Pajūrio naujienos
Help
2018 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke181522
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną-5°C debesuotumas 27 %
Naktį-11°C debesuotumas 54 %
Apklausa

Ar jaučiatės gyvenantys saugiausiame Lietuvos rajone?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Apie patyčių temą sutiko pakalbėti Pranciškonų gimnazijos mokinės Adrija Putvinaitė (dešinėje) ir Dominyka Strakšaitė (kairėje).

Patyčios. Kiekvienas bent kartą gyvenime esame jų patyrę. Priežastys būna labai įvairios – plaukų spalva, ūgis, svoris, apranga. Kartais patyčios palieka labai skaudžią žymę atminty, kuri neišsitrina net užaugus. Retas kada išdrįsta prabilti apie tai, ką jam teko išgirsti iš bendraamžių, nes galbūt gėdijasi ar bijo būti nesuprastas. Tokias problemas atskleidžia serialas „Trylika priežasčių kodėl“.

Serialo scenarijus – sukrečianti merginos istorija

„Trylika priežasčių kodėl“ – tai amerikiečių serialas, kurio pagrindinė veikėja – Hana Beiker. Paauglė, su tėvais persikrausčiusi į kitą miestą ir pradėjusi lankyti naują mokyklą.

Viskas klostosi gerai. Mergina jaučiasi laiminga, kol jos gyvenimas nepavirsta pragaru.

Viskas prasideda nuo nekaltos vaikino šypsenos. Pirmiausia yra išsiuntinėjamos nuotraukos, kuriose matosi jos kelnaitės, kai ji čiuožia nuo čiuožyklos, kas pamažu veda ją iki „lengvai pasiekiamos“ merginos statuso. Jai yra labai skaudu, tačiau ji nežino, kad tai – tik baisesnių dalykų pradžia.

Atrasti draugai paįvairina jos gyvenimą, tarp jų – ir Klėjus Džensenas, kuris slapta yra įsimylėjęs paauglę, tačiau bijo atskleisti savo jausmus.

Pamažu mažas draugų būrelis suskyla, kai visi atranda kitų draugų, o Hana lieka viena. Palūžusi ir viena.

Į jos gyvenimą atsibeldžia vis naujų žmonių, kurie vis tiek galiausiai įskaudina Haną ir palieka ją sugniuždytą. Apkalbos, seksualinis priekabiavimas, netikri draugai lydi ją iki minčių apie savižudybę. Negana to, ji dar ir išprievartaujama. Bet mergina suteikia gyvenimui paskutinį šansą. Ji nueina pas mokyklos pavaduotoją. Tačiau šis, nors ir pasiūlydamas jai išsikalbėti, neišgelbsti merginos nuo tragiško likimo.


Asta Burbienė (viduryje) – III klasės mokinė

Pakalbinome Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorę Astą Burbienę apie tai, kaip jai sekėsi tada, kai ji buvo mokinė.

GERIAUSI PAŽYMIAI. Tokius gaudavau iš gamtos mokslų. Labai patiko matematika, fizika, buvo įdomios astronomijos pamokos.

PRASČIAUSI PAŽYMIAI. Nebuvo pamokų, kurios sekėsi prastai, tačiau buvo tų, kurios nepatiko. Labai nepatiko visuomenės mokslas, nes mokytoja visada reikalaudavo „sausai iškalti“ žinias. Taip pat nepatikdavo piešti, nes niekada neišeidavo taip, kaip norėdavau.

PAŽYMIŲ KNYGELĖJE – DAUGIAU PAGYRIMŲ AR PASTABŲ? Gaudavau pagyrimus už mokslą, visuomeninę veiklą, nes buvau aktyvi mokinė, organizuodavau renginius. O pastabą esu gavusi kartu su bendraklasiais už bėgimą iš pamokų.

PAŽYMIŲ „TAISYMAS“. Būdavo, kad slėpdavau pažymių knygelę ir nenorėdavau rodyti jos tėvams, bet niekada neteko pačiai „taisyti“ pažymių. Net nebuvo kilusi tokia mintis.

ĮSIMINTINIAUSIAS ĮVYKIS. Labiausiai įsiminė klasės filmas, kurį filmavome su bendraklasiais, o tada dar tai nebuvo taip įprasta kaip dabar. Dar vienas iš labiausiai įsimintinų nuotykių mokykliniais laikais buvo klasės kelionės, kurias organizuodavo mūsų klasės auklėtojas. Šios kelionės trukdavo kelias dienas, keliaudavome po Lietuvą su nakvynėmis palapinėse.

Užrašė Inga VAIŠVILAITĖ

„P. n.“ akademijos narė


Valentinas. Daugelis, išgirdę šį žodį, mintyse susikuria vaizdinį apie meilę, tvyrančią ore, romantišką vakarienę žvakių šviesoje ir dovanas nuo mylimo žmogaus. Argi tai nemiela? Kažin ar žinome, kad viso labo ši gražios šventės istorija buvo paženklinta nekalto kankinio krauju, kuris teturėjo paprastą norą – kad meilė nebūtų draudžiama.


Šiuo metu abiturientams tenka laikyti bandomuosius egzaminus ir tai yra gana gąsdinantis dalykas. Bet ar verta jų bijoti? Ar bandomųjų egzaminų rezultatai parodo, koks bus ir valstybinio egzamino rezultatas?

Apie tai savo mintimis pasidalijo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos pedagogai.


Kotryna JONAITYTĖ Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokinių tarybos pirmininkė, atstovė mokyklos taryboje

Neretas žmogus mėgsta įvardyti save suaugusiu, pasiekus aštuoniolika metų – atsiveriantys didžiuliai vartai į pasaulį duoda visas galimybes žmogui augti ir save ugdyti, o tavo paties norai tampa svarbesni bei svaresni.

Tačiau nedažnas pamąsto, kad atsakomybė ir žmogiškumas yra tikrieji subrendimo požymiai. Galima būtų teigti, kad bręstame tiek, kiek atsakomybės savyje prisiimame.

Samprotaudamas apie atsakomybę, prancūzų rašytojas Antoine de Saint-Exupery, pasakos „Mažasis Princas“ autorius, pasakė: „Būti žmogumi – tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam“. Remdamasi savo kultūrine patirtimi, galiu teigti, kad Antoine žodžiai yra teisingi. Ugdydami savo atsakomybę, mes bręstame kaip asmenybės, turime daugiau patirties.

Mokyklos mokinių savivaldos pirmininkės atsakomybė mane skatina bręsti ir suprasti daug daugiau, negu paprastai suprasčiau. Dalyvaudama mokyklos socialinėje bendruomenėje, aš nešu didžiulę atsakomybę tinkamai bei adekvačiai reaguoti i mokinių norus ir mokyklos mikroklimatą. Šie procesai man vėliau nebebus nauji, ir aš galėsiu lengviau susitvarkyti su didesne atsakomybe ir našta.

Mokinių savivalda mane moko būti humaniška – reagavimas į patyčias bei pašlijusius santykius yra ir mano pareiga, ir garbės reikalas. O pačios atsakomybės ir humaniškumo numetimas į šalį neretai mus verčia degraduoti, mes tampame uždari bei riboti.

Taigi iš savo patirties žinau, kad žmogus visada privalo save ugdyti ne vien fiziškai ar protiškai. Mes turime brandinti savo atsakomybę, turime būti humaniški.

„P. n.“ akademijos narė


Robertas Eismontas ne tik studijuoja Lietuvos sporto universitete, bet ir aktyviai įsilieja į krepšinio klubų veiklą.

Buvęs Kretingos Pranciškonų gimnazijos mokinys 21 metų Robertas Eismontas šiuo metu gyvena Kaune ir Lietuvos sporto universitete (LSU) studijuoja sporto treniravimą. Ir šio jaunuolio gyvenime nuobodulys tikrai neegzistuoja! Jis dirba ne tik Kauno „Žalgirio“ komandoje, kur rengia internetinį puslapį bei fotografuoja, bet ir įvairiuose šalies bei tarptautiniuose čempionatuose. O vienas įspūdingiausių momentų R. Eismonto gyvenime buvo tai, kad į Eurolygos finalinio ketverto rungtynes Stambule jis nuvyko gavęs pasiūlymą iš paties Eurolygos direktoriaus Jordi Bertomeu.

– Kas nulėmė susidomėjimą sporto studijomis?

– Sportas mane traukė jau nuo vaikystės. Ko gero, pirmoji sporto šaka, kurią lankiau, buvo futbolas. Treniruotes lankiau pas trenerį Algirdą Andriuškevičių, kurio pasišventimą darbui pamenu iki dabar: kaip jis eidavo per mokyklas ir kviesdavo vaikus sportuoti, vesdavosi juos į treniruotes ir palydėdavo namo. Didžiulė pagarba jam už tokį atsidavimą. Išbandžiau ir ledo ritulį, kurį žaidžiau Klaipėdoje apie trejus metus.

Vėliau nusprendžiau pereiti į krepšinį – sportavau Kretingos sporto mokykloje pas trenerį Remigijų Malakauską. Vien jo dėka susidomėjau šia sporto šaka. Toje mokykloje praleidau penkerius metus ir jau dešimtoje klasėje svarsčiau apie trenerio specialybę, o tai, aišku, lėmė treneris, nes jo atsidavimas darbui, bendravimas su jaunuoliais ir motyvavimas buvo aukščiausio lygio.


Sėkmingai „Lietuvos balse“ pasirodžiusi Paulina Skrabytė netrukus gerbėjams padovanos ir savo kūrybos dainą.

Nors muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“ 17 metų palangiškei Paulinai Skrabytei ir nepavyko pasiekti pergalės, kuri, rodės, buvo jau ranka pasiekiama, tačiau mergina sakė, kad jaučiasi laimėjusi daugiau negu pagrindinį prizą: pažintį su prodiuseriu bei muzikos kūrėju Leonu Somovu bei kitais atlikėjais, nuostabų laiką dirbant su TV projekto komanda, vertingą patirtį bei draugystę. O artimiausiu metu, padrąsinta mokytojo L. Somovo, P. Skrabytė pristatys ir pirmąją savo kūrybos dainą.

P. Skrabytė neslėpė, kad stebėdama „Lietuvos balso“ finalą, išgyveno ir liūdesį, kad šis TV projektas baigėsi, ir džiaugsmą bei pasididžiavimą visais likusiais dalyviais, su kuriais ji per ilgą laiką susibičiuliavo.

P. Skrabytė „Lietuvos balso“ projektą paliko per pusfinalį, kuris įvyko Klaipėdos „Švyturio“ arenoje ir buvo tiesiogiai transliuojamas per televiziją. „Šis projektas – žaidimas. Žinoma, liūdesio buvo. Atrodo, trūko tiek nedaug iki finišo linijos, bet mes visi žinojome, kad ateis laikas, kai kuris nors iš mūsų „balso šeimos“ kris. Aš nuėjau didelį kelią šiame konkurse, dėl ko labai ir džiaugiuosi“, – paklausta, ar lengvai susitaikė su iškritimu, sakė P. Skrabytė.

Atrado savo muzikinį stilių

P. Skrabytė ant scenos – nuo vaikystės, ji sėkmingai pasirodė daugelyje šalies ir užsienio konkursų, o 2011 metais netgi atstovavo Lietuvai „Vaikų Eurovizijos“ konkurse, kuris tais metais vyko Armėnijoje.

Tad P. Skrabytė sakė, kad šįkart dalyvauti didžiulio populiarumo sulaukusiame projekte „Lietuvos balsas“ ji nutarė todėl, kad jau norėjo iš „vaikų lygos“ pereiti į suaugusiųjų muzikinį pasaulį.

„Ir tai tikrai buvo pirmasis žingsnis mano, kaip suaugusios, karjeros link. Džiaugiuosi kiekviena akimirka „Lietuvos balse“, kurią patyriau: buvusias jautrias pykčio ar nusivylimo akimirkas nusverdavo didelio triūso salėse atnešti vaisiai, žmonių simpatijos, artimųjų bei aplinkinių palaikymas, mokytojų įvertinimai. Išbandžiau daug įvairių muzikinių stilių ir supratau, kokią muziką kurti aš noriu pati, kokią save kaip atlikėją įsivaizduoju, – pasakojo P. Skrabytė, labai vertinanti pažintį su projekto mokytoju L. Somovu. – Įkvėpta jo paskatinimų, tikėjimo manimi, išdrįsau perteikti savo pačios mintis muzikoje. Tad greitu metu ruošiuosi išleisti savo kūrybos dainą.“


Pranciškonų Gimnazijos mokinių savivaldos (KPGms) nariai

Jau du mėnesius Pranciškonų gimnazijoje veikia nauja struktūra – Pranciškonų gimnazijos mokinių savivalda (KPGms), kurios tikslas suteikti pagalbą kiekvienam moksleiviui, skatinti inovatyvumą ir efektyvumą.

Šiemet gimnazija švenčia 85 metų jubiliejų, tad savivalda nusprendė atsinaujinti. Ši sistema sukurta mokinių iniciatyva, ja siekiama glaudesnio gimnazijos bendruomenės bendradarbiavimo.

Savivaldos sudėtis

KPGms sudaryta iš trijų dalių – Klasių komitetų, Seniūnių sueigos ir Valdybos. Klasės komitetas – 5-IIG klasių savivalda, kurią sudaro klasės seniūnas ir 4 nariai, jie atstovauja klasės mokinių interesams. Seniūnų sueiga – 5-IIG klasių institucija, kurią sudaro Klasių komitetų vadovai (klasių seniūnai).

Valdyba – pagrindinė gimnazijos mokinių savivaldos struktūra, dalį funkcijų perėmusi iš iki šių mokslo metų veikusio Mokinių parlamento. Ji, kaip ir Mokinių parlamentas, sudaryta iš I-IV gimnazijos klasių mokinių, tačiau Mokinių parlamentą sudarė po du atstovus iš klasės, o Valdybos nariai renkami dviem etapais. Pirmajame elektroninėje erdvėje pildomos anketos, atsakoma į keletą motyvacinių klausimų, pateikiamos klasės vadovo rekomendacijos. Antrajame etape vyksta pokalbiai – kandidatai susitinka su gimnazijos administracijos atstovais, pateikia savo idėjas.

Valdybai vadovauja mokinių prezidentas. Visi Valdybos nariai – jų yra vienuolika – yra atsakingi už tam tikras sritis: renginius, klasių komitetus ir jų priežiūrą, mokymus, komunikaciją, sielovados renginius, socialinius tinklus ir kita. Tokiu būdu siekiama, kad visos savivaldos sritys būtų valdomos efektyviai.


„Tai, kas greitai sugriaunama, nebūtinai greitai atstatoma“, – sakė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos psichologė Daiva Martinkuvienė, įsitikinusi, kad tai, jog tėvai tikrina savo vaikų mobiliuosius telefonus, rodo, jog yra dingęs pasitikėjimas vieni kitais.


Vilniaus universitete sinologiją studijuojanti kretingiškė Skaistė Beržanskytė į Kiniją išvyko pusmečiui – čia ji tęsia savo studijas.

Kretingiškė 20 metų Skaistė Beržanskytė jau 4 mėnesius gyvena ir tęsia studijas Kinijoje, Suzhou mieste, kuris pačių kinų vadinamas „rojumi žemėje“. Nors ir prisipažįsta, kad pradžia nebuvo lengva, mergina mėgaujasi galimybe įsilieti į vietinį gyvenimą ir pažinti tikrąją Kiniją, o ši ypatinga savo regionų įvairumu ir modernumu.

S. Beržanskytė Vilniaus universitete studijuoja sinologiją, tad mielai pasinaudojo proga pusmetį studijas tęsti Kinijoje. Šioje šalyje mergina jau praleido 4 mėnesius – per juos teko perprasti naują mokymosi sistemą ir patirti, kad kai kurie dalykai, kuriais paprastai mes apibūdiname Kiniją, yra tiesiog mitai.

„Tikrai galiu paneigti mitą, kad visi kinai yra žemi. Tai ir mane pačią nustebino, nes bijojau, kad labai išsiskirsiu savo ūgiu iš minios, tačiau atvažiavusi į Suzhou, sutikau aukštesnių ir vaikinų, ir merginų, – pasakojo S. Beržanskytė. – Taip pat, tik atvažiavusi į Kiniją, pamačiau, kad ši šalis kai kuriais aspektais tikrai yra labai moderni. Pavyzdžiui, net ir pas gatvės maistą pardavinėjančią močiutę galima susimokėti telefonu, naudojant mobiliąją apmokėjimo programėlę, kuria tiesiog reikia nuskenuoti kodą ir pinigai iškart pervedami į kito žmogaus sąskaitą. Tai tikrai labai patogu ir beveik visur galima šitaip atsiskaityti, tad kai kurie žmonės net nebesinešioja su savimi grynųjų pinigų.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas