija


25-erių salantiškę buvusią kuprinietę Dovilę Zubytę žavi kelionės, turizmas, fotografija.

Įmantrūs patiekalai, išskirtinė kultūra, kalba – tai tik keli dalykai, kuriais užsienio šalys žavi žmones. Kelionėmis, turizmu yra susidomėjusi ir salantiškė buvusi kuprinietė Dovilė Zubytė, kuri šiuo metu su tuo sieja ir savo darbą.

Mokėsi užsienyje

Paauglystėje pašnekovė darydavo tai, ką tik galėdavo išbandyti, tad maždaug vienerius metus dalyvavo ir „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje. Buvusios kuprinietės nuomone, savęs išbandymas įvairiose veiklose padeda suprasti, kuo nori tapti. „Supratau, kad žurnalistika man yra tik pramoga, trumpalaikis užsiėmimas, bet kasdien to daryti nenorėčiau, jaučiau, kad tai skirta ne man“, – atviravo pašnekovė.

Baigusi mokslus, D. Zubytė nusprendė išvykti į Didžiąją Britaniją studijuoti fotografiją. „Kad fotografija patinka, supratau, kai gavau pirmąjį skaitmeninį fotoaparatą. Tuo metu mažai kas fotografavo, bet kūrėsi įvairios svetainės, kur galėjau dalintis nuotraukomis, sulaukti komentarų. Man buvo gal 13 metų, o dabar esu 25-erių“, – apie savo tobulėjimą fotografijoje kalbėjo D. Zubytė.

Dovilė prisimena įgytą patirtį studijose, įdomias paskaitas, kurių metu atvykdavo įžymūs fotografai ar kiti susiję su šia sritimi asmenys. Jie dalindavosi savo patirtimi, kuriamais projektais. Mergina įsidėmėjo susitikimą su agentūros vadovu, kurio įmonė kūrė britų drum and bass grupės „Rudimental“ dainos „Not Giving In“ klipą. Taip pat buvo praktinių seminarų, paskaitų, per kurias studentai aptardavo projektus.

Po studijų užsienyje ji norėjo nuo šios veiklos šiek tiek pailsėti, pradėti kažką naujo, nes turėjo intensyvius 3 metus, susijusius tik su fotografija. „Dabar vis dar fotografuoju paprašius draugams, artimiesiems. Manau, kad vėliau skirsiu tam daugiau laiko“, – apie ateities planus svarstė pašnekovė.

Fotografė žavisi tuo, kad šioje veikloje yra labai daug laisvės eksperimentams. Ji eksperimentuoja su šviesa, rūbais, pozomis, redagavimo programomis.


Pranciškonų gimnazijos abiturientas Martynas Bružas šį pavasarį tapo Kretingos jaunųjų šaulių sąjungos būrio vado pavaduotoju.

Lapkričio 23-ąją minėjome Lietuvos kariuomenės dieną. Kretingos jaunimas turi galimybę susipažinti su kario veikla – mieste aktyviai veikia Lietuvos jaunųjų šaulių sąjunga (LŠS). Jaunųjų šaulių sąjungos veikloje dalyvauja ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Martynas Bružas, kuris šį pavasarį tapo būrio vado pavaduotoju.

Ugdo vertybes

Jaunųjų šaulių veikla Martynas susidomėjo dar devintoje klasėje, kai mokyklos bendruomenė suorganizavo kelionę į Gaižiūnų poligoną Rukloje. Tuo metu ten vyko atvirų durų dienos. Ekskursijos dalyviai mokėsi, kaip reikia rikiuotis, norintieji galėjo išbandyti šratinį šautuvą. Taip pat M. Bružą dalyvauti jaunųjų šaulių sąjungos veikloje paskatino ir jo pusseserė Roberta Rekašiūtė, tuo metu buvusi Vakarų (Jūros) šaulių 3-osios rinktinės 305-osios kuopos jaunųjų šaulių vado pavaduotoja. Taip Martynas tapo jaunuoju šauliu.

Anot Martyno, ši veikla skatina patriotiškumą, moko pagarbos tėvynei, suteikia žinių apie kariuomenę, taip pat ragina mąstyti apie ateitį ir ją kurti. „Sakoma, geriausi kariai – buvę jaunieji šauliai“, – mąstė pašnekovas, teigdamas, kad daug jaunųjų šaulių pasirenka karininko profesiją.

Pagrindinės Šaulių sąjungos vertybės – šviestis ir šviesti kitus, rodyti pavyzdį Lietuvos piliečiams, ypač jaunimui. „Taip veikia ir Kretingos jaunimas. Iškilus pavojui, svarbu prisidėti prie Lietuvos teritorijos ir jos vientisumo gynimo. Taip pat būti vieningiems, gerbti kiekvieną žmogų, Tėvynę“, – tikino abiturientas.

Jaunųjų šalių sąjunga keičia ir požiūrį. Anksčiau Martynas emigraciją vertino kur kas nuosaikiau, net pats planavo išvykti, nes gyvenimas Lietuvoje ekonominiu, politiniu, kultūriniu atžvilgiu atrodė sudėtingas.

Tapus LŠS nariu, jo nuomonė pasikeitė: „Čia gimiau, čia ir gyvensiu. Reikia džiaugtis tuo, ką turiu“. Išvykę dažnai neranda laimės, tačiau, jaunuolio manymu, net emigravę žmonės nenori visiškai išsižadėti tautos. „Tėvynės ilgesį jaučia kiekvienas žmogus, visi nori ar kada nors norės grįžti“, – pasvarstė jaunuolis.

Sies ateitį su kariuomene

M. Bružas mano, kad ir toliau veiks dėl Kretingos jaunųjų šaulių sąjungos, nes jo pagalbos prireiks siekiant sustiprinti Kretingos jaunųjų šaulių organizaciją. „Dabartinis vadas į atsargą išėjęs kapitonas Jonas Meldaikis pristatė viziją, kaip sąjunga turėtų veikti: jis pasvarstė Kretingoje suaktyvinti jaunųjų šaulių kuopą ir šaulių veikloje realiai dalyvaujančių jaunuolių skaičių padidinti iki šimto“, – tikino abiturientas, žadėdamas padėti šiuos planus įgyvendinti.

„Jaunuoju šauliu tapti gali kiekvienas – reikia nueiti į šaulių susirinkimą, leidžiama kurį laiką palankyti užsiėmimus, įsitikinti, ar ši veikla patinka. Taip pat reikia duoti pasižadėjimą – dažniausiai pasižadama per valstybines šventes prie Nepriklausomybės paminklo Kretingoje. Atvyksta vyresnysis šaulys, kuris skaito pasižadėjimą, visi jaunieji šauliai žodžius pakartoja. Tada iš rikiuotės pakviečiamas vienas šaulys pabučiuoti vėliavos, taip parodoma pagarba Tėvynei“, – patirtimi dalijosi M. Bružas.

Martynas ketina nesustoti ties Šaulių sąjunga – nori sieti ateitį su Lietuvos kariuomene.

„Daugelis privalomosios karinės tarnybos vengia, nes iki šiol vyrauja nuomonė, kad kariuomenėje gali patirti daug sunkumų, diskriminacijos, smurto, tačiau visa tai – praeitis. Šiandien vadai pakantūs, – tikino pašnekovas, svarstydamas, kad privaloma tarnyba naudinga ir valstybei, ir žmogui. – Ji jaunuolius išugdo tikrais vyrais – jie tampa mandagūs, patriotiški. Atlikti privalomą karo tarnybą jaunuolius turėtų skatinti artimieji, jaunimas turėtų sužinoti, kas iš tiesų yra kariuomenė ir nesibaiminti priimti iššūkių.“

Abituriento nuomone, žmogus dažniausiai gimsta patriotas, bet didelę įtaką jam daro ir aplinka, visuomenė, šeima. „Tėvai padeda pamatą, svarbu, kad jie vaikams rodytų teigiamą pavyzdį“, – akcentavo Martynas, paminėdamas, kad jo tėvas – ugniagesys.

„Svarbu išsaugoti lietuvišką tapatumą, Tėvynę, nes turime ją tik vieną, todėl privalome ginti ir saugoti. Turime gyventi tomis vertybėmis, kurias puoselėjo mūsų protėviai, sergėję lietuvybę“, – apibendrino jaunasis šaulys M. Bružas.

Linas DAUGĖLA

„P. n.“ akademijos narys


Devintokai nestokojo energijos net po sportinių užduočių lauke.

Pranciškonų gimnazijoje įvykusios pirmokų gimnazistų krikštynos sužadino visą gimnazijos bendruomenę. Krikštynų maratonas tęsėsi visą savaitę, kurią vainikavo vakaro renginys „Hogvartso ekspresas“. Kiekvienai klasei buvo paskirta šalis, į kurią ji turėjo nuvykti „Hogvartso ekspresu“ ir ten surasti artefaktą, susijusį su Hario Poterio filmu.

Keitė aprangas

Viena renginio organizatorių Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Aridana Butkutė prisiminė, kad pirmąją krikštynų dieną devintokai turėjo apsirengti juokinga apranga ir visą dieną išbūti su užrašu ant veido FUX.

Kitomis dienomis moksleiviai į mokyklą atvyko su pižamomis, chalatais, nešiojo akinius, skirtingus batus. Taip pat mokiniai į mokyklą vieną dieną atvyko vilkėdami sportine apranga ir lauke atliko įvairias užduotis. Krikštynų savaitę užbaigė grandiozinis renginys – „Hogvartso ekspresas“.

Per krikštynas klasės buvo paskirstytos į koledžus. Jie keliavo į skirtingas šalis: Indiją, Rusiją, Prancūziją, Jungtines Amerikos Valstijas. Kiekvienam koledžui paskirtoje šalyje reikėjo surasti po artefaktą(daiktą), susijusį su Hario Poterio filmu.

Kaip jie tai padarė, reikėjo atspindėti jų pačių sukurtame filmuke, kurį jie turėjo pristatyti publikai bei komisijai. Komisiją sudarė keli gimnazijos mokytojai. Kiekvienas mokytojas įkūnijo personažą iš Hario Poterio filmo. Vienos klasės koledžas, keliavęs į tolimąją Aziją – Indiją, privalėjo atrasti išminties akmenį. Koledžas, vykęs į Rusiją, privalėjo rasti neregimąjį apsiaustą. Vykusieji į Prancūziją ieškojo meilės eliksyro. O keliavusieji į Ameriką, kūrė planus, kaip surasti burtų lazdelę.

Po sukurtų vaizdo įrašų peržiūros klasės vaidinimo forma pristatė surastą artefaktą. Į renginį mokiniai turėjo ateiti apsirengę juodai ir pasipuošę tam tikros spalvos aksesuarais, nes kiekvienam koledžui buvo skirta atitinkama spalva.

Per renginį mokiniai rodė įvairius pasirodymus, vyko magijos šou. Keturios klasės gamino skirtingus meilės eliksyrus, kurių skonį taip pat vertino komisiją. Vakaro pabaigoje į šventę atvyko pats Haris Poteris, kurio tikslas buvo, kad pirmokai gimnazistai priimtų priesaiką.


Spalį E. Antulis (dešinėje) debiutavo tarptautiniame teatrų festivalyje „Sirenos“.

Kretingiškis 24-erių Eimantas Antulis šiuo metu Vilniaus dizaino kolegijoje (VDK) studijuoja vaidybą. Didžiąją paauglystės dalį praleidęs teatro studijos „Atžalynas“ scenoje ir užkulisiuose, vaikinas tikino, kad ši veikla suformavo jo asmenybę ir vertybes. Šiandien Eimantas pradeda profesionalaus aktoriaus karjerą, tačiau ne kartą svarstė, ar ją pasirinkti.

Susižavėjo jau vaikystėje

Pašnekovas prisiminė, kad save nuo pat mažens įsivaizdavo scenoje. „Mokykloje per dailės pamokas, kai reikėdavo piešti savo svajonę, vaizduodavau save ant scenos, tik dar nebuvau tikras, kad būsiu aktorius. Jau tada norėjau, kad žmonės stebėtų mane“, – tikino E. Antulis.

Vaikino mama – režisierė Auksė Antulienė, tačiau ji nespaudė vaikino dalyvauti teatro studijos veikloje. Meilė teatrui atėjo ilgainiui. Kelionės į įvairius festivalius kartu su jaunimo grupėmis E. Antuliui buvo smagios. „Daug dalykų būdamas vaikas nesuprasdavau, tačiau ta teatrinė aplinka mane žavėjo“, – teigė jaunuolis.

„Atžalyne“ vaikinas praleido 8 metus, atliko apie dešimt skirtingų vaidmenų. Stebėdamas vyresniųjų atžalyniečių darbą, E. Antulis siekė į juos lygiuotis. „Pamatęs vieną spektaklį, susižavėjau vyresniųjų atžalyniečių darbu – pamačiau, kaip laisvai jie jaučiasi scenoje. Po šio spektaklio supratau, kad lankydamas „Atžalyną“ galiu ne tik turiningai praleisti laiką su savo draugais, bet ir būdamas scenoje perduoti žiūrovui svarbią žinutę, kalbėti apie rimtas temas suprantamai skirtingo amžiaus žmonėms“, – apie pradžią kalbėjo jis.

Kalbėjo svarbiomis temomis

E. Antulio teigimu, kiekvienas atliktas vaidmuo jam suteikė ką nors naujo. Vienas labiausiai įsiminusių vaidmenų – spektaklyje apie negimusius vaikus „Labas, rytojau!“ Šiame kūrinyje nevengiama kalbėti apie svarbias ir jautrias temas – abortus, persileidimus, žmonių troškimą turėti vaikų. Pašnekovas vaidino vyrą šeimoje, kuri troško turėti atžalų, tačiau nėštumo metu jo mylimoji vaiko netenka.

Anot atžalyniečio, spektaklis paskatino atskleisti kitas savo savybes – jautrumą, nuoširdumą ir empatiją. „Atliekant šį vaidmenį man buvo šešiolika metų. Spektaklis paveikė mane patį, pasikeitė ir mano vertybės. Tai buvo vienas vaidmenų, kuriam reikėjo skirti daugiau laiko“, – atviravo E. Antulis.

Teatro studija jaunuoliui turėjo daug įtakos formuojantis jo asmenybei. „Atžalynas“ mane suformavo tokį, koks aš esu šiandien. Jis mano gyvenime atsirado pačiu laiku, kai to labiausiai reikėjo – paauglystės metais buvo daug patirčių, per kurias galėjau pakrypti į blogąją pusę. Šiandien galiu pasakyti – jei ne „Atžalynas“, galbūt dabar būčiau pavyzdys to, į kurį nereikėtų lygiuotis“, – su šypsena kalbėjo E. Antulis.

Aktorystės gebėjimai ilgainiui „išaugo“ teatro studijos ribas – pašnekovas besimokydamas Pranciškonų gimnazijoje kartu su kitu atžalyniečiu Vitalijumi Gyliu ėmė vesti įvairius renginius.

Šiai veiklai reikėjo ir tam tikrų aktorinių sugebėjimų, buvo panaudojamos ne tik viešojo kalbėjimo žinios.

Šiandien šią veiklą jaunuolis mažiau plėtoja, tačiau pasiūlymų vesti renginius ar šventes neatsisako.

„Esu netipinis vedėjas – nemėgstu tradicinių užstalės renginių, kuriuose skatinama žmones tik išgerti ir pašokti. Norisi padovanoti šventę ir įspūdį, kad žmonės vėliau patys tą šventę prisimintų“, – įvardijo jaunuolis.


Transporto priemonių spūstys skatina žmones ieškoti kitokių būdų pasiekti kelionės tikslą.

Oro tarša jau yra tapusi kasdienišku reiškiniu, todėl daugelis apklaustų automobilį vairuojančių moksleivių į šią problemą nekreipia dėmesio. Vis dėlto nuolat kylantys oro taršos rodikliai „grūmoja“ mums ir mūsų sveikatai.

Renkasi mašiną

Vienas Pranciškonų gimnazijos abiturientų Laurynas Lazauskas teigė, kad į mokyklą važiuoja automobiliu dėl to, nes taip sutaupo laiko. Važiavimas automobiliu į mokyklą per mėnesį Laurynui atsieina apie 30 eurų. „Neretai tenka mašina pasinaudoti ir trumpiems atstumams įveikti dėl laiko trūkumo“, – tikino L. Lazauskas.

Trumpus atstumus įveikti mašina nevengia ir dvyliktokė kretingiškė Gabija Trakšelytė, kuri tvirtino automobiliu važiuojanti iki netoli namų esančios parduotuvės.

Pranciškonų gimnazijos abiturientės Greta Jonutytė ir G. Trakšelytė vieningai tvirtino, kad esant blogoms oro sąlygoms, transportą pasitelkia nuvykti nuo Pranciškonų gimnazijos pagrindinio pastato iki Šv. Antano rūmų. „Važiuojant automobiliu ir einant pėsčiomis laikas – panašus, tačiau, kai lyja, sušlampi mažiau“, – kalbėjo jos.

Mažina taršą

Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje oro taršos rodikliai rodo, kad 58 proc. azoto oksidų dujų į aplinką išskiria kelių transportas. Taip pat transportas sąlygoja 20 proc. smulkiųjų kietųjų dalelių oro taršą.

Smulkiosios kietosios dalelės yra nedidelės, todėl gali patekti į kraujotakos sistemą, įsiskverbti į vidaus organus. Du kartus per metus yra vykdomi planiniai patikrinimai, per kuriuos – gatvėse stabdomi automobiliai ir specialiais prietaisais atliekama išmetamų teršalų patikra. Automobiliuose su dyzeliniu varikliu – tikrinamas dūmingumas, benzininių variklių – anglies dvideginio išskyrimas. Kretingos mieste yra vykdomas oro taršos monitoringas. „Kretingos rajono savivaldybė sistemingai stebi transporto įtaką aplinkos oro būklei rajone“, – paaiškino Savivaldybės vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Rimkuvienė.


Europą apėmęs moksleivių judėjimas „Penktadieniai už ateitį“ skatina visuomenę atsigręžti į aplinkos taršos problemą – nemėtyti šiukšlių, naudotis mažiau taršiu transportu.

Suintensyvėjus diskusijoms apie klimato kaitą pasaulyje ir negrįžtamas pasekmes planetai, politikų dėmesį į šią problemą vis dažniau atkreipia jaunimas. Beveik visą Europą apėmęs moksleivių judėjimas „Penktadieniai už ateitį“ (angl. Fridays For Future) sulaukė atgarsių ir Lietuvoje.

Savo įžvalgomis, ar Kretingos jaunimui svarbi klimato kaitos problema ir aplinkosauga, pasidalino debatų „Aš žalias – mada ar būtinybė?“ finalininkai Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys Tautvydas Jonušas ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Tadas Puškorius.

Moksleiviai tikino, kad kasdieniniame gyvenime jie bando nepamiršti rūšiavimo principų ir būti sąmoningi. „Stengiuosi perdirbti savo sukaupiamas atliekas, tausoti ir taisyti daiktus, kad galėčiau juos naudoti kuo ilgiau, raginu kitus įsitraukti į aplinkosaugą“, – teigė abiturientas T. Puškorius.

Jam pritarė ir T. Jonušas: „Nors labai intensyviai nerūšiuoju, tačiau esu disciplinuotas, šiukšles stengiuosi išmesti į šiukšlių dėžę. Jeigu suvalgau saldainį, nemetu popieriuko ant žemės, o įsidedu atgal į kišenę ir, radęs šiukšlinę, jį išmetu. Stengiuosi kuo mažiau teršti gamtą.“

Anot pašnekovų, jaunimą labiau galvoti apie aplinkosaugą paskatino ir šešiolikmetė švedė Greta Thunberg. „Jos pavyzdys nepalieka abejingų. Ši veikla atkreipė dėmesį į klimato kaitos problemą ir ypač paskatino jaunimą prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – tikino T. Puškorius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas