Pajūrio naujienos
Help
2018 Rugpjūtis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną24°C debesuotumas 4 %
Naktį18°C debesuotumas 70 %
Komentarų topas

Kuprinė

Kiekvienas, keliaudamas akmenuotu kalnų takeliu, užsibrėžia tikslą, dėl kurio jis čia atvyko.

Kasmet aktyvų laisvalaikį mėgstančių žmonių kompanija, novatoriškai nusiteikę, išvažiuoja atrasti Slovakijos kalnų grožio. Kalnai vienija žmones, tai įrodo vien tai, kad kiekvienais metais į šią, kretingiškių organizuojamą, kalnų turizmo kelionę važiuoja žmonės ne tik iš Kretingos, bet ir iš įvairiausių kitų Lietuvos miestų. Metams bėgant, ši išvyka jau sulaukė jubiliejinio dešimtojo Slovakijos Tatrų šturmavimo. Vadinasi, aktyvių žmonių rate tradicijomis tampa patys gražiausi dalykai.

Švęsti jubiliejinės išvykos į Slovakiją atvykusius lietuvius pasitiko lietus. Tačiau blogas oras nesumažino entuziastingumo ir visai nenumušė grupės noro kopti į kalnus. Vienas pagrindinių vadovų, Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų geografijos mokytojas Vilius Adomaitis tvirtino, kad šiais metais susirinko itin stipri grupė ne tik fiziniu pajėgumu kopiant į kalnus, bet ir savo psichologiniu pasirengimu, kuris pasireikšdavo vienas kito palaikymu, stipresniųjų padėjimu tiems, kuriems sunkiau sekasi. Šių metų grupė buvo išskirtinė ir tuo, kad atsirasdavo tiek daug savanorių pagalbininkų virtuvėje, kad vadovai net neberasdavo darbo. Šaltais ir drėgnais vakarais alpinistus šildė jauki atmosfera dainuojant prie laužo.


Kai myli tai, ką darai

  • Kuprinė
  • 2018-07-27
Emilija Rogačiovaitė atviravo, kad jausmą, kai supranti, jog žirgas visiškai tavimi pasitiki, galima apibūdinti kaip euforiją.

Kretingos rajono Vydmantų gimnazijos būsima abiturientė Emilija Rogačiovaitė savo meilę arkliams pavertė užsiėmimu, kuris palaipsniui tapo jos pagrindiniu hobiu – šiandien ji džiaugiasi ne tik gavusi progą dalyvauti net tarptautinėse varžybose, bet ir puikuotis trofėjais.

– Kada pirmą kartą supratai, jog norėsi užsiimti šiuo sportu ? Gal buvo koks įvykis, kuris tai nulėmė?

– Kai pirmą kartą nuvažiavau į žirgyną ir turėjau progą pasėdėti ant arklio. Mačiau kitus žmones jojant ir tai mane taip paveikė, jog būtent tą akimirką supratau, jog labai to noriu.

– Kiek metų tuo užsiimi? Kiek kartų ir kokiose varžybose esi dalyvavusi?

– Apie šešerius–septynerius metus. Tikslaus varžybų skaičiaus nebepasakysiu, bet jų buvo daug ir Lietuvoje, ir tarptautinių – vykome į Latviją, Lenkiją.

– Kokių savybių šis sportas, tavo manymu, reikalauja labiausiai?

– Atsakingumo, rimtumo ir pasiryžimo, ne šiaip karts nuo karto atvažiuoti pajodinėti ant žirgo, bet reikia ilgo ir nuoseklaus darbo.

– Ar labai daug tenka investuoti į šį sportą?

– Tenka investuoti nemažai pinigų, ypač, jei nori nuosavo žirgo. Tačiau jei norėtųsi treniruotes lankyti tik tam, kad šiek tiek pramoktum joti, tai šią svajonę turėtų galimybę įgyvendinti kiekvienas vidutines pajamas gaunantis žmogus.


Kretingos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestras – nuolatinis Dainų švenčių Ansamblių vakaro dalyvis.

Dar neišblėso kretingiškių patirti įspūdžiai šimtmečio Dainų šventėje „Vardan tos...“ vykusioje Vilniuje. Liepos pradžioje savaitę trukusi šventė suvienijo ne tik Lietuvoje gyvenančius, tačiau ir užsienio lietuvių bendruomenių narius. Dainų šventės renginiuose dalyvavo gausus būrys kretingiškių.

Pirmas keturias dienas vyko daugybė renginių Vilniaus mieste: pasaulio lietuvių susitikimai, Folkloro diena, liaudies meno parodos. Penktąją Dainų šventės dieną vyko Teatro diena, kurioje dalyvavo vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“, o Kalnų parke skambėjo Ansamblių vakaras „Tėvyne mūsų“, kurio metu programą atliko beveik 4 tūkst. dalyvių. Ansamblių vakare dalyvavo dainų ir šokių ansambliai, liaudies instrumentų ansambliai bei orkestrai, liaudiškos muzikos kapelos, folkloro dainininkai ir solistai instrumentalistai. Koncerto programa buvo sudaryta iš 4 dalių – „Protėvių žemė“, „Šeima“, „Darbas – duona kasdieninė“ ir „Už Tėvynės laisvę“, kiekvienoje dalyje akcentuotos svarbiausios vertybės: tautinė tapatybė, šeima, darbštumas ir meilė Tėvynei.

Būti šventės dalimi – ypatingas jausmas

Ansamblių vakare, sujungiančiame daugiausia meno šakų žanrų, dalyvavo ir Kretingos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestras. Šio kolektyvo narė Raminta Razmutė šventėje dalyvavo ketvirtą kartą. „Ši šventė man buvo išskirtinė, nes su šiuo kolektyvu Dainų šventėje turbūt dalyvavau paskutinį kartą. Manau, kad Dainų šventėje svarbu būti ne tik žiūrovu, bet ir dalyviu, nes šie renginiai skatina patriotizmą, bendruomeniškumą ir vienybės jausmą. Taip pat užsimezga daugybė naujų draugysčių, kurios tęsiasi ir pasibaigus šventei.“

Kretingiškė Justė Stonkutė Dainų šventėje dalyvavo ketvirtą kartą. Ji šiuo metu studijuoja Vilniaus universitete, tad Ansamblių vakare dalyvavo su universiteto ansambliu. Mergina teigė, kad šis kartas jai buvo ypatingas, nes Ansamblių vakare dalyvavo jau nebe kaip mokinė, o kaip studentė. Justė tvirtino, kad jai Dainų šventė visų pirma yra emocija. „Turbūt nebegalėčiau jos tiesiog stebėti iš šalies. Kai po varginančių repeticijų pamatai galutinį variantą ir žinai, kad esi dalis to nuostabaus rezultato, kuris suvienija ne tik dainų, šokių ir liaudies instrumentų ansamblius, bet ir žiūrovus, supranti, kad tai tikrai yra tai, kas „veža“, vienija ir tik dar kartą parodo, kodėl Dainų šventės turi tęstinumą.“


Pažintis su Budvos senamiesčiu – per potėpius

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Kuprinė
  • 2018-07-27
Dalyvaudami festivalyje, kretingiškiai pažino naujas šalis ir pasisėmė naujų įspūdžių.

Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokiniai savo patirties kraitę papildė išskirtiniais įspūdžiais – tarptautiniame menų festivalyje Juodkalnijos mieste Budvoje jiems per trumpą laiką teko atpažįstamai nupiešti pasirinktą senamiesčio vaizdą. Taip jaunieji dailininkai ne tik turėjo progos lavinti savo įgūdžius piešiant čia pat, gatvėje ar skvere, bet ir atidesniu žvilgsniu ištyrinėti nepažintą šalį, pabendrauti su vietiniais ir turistais, užmegzti draugystę su kitais festivalio dalyviais.

Kretingos meno mokyklos dailės mokytojos Živilė Sabaliauskaitė ir Lina Nikartienė pasakojo, kad į festivalį Juodkalnijoje važiavo apie trisdešimt 8–15 metų mokinių, keletas jų tėvų bei kolegų. Iš viso šiame dailės, šokių, dainų ir muzikos festivalyje, kuris organizuojamas vis kitoje Balkanų šalyje, šįsyk dalyvavo 15 kolektyvų – iš Bulgarijos, Vengrijos, Ukrainos, Turkijos, o Lietuvai, be kretingiškių delegacijos, dar atstovavo lenkų kolektyvas iš Vilniaus.

„Buvome vieninteliai dailininkai ir mums buvo skiriama labai daug dėmesio. Organizatoriai prasitarė, kad į kitus festivalius kviesis daugiau dailininkų ir, norėdami mus paskatinti, išskirti, netgi įsteigė apdovanojimus, ko įprastai per festivalius, plenerus net nebūna“, – festivalį organizavusios Pasaulio festivalių asociacijos svetingumu pasidžiaugė Ž. Sabaliauskaitė ir L. Nikartienė.


Žygeiviams pristatys naują kraštotyrinį projektą

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Kuprinė
  • 2018-07-27

Jau dabar ir jaunimas, ir vyresni žmonės kviečiami registruotis į 25 km pėsčiųjų žygį „Už laisvę“, kurį organizuoja Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka. Žygio dalyvių laukia turtinga programa – susitikimai su įdomiais žmonėmis, pasakojimai apie laisvės kovas, filmo peržiūra ir kt. Be to, pirmą kartą bus plačiau pristatomas šiuo metu vykdomas projektas „Kultūros pažinimo maršrutas: laisvės kovos Kretingoje“, kuris suteiks galimybę mūsų krašto istoriją sužinoti interaktyviai.


Šiandien dvidešimtąjį gimtadienį švenčiantis Lukas Šimkus (centre) – vienas rezultatyviausių Kretingos motobolo klubo žaidėjų.

Prieš šešerius metus kretingiškį į pirmąją treniruotę atvedė tėtis. Tuomet dar keturiolikmetis Lukas, kaip ir dauguma jo amžiaus vaikinų, lankė krepšinio treniruotes, tačiau sako, kad dėl savo sprendimo keisti sporto šaką nesigaili. „Tėtis man pasiūlė, klausė, ar nenorėčiau pabandyti, nes sužinojo, kad renkama jaunimo komanda. Aš daug ir nesvarsčiau, ar pereiti į motobolą, nes ilgą laiką žaidęs krepšinį, į pagrindinę komandą taip ir nepakliūdavau“, – pasakojo L. Šimkus. Rodos, tėčio įžvelgtas potencialas pasiteisino, nes šiandien Lukas – vienas pagrindinės komandos lyderių, nuolat erzinantis varžovus įvarčiais.

Savo pirmąjį apsilankymą motodrome Lukas puikiai prisimena. „Atėjau, ir treneris sako: sėsk ant motociklo. O aš net kojomis jo nesiekiau. Man davė tokį seną, nenaudojamą ir liepė jį tvarkytis, kad galėčiau treniruotis. Jau kitą dieną atvažiavau, norėjau jį remontuoti, tačiau nebuvo mechaniko, ir nusiminęs išvažiavau namo. Treniruotės jau vyko, o su tokiu motociklu aš į jas eiti negalėjau“, – pasakojo vaikinas. Po sunkios pradžios Lukui galiausiai pavyko susitvarkyti motociklą ir pradėti treniruotes.

Vaikinas pasakojo, kad nuo devynerių turėjo krosinį motociklą, todėl treniruotės su motociklu jo neišgąsdino: „Atrodė, kad nieko sunkaus nebus – važiuoti juk moku.“ Vis dėlto, realybė nebuvo panaši į tai, ko tikėjosi Lukas, nes motodrome važiuoti ant asfalto, kuris pabarstytas žvyru, daug sudėtingiau. Jis sako, kad dauguma žmonių to nesupranta, ir po varžybų prašo savarankiškai apvažiuoti porą ratų, esą, daug metų važinėja su motociklu. „Po varžybų priėjęs žmogus man sako – aš dešimt metų važinėju su krosiniu. Duodi tą ratą apsukt, ir grįžta kruvinom alkūnėm. Ne viskas čia taip paprasta, motodrome visai kitoks važiavimas nei įprastais keliais“, – sako L. Šimkus.


Kristina Piluckytė:

– Taip, prasidėjus uogų metui, nusiskinu ir čia pat ragauju. Nebijau užkrato, nes visos tos gėrybės užauginamos mamos sode, darže, netręštos žmogaus sveikatai pavojingais chemikalais. Dar skaniau ką tik nusiskinta braškė ar vyšnia.

Neringa GAGILIENĖ:

– Nuo mažens tėvų buvau mokoma prieš valgant vaisius, daržoves ir uogas nusiplauti. Šią nuostatą skiepiju ir savo dukroms. Nusiskynusios kokią uogą, jos tuoj bėga nusiplauti. Nors mes turime savo daržą, tačiau juk negali uždrausti nei dulkei nusėsti, nei vabalui ar katinui prabėgti.

Donatas ŠIMELIŪNAS:

– Dabar gyvenu pas močiutę, kuri turi sodą ir daržą. Prisirpusios uogos, žinoma, vilioja. Dažniausiai jas valgau tiesiai iš lysvės – nebijau kuo nors apsikrėsti. Tiek metų jau taip darau, ir nė karto nebuvau susirgęs. Kartais net turguje nusipirkęs braškių, jei labai noriu, kol pareinu namo, suvalgau neplautas.

Kretingos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Linos KELEVIŠIENĖS komentaras

– Šviežios uogos – vitaminų ir mineralų šaltinis. Bet nenuplauta uoga, dedama į burną, gali „padovanoti“ sudėtingų ir sunkiai išgydomų ligų. Niekada nežinome, kas lietė uogą – įvairūs vabzdžiai, musės, blakės, benamiai šunys ar katės, laukiniai gyvūnai. Galų gale, ir mūsų pačių rankos sode nebūna tokios švarios, tarsi ką tik nuplautos. Valgydami neplautas uogas žmonės dažniausiai užsikrečia helmintozėmis. Ši liga išsivysto, kai kirminai parazituoja žmogaus organizme. Galima užsikrėsti ir kitomis bakterinėmis bei virusinėmis infekcijomis: bakterine dizenterija, žarnyno lazdelės sukelta infekcija, vidurių šiltine, hepatitu A ir pirmuonių sukeltomis ligomis: toksoplazmoze, liambliaze, kriptosporidiaze, amebiaze, balantidiaze ir kt. Norint išvengti užsikrėtimo, uogas būtina kruopščiai plauti tekančiu švariu vandeniu ir nepamiršti tinkamos rankų higienos.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kodėl dar vasarą svarbu tikrinti vaiko sveikatą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2018-07-10
Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytojos Bonetos Baltrūnienės teigimu, šio laikmečio vaikų sveikatos rykštės – sutrikusi rega, iškrypęs stuburas ir viršsvoris.

Pasibaigus mokslo metams, šeimos gydytojai jau ragina tėvus susirūpinti, kad jų vaikams būtų patikrinta sveikata prieš ateinantį rugsėjį. „Per vasarą vaikai gali pakoreguoti kai kuriuos blogus įpročius ir rudenį į mokyklą išeiti gerokai sveikesni“, – tvirtino Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Boneta Baltrūnienė, kuri rūpinasi daugiau kaip 400 mažųjų savo pacientų sveikata.

Ydingas grandininis procesas

B. Baltrūnienės žodžiais, profilaktinis sveikatos patikrinimas privalomas visiems vaikams – nuo lopšelinukų-darželinukų iki abiturientų – kasmet, prieš pradedant vaikui lankyti ugdymo ar mokymo įstaigą. „Šeimos gydytojas vaiko sveikatą patikrina visapusiškai – klausą, akis, širdį, apžiūri stuburą, atlieka reikalingus kraujo ir šlapimo tyrimus ir pagal tai objektyviai įvertina jo sveikatos būklę“, – tvirtino medikė.

Šeimos gydytojai dažniausiai išskiria tokias pagrindines vaikų sveikatos problemas: sutrikusi rega, iškrypęs stuburas ir viršsvoris.

„Tai yra grandinis procesas: vaikai labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, mobiliųjų telefonų ar televizoriaus, jų akys nuolat įtemptos, be to, į ekranus dažnas žiūri netaisyklingai sėdėdamas. Vaikai taip įsijaučia į vyksmą, kad nuolat kažką kramsnoja, nesuvokdami suvalgyto maisto kiekio, dėl to automatiškai auga viršsvoris. Dažnas vaikas pats gydytojui prisipažįsta, kad valgo bet kaip – nuolat kramto, jaučiasi sotus ir jam nebesinori normaliai pagaminto maisto. O to pasekmė – užkietėję vaiko viduriai, atsirandantys diegliai“, – pagrindinę šio laikmečio vaikų sveikatos problemą apibūdino šeimos gydytoja.


„Maltoje yra taip: jeigu žmogui nepagerėjo, vadinasi, esi blogas specialistas, ir privalai pacientą atiduoti kitam specialistui“, – teigė kineziterapeutė Jolanta Tirevičiūtė, kuri kineziterapijos patirties įgijo dirbdama Maltoje.

Kretingiškė kineziterapeutė 24 metų Jolanta Tirevičiūtė, trejus metus praleidusi Maltoje, sugrįžo į gimtąjį kraštą. „Įgytą patirtį noriu pritaikyti, padėdama žmonėms čia, Lietuvoje, ir, manau, man pasiseks įgyvendinti užsibrėžtą tikslą“, – kalbėjo ji.

Mokydamasi Kauno kolegijoje kineziterapeutės specialybės, J. Tirevičiūtė nepraleido progos pasinaudoti Erasmus – studentų mainų programos – teikiamomis galimybėmis: tobulintis ir siekti žinių pagal šią programą ji buvo išvykusi II ir III kursuose, neatsisakė ir podiplominės stažuotės. „Išskirtinai rinkausi tik Maltą, kur pasilikau ir dirbau 3 metus“, – teigė mergina, kurios pastebėjimu, Maltoje kineziterapija yra labai išvystyta, jai skiriama labai daug dėmesio. Maltoje ji sutiko labai daug išsilavinusių žmonių, kurie apskritai žinioms, mokslui teikia didelę reikšmę, o jaunimas, baigęs mokslus, neužsisėdi namuose ir studijas tęsia užsienyje, ypač – Didžiojoje Britanijoje.

Dirbo moderniame reabilitacijos centre

Maltoje, skirtingai negu Lietuvoje, kineziterapija – prestižinė specialybė. J. Tirevčiūtei pasisekė – bendradarbiai, kuriuos ji sutiko per podiplominę stažuotę, pradėjo kalbinti pasilikti ir dar pasitobulinti, padirbėti Maltoje. „Galėjau dirbti ir Lietuvoje: turėjau spaudą, registracijos numerį. Tačiau darbdaviai man suteikė galimybę padirbėti, tik iš naujo reikėjo gauti registracijos numerį – Maltoje į užsieniečius žiūrima labai reikliai ir griežtai, yra žiūrima, kokius mokslus esi baigęs, ką moki. Kaip bebūtų, užsienietis juk užima vietinio specialisto darbo vietą, todėl ir reikalavimai yra didžiuliai“, – neslėpė J. Tirevičiūtė.

Ji 2 metus dirbo privačiame moderniame reabilitacijos centre, gausiai aprūpintame šiuolaikine aparatūra. Kineziterapeuto darbas – masažas, elektroterapija, mankšta. „Maltoje kineziterapeutas ir dirba visus šiuos darbus, kai Lietuvoje – tik vienoje srityje: jeigu masažas, vadinasi, – tik masažas, jeigu elektroterapija, tai ir specializuojiesi tik joje“, – kodėl buvo įdomu dirbti Maltoje, paaiškino kineziterapeutė.

Dar vienas įdomus dalykas – kad Maltoje nėra reabilitologų. Tad pats kineziterapeutas privalo testuoti pacientą, jeigu kas neaišku – konsultuotis su šeimos gydytoju. Kineziterapeutas Maltoje pats skiria gydymą, ir rezultatą – kad pacientas nebejaustų skausmo – būtina pasiekti per savaitę.

„Kineziterapijos esmė – esant sveikatos problemoms, sumažėjus darbingumui ir judėjimo laisvei, padėti žmogui sugrįžti į normalų gyvenimą, tarkim, kad jis pakiltų iš neįgaliojo vežimėlio, kad nebereiktų lazdos ir pan. Tokio rezultato dažniausiai pavykdavo pasiekti pacientui taikant individualų kineziterapinį gydymą, kai Lietuvoje, J. Tirevičiūtės pastebėjimu, dažniausiai apsiribojama viena ir ta pačia schema – 5 masažai, 5 seansai elektroterapijos, 5-kart mankšta. „Būdavo, jog žmogui masažas visiškai nereikalingas, tada keiti į kitą kompleksą, kuris duodavo konkretų rezultatą“, – kineziterapeutė atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje dažniausiai taikomos normuotos ir visiems vienodos procedūros, daugiau dirbama didelėmis grupėmis, mažai individualizuoto darbo, kuriam Maltoje skiriamas ypatingas dėmesys.


Penkiolikmetė Julija Naraškevičiūtė sėkmingai sudalyvavo Lietuvos moksleivių konkurse „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnio iki miesto bokšto“ – jos dvi nuotraukos pateko į atvirlaiškį.

Penkiolikmetė Julija Naraškevičiūtė, Pranciškonų gimnazijos mokinė, jaučia didelę aistrą fotografijai ir Kretingos grožį perteikia fotografuodama jos užburiančią gamtą.

Julija sėkmingai sudalyvavo pirmame savo konkurse, skirtame V–XII klasių Lietuvos moksleiviams, „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnio iki miesto bokšto“, kuris buvo surengtas minint Europos paveldo dienas Lietuvoje.

Dvi nuotraukos, kuriose J. Naraškevičiūtė įamžino Kėdainių bei Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčias, atsidūrė konkurso išspausdintame atvirlaiškyje – keli jų vienetai pasiekė ir Pranciškonų gimnaziją. Iš viso atvirlaiškyje atsidūrė devynios moksleivių nuotraukos iš įvairių Lietuvos kampelių.

„Man pačiai buvo labai įdomu sudalyvauti šiame konkurse, džiaugiausi, kad laimėjau ir į atvirlaiškį pateko net dvi mano nuotraukos“, – sakė J. Naraškevičiūtė.

Mergina pasakojo, kad fotografija pradėjo domėtis nuo mažens – gal kokių devynerių metų, o labiausiai jai patinka fotografuoti gamtą.

„Man patinka užfiksuoti akimirkas, kuriomis galėčiau dalintis su kitais, – taip apie savo atrastą hobį šnekėjo J. Naraškevičiūtė. – Norisi parodyti, kokia graži mūsų gamta ir kaip ją reikia saugoti.“

Paklausta, kokias Kretingos vietas ji mėgsta fotografuoti, J. Naraškevičiūtė pasakojo: „Man labiausiai patinka Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Patinka jos architektūra, buvimo vieta, spalvos. Taip pat Kretingos parkai, kurie dar turi kultūros paveldų. Noriu parodyti žmonėms, kad reikia gerbti savo kultūros paveldą ir domėtis istorija.“

Mergina atskleidė, kad savo ateitį žada sieti su fotografija arba videografija.

Gerda JEDENKUTĖ

„P. n.“ akademijos narys


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas