Pajūrio naujienos
Help
2019 Vasaris
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe181522
Še291623
Se3101724
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 0 %
Naktį-3°C debesuotumas 96 %
Apklausa

Ar įdiegdami savitarnos kasas, prekybos centrai turėtų mažinti prekių kainas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Japonijos sumo robotų turnyre pasirodęs Pranciškonų gimnazijos abiturientas Neilas Antanavičius (iš kairės) ir mokytojas Vismantas Masiokas.

Japonijos sumo robotų turnyre pasirodęs Pranciškonų gimnazijos abituriento Neilo Antanavičiaus ir mokytojo Vismanto Masioko sukurtas robotas padėjo jiems surasti naujų pažinčių, kurios ateityje gali padėti pasiekti technologinių naujovių.

Visi turime svajonę pamatyti pasaulį, bet kai tenka jį pažinti, darant tai, ką myli, pasaulio pažinimas skamba dar saldžiau nei prieš tai. Jau trejus metus robotika užsiėminėjantis dvyliktokas N. Antanavičius kartu su mokytoju V. Masioku turi pomėgį, kuris pasaulį veda į priekį – tai robotika.

Autonominis robotas, kuris ne kartą laimėjo Lietuvoje vykusias mini sumo robotų varžybas, taip pat Estijoje įvykusiame Europos čempionate tarp toje rungtyje dalyvavusių 100 robotų, užėmęs dešimtąją vietą, privedė V. Masioką ir N. Antanavičių prie idėjos išbandyti sukonstruoti galingesnį robotą.

Per vasarą sukonstruotas robotas buvo pakviestas dalyvauti į Japonijoje vykstantį „All Japan sumo robot tournament“ turnyrą. Šio turnyro robotų apimties reikalavimai yra: roboto ilgis ir plotis turi būtų po 20 centimetrų, o didžiausia masė galima iki 3 kilogramų, aukštis nėra ribojamas.

Pergalė sumo robotų turnyre yra užskaitoma vienam iš dvikovoje besigrumiančių robotų išvažiavus iš už kovos aikštės ribų. Kartais dėl techninių nesklandumų robotas pats išvažiuoja iš už aikštelės ribų, tokiu atveju pergalė yra skiriama aikštelėje esančiam robotui.


Miego problemos, snūduriavimas atsiranda dėl įtampos, streso mokykloje ar asmeninių gyvenimo sunkumų, dėl priklausomybės išmaniosioms technologijoms bei socialiniams tinklams. Šios problemos blogina mokymosi kokybę.

Mokinių miego trūkumo, nesusikaupimo ir mažo aktyvumo problema vis dar nėra išnykusi. Kažkada netgi buvo svarstoma vėlinti pamokų laiką, tikintis pagerinti mokinių rezultatus ir padidinti jų aktyvumą pamokose. Vis dėlto šios reformos buvo atsisakyta dėl tėvų darbo grafiko ir viešojo transporto problemų.

Reikia keisti įpročius

Atlikus nedidelę apklausą, kiek mokiniai laiko skiria miegui per parą, iš 67 apklaustųjų 43 proc. miega 7 valandas, 33 proc. – 8 valandas, 25 proc. – 6 valandas.

Mokiniai patys pripažįsta, kad juos labai traukia socialiniai tinklai ir kad jų miego režimas blogas, tačiau retas jaunuolis šias problemas pasirengęs ištaisyti. „Mokytojai mums nuolaidžiauja, taikosi prie mūsų, atsižvelgia į norus ir prašymus“, – pastebėjo Pranciškonų gimnazijos aštuntokė Martyna Einikytė.

Jos bendraamžė Rugilė Narvilaitė pasvarstė, kad negebėjimas sutelkti dėmesio į tam tikrą veiklą priklauso nuo išsiblaškymo ar kai kurių tėvų netinkamo auklėjimo. Pavyzdžiui, kai tėvai duoda per daug laisvės savo vaikams.

Mokytojų pastebėjimu, kad poilsio stoka, motyvacijos trūkumas, asmeninės neišspręstos problemos, nenoras mokytis daro mokinius išsiblaškiusius ir neaktyvius, prie to prisideda ir draugų įtaka.

Dažnai mokiniai skundžiasi, kad pamokos – neįdomios, nesuprantamos. Sąmoningumo stoka, baimė būti savimi, kompleksai, klaidingas manymas, kad mokytis ir stengtis mokytis gerai yra gėdinga juos verčia po truputį užsiverti.

Mokiniai būna labai judrūs per pertrauką, greitai įsitraukia į kokius nors žaidimus, pokalbius, ginčus, nori į save atkreipti dėmesį, taip pat nori nukreipti ir mokytojo dėmesį nuo pamokos darbo.

Mokytojai pataria nusiteikti darbui, sėdėti ne su draugais, kurie trukdo kalbomis, o su tais, kurie padeda mokytis. Namuose ruošiantis pamokoms pasistengti, kad suptų rami atmosfera. Mažiau vadovautis emocijomis.

Mokytojai akcentuoja, kad, norint padidinti mokinių aktyvumą, kokybiškumą pamokose, reikia mažinti mokinių skaičių klasėje, kompiuterizuoti klases.


Vienuoliktokė Julija Grigaitytė su savo augintine kalyte Mila.

Julija Grigaitytė – iš pirmo žvilgsnio niekuo iš kitų neišsiskirianti Pranciškonų gimnazijos mokinė. Tačiau priešingai nei daugumos bendraamžių, grįžtančios namo merginos laukia ne mylimiausias augintinis, o visas šunų veislynas. J. Grigaitytė prisipažino dabar nebeįsivaizduojanti savo gyvenimo be šių keturkojų.

Dalyvauja parodose

Jau penktus metus gyvuojančiame jos tėčio iniciatyva įkurtame šunų veislyne, simboliškai pavadintu „Baltų orda“, šiuo metu gyvena šešerių metų Valų korgis pembrukas vardu Mila. Tačiau šeima turi dar vieną kalytę – vienuolikos metų Džeko Raselo terjerą vardu Bitė.

Šuniukai yra ruošiami įvairioms parodoms, o Mila net yra tapusi Lietuvos čempione. Todėl nenuostabu, kad ir jos tris šuniukų vadas parduoti nebuvo sunku, o naujųjų šeimininkų atsirado ir užsienyje.

Prie veislyno pavadinimo kūrimo prisidėjo visa šeima, kuri jame ir dirba. Tėtis, kaip veislyno valdytojas ir buvęs veterinaras, tvarko visus dokumentus ir rūpinasi keturkojais. Sesuo yra hendlerė, kuri veda ir pristato šunis parodose. Julija su mama irgi padeda prižiūrėti augintinius.

Mergina teigė, kad jai yra vienas malonumas rūpintis šunimis. Žinoma, būna ir ne tokių malonių atvejų, pripažįsta Julija, kai, pavyzdžiui, reikia valyti jų sukeltą netvarką, tačiau žaidžiant, užsiimant su jais patiriamas džiaugsmas viską atperka.

Šunys ne veltui vadinami žmogaus geriausiais draugais. Julija pastebi, kad iš jų galima daug ko išmokti: ištikimybės, ramumo, džiaugsmo. Mergina neabejoja, kad ir ateityje būtinai turės kokį šunį, tik gal kitokios veislės.


Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokas gimnazistas Jonas Mockus organizavo „League of Legends“ turnyrą gimnazijoje.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokas gimnazistas Jonas Mockus šiais mokslo metais vykdo projektinį darbą „Elektroninis sportas“.

Elektroninis sportas – tai varžybos, kuriose žaidžiami kompiuteriniai žaidimai. Komandos stengiasi laimėti turnyrus, bando įrodyti savo stiprumą kompiuteriniame žaidime.

Pasaulyje elektroninis sportas atsirado apie XX a. pabaigą, labiau išplito XXI a. „Šis sportas Lietuvoje pradėjo populiarėti 2015 metais, kai įvyko „Gameon“ renginys“, – kalbėjo J. Mockus. „Gameon“ – tai žaidimų kultūros renginys, kuriame dalyviai gali įgyti daugiau patirties apie naująsias technologijas, žaidimus.

Populiariausi šiuo metu turnyrų žaidimai: „Fortnite“, „League of Legends“, „Dota 2“, „Overwatch“.

„League of Legends“ – veiksmas vyksta žaidėjus suformuojant į dvi skirtingas komandas. Kiekvienai komandai priklauso po kristalo formos kūrinį. Pagrindinis žaidimo tikslas – pasiekti ir sunaikinti priešininko kristalą.

Tokią projektinio darbo temą J. Mockus pasirinko, nes žaidimus žaidžia jau nuo mažens. „Pradėjau nuo paprasčiausio „Y8“ puslapio, „Minecraft“, vėliau perėjau prie „Counter-Strike“, „League of Legends“. Galiausiai sustojau ties „League of Legends“, kurį žaidžiu nuo pat jo atsiradimo 2010 metais“, – pasakojo jis.

Yra paauglių, kurie ypač įsitraukia į kompiuterinių žaidimų sūkurį, apleidžia mokslus. „Jeigu nori kažką pasiekti su šiuo dalyku, stengiesi suderinti viską su mokslais, nors ir tenka panaktinėti“, – kalbėjo J. Mockus.

Jo projektinis darbas susideda iš teorinės dalies, kurioje gimnazistas pasakos apie elektroninį sportą, ir praktinės dalies, kuri buvo „League of Legends“ turnyras gimnazijoje. „Iš tiesų, buvo nelengva surengti turnyrą, mokykla nelabai pasitikėjo tokia naujove, taip pat reikėjo prikviesti dalyvių. Pagrindinis nesklandumas turnyre buvo interneto ryšys. Pirmas turnyras, mano nuomone, truputį prisvilęs, bet pavyko“, – pasakojo Jonas.

Paklausus apie ateities planus, gimnazistas paminėjo, jog renka informaciją, plečia žinias ir neslepia, jog kada nors norėtų pabandyti sukurti panašų į „Gameon“ renginį Klaipėdoje ir su kitomis idėjomis. Taip jis pabandytų dar labiau išpopuliarinti elektroninį sportą Lietuvoje.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Trečiokė gimnazistė Laineda Vainauskaitė parašyti pirmąją novelę pabandė dar devintoje klasėje.

Devintoje klasėje pamėginusi rašyti novelę Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokė gimnazistė Laineda Vainauskaitė šiandien nebegali sustoti ir žino, kad kūryba ją lydės visą gyvenimą. „Kuriu, kai noriu, ir kai paroje užtenka valandų“, – tvirtino ji.

Parašyti pirmąją novelę merginai pasiūlė lietuvių kalbos mokytoja Irutė Lapinskienė, dabar ji jai tapo mylimiausia skaitytoja ir įžvalgiausia kritike.

L. Vainauskaitė prisipažino, kad anksčiau kurdavo ir eilėraščius: „Seniau rašydavau poeziją, tačiau jau kurį laiką poezija nėra tokia artima kaip proza. Kai pradėjau rašyti prozą, ji pamažu išstūmė poeziją. Retkarčiais rašau ir esė, tačiau „į stalčių“.

Vienuoliktokė neturi labiausiai ją žavinčios kūrybos formos: „Pats menas žavus vien todėl, kad niekas nenutuokia, koks tiksliai jis turi būti.“

Gimnazistės kūrinių išskirtinumas – tekstų rašymas pirmu asmeniu. „Mano kūriniai – apie gyvenimą, nes nesu fantastikos gerbėja. Dažnai rašau pirmu asmeniu, todėl kartais perskaitę žmonės pagalvoja, jog rašau apie save. Vis dėlto temos keičiasi. Seniau dažnai rašydavau apie mokyklą, o naujausiuose tekstuose mokykla išbluko“, – pripažino kūrėja.

Novelių autorės manymu, kūryba lydi kiekvieną, nes ji turi įvairius pavidalus. Ji kūrė jau vaikystėje: iš pradžių pasakas sekdavo savo augintiniui, o atsiradus broliui – jam.


Sigita RAZMUTĖ

Vilniaus universiteto pirmo kurso studentė

Sausis – naujų metų pradžia, kai pasižadama pradėti kažką naujo, žmonės stengiasi būti kitokie, geresni nei praėjusiais metais. Man šis sausis, kaip ir daugumai pirmakursių studentų – visiškai kitokia metų pradžia nei kada nors iki šiol. Pirmoji sesija – vienas sudėtingesnių periodų per visus metus, kai nebepakanka dienų viskam pakartoti ir išmokti, o paskutinė naktis prieš egzaminą studentui tampa itin svarbi.

Šiais mokslo metais mano gyvenime įvyko daugybė pokyčių – išvykau studijuoti į kitą miestą, sutikau daugybę malonių žmonių, gyvenu savarankiškai ir atskirai nuo savo šeimos.

Dauguma jaunuolių išvykę studijuoti į kitus miestus ar šalis mėgaujasi studentišku gyvenimu. Vieni kasdien atsakingai ir skrupulingai rengiasi paskaitoms, kiti – mėgaujasi studentišku gyvenimu ir jo teikiamais pranašumais. Ir vienus, ir kitus egzaminų laikotarpis dažnai užklumpa netikėtai – pritrūksta kelių dienų ar valandų, kad studentai jaustųsi tinkamai pasirengę atsiskaitymams ir į egzamino auditoriją žengtų nesijaudindami.

Atlikau anoniminę apklausą – paklausiau savo bendrakursių ir mokyklos draugų, kaip jiems sekėsi ruoštis sesijai. Dauguma jų teigė, kad egzaminui ruošiasi kelias dienas prieš jį – peržiūri viso semestro metu išdėstytą medžiagą, pasikartoja tai, ko nemokėjo, arba praleido paskaitose.

Dalis studentų likus kelioms valandoms iki egzamino susitikdavo su kitais kurso draugais ir kartu ruošėsi egzaminui. Jų teigimu, tai itin efektyvus mokymosi būdas, nes kartu mokantis galima pasikartoti, ką jau moki ir paskutinę akimirką išmokti ką nors naujo.

Pirmoji sesija suteikė daugybę naujų patirčių – pavyko rasti naujų mokymosi metodų, atrasti glaudesnį ryšį su kurso draugais ir pačiai patobulėti. Penkių egzaminų maratonas per vieną savaitę – įveiktas.

Nors dauguma tvirtina, kad sesija universitete labai panašu į abitūros egzaminus, tačiau galiu teigti, jog universiteto egzaminai ir pasiruošimas jiems reikalauja daugiau jėgų ir pastangų nei brandos egzaminai baigiant mokyklą.


Šešiolikmetei Eurikai Skardžiukaitei atrodyti stilingai svarbu kiekvieną dieną.

Stilius būtinas kiekvienam žmogui, tačiau jis – skirtingas: kas gražu vienam, nebūtinai bus gražu visiems. Tačiau šį sezoną itin ant bangos bus gyvūnų raštai: leopardo, gyvatės, zebro. 2019 metais taip pat gausu paltų su kailinėmis apykaklėmis, ypač stilingos spalvos šį sezoną: geltona, violetinė ir nude ar garstyčių spalva.

Garsi stilistė, prekinio ženklo „ŠaŠa“ viena įkūrėjų Viktorija Šaulytė teigia, kad vyraujantis greitosios mados kultas eina į pabaigą. Vis daugiau žmonių renkasi savo spintą papildyti kokybiškomis garderobo detalėmis. Nors tai brangiai kainuoja, tačiau visada galima rasti sprendimą, pavyzdžiui, per išpardavimą – puiki proga įsigyti brangesnių garderobo detalių.

V. Šaulytė atskleidė, kokios yra svarbiausios garderobo detalės moterims ir merginoms: akį traukianti stilinga rankinė – ne tik ypač praktiškas aksesuaras, bet ir neatsiejama kiekvieno įvaizdžio dalis.

Taip pat stilistė ragina nepabūgti investuoti ir perkant paltą. Juk vyraujant šaltesniems orams ar bundant pavasariui jį taip pat vilkime kone kasdien, todėl drabužis turi būti ne tik patvarus, bet ir gražus.

Anot V. Šaulytės, perkant avalynę yra dvi galimybės: mokėti pigiau, bet avėti vieną sezoną, arba nepagailėti pinigų ir stilingais batais džiaugtis bent kelerius metus.


Po šuns Amsio kostiumu miesto šventėse neretai slepiasi policijos rėmėja Karolina Skėrytė.

Kretingos rajone yra tik du suaugę policijos rėmėjai. Viena jų – dvidešimtmetė studentė Karolina Skėrytė. Tiesa, dabar veiklą šioje srityje yra šiek tiek pristabdžiusi, tačiau sukasi kitose veiklose: mokosi aukštojoje mokykloje ir yra karė savanorė.

Atskleidė šuniuko Amsio veidą

Dar mokykloje K. Skėrytė priklausė Kretingos jaunųjų šaulių sąjungai, kur sulaukė pasiūlymo patruliuoti ir padėti Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnėms Gitanai Macienei ir Jūratei Kazlauskienei. „Iš pradžių kuopoje mūsų buvo labai mažai, tada pradėjome vystyti savo veiklą ir prasidėjo keli projektai su policijos komisariatu. Jie pasiūlė patruliuoti per didžiąsias miesto šventes, o paskui kuopos vadas inicijavo tapti policijos rėmėja. Aišku, iš pradžių nežinojau, kas tai yra“, – kalbėjo tuo metu policininke svarsčiusi tapti K. Skėrytė. Vis dėlto mergina po kurio laiko nusprendė padėti bendruomenės pareigūnėms.

Jeigu renginiuose kada nors yra tekę sutikti policijos šunį Amsį, tai žinokite, kad po kostiumu gali slėptis Karolina. „Kas yra buvęs miesto šventėse ir fotografavęsis su Amsiu, didelė tikimybė, kad ten buvau aš“, – sakė ji.

Vaikams šis personažas yra autoritetas. „Amsis vaikams – kaip suaugusiems policininkas“, – tikino mergina. Vaikams šis personažas patinka, su jo atvaizdu yra leidžiamos užduočių knygutės, pamokančios, kaip tinkamai elgtis gatvėje ir panašiai.

Kadangi Amsis yra šuo, jis negali kalbėti, todėl su vaikais bendraujama gestais ir įvairiais judesiais. „Būdavo tokių situacijų, kai, nuvažiavus į stovyklas, vaikai pamatydavo išlindusius plaukus ir nuspręsdavo, kad po Amsio rūbais slypi mergina, todėl norėdavo patikrinti. Vieną kartą 14–16 metų vaikinukai sugalvojo pažiūrėti, kas yra kostiumo viduje. Buvo didelė problema, kaip nuo jų išsisukti ir pabėgti“, – pasakojo policijos rėmėja.

Tiesa, šio personažo neretai maži vaikai ir išsigąsta.


Lukas Gurauskas (16 metų):

Nuo ateinančių 2019 metų pasižadu, kad pradėsiu geriau mokytis. Mokslams skirsiu daugiau laiko ir manau mokslo rezultatai tai parodys.

Pija Juškaitė (16 metų):

Per šiuos 2019 metus pasižadu būti labiau pozityvesnė. Sieksiu pozityvumo kasdien ir stengsiuosi, kad ir mano draugai būtų pilni jo. Nes tai labai svarbu kiekvienam žmogui, kad tikėtų ir pasitikėtų savimi.

Rugilė Staponaitė (16 metų):

2019 metais pasižadu pradėti sportuoti. Iki šiol to nedarydavau, nes nerasdavau tam tinkamo laiko ar tiesiog nelabai prisiruošdavau. Tačiau šie 2019 metai bus nauja mano sporto pradžia.

Viltė Joknytė (17 metų):

Per šiuos metus išsikeliu sau tikslą daugiau šypsotis. Šypsena juk nieko nekainuoja, o ji labai pavergia žmonių širdis ir padaro pasaulį gražesnį.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Svajoja apie knygą

  • Kuprinė
  • 2018-12-28
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos antrokė gimnazistė Gintarė Kniukštaitė

G. Kniukštaitei kūryba – tai lyg jausmų išsakymas, bendravimas su žmonėmis, kurių ji labai ilgisi. Kūrybos valandėlės ją dažnai užklumpa bemiegėmis naktimis. Daug tekstų, eilėraščių ji parašė 3–4 val. nakties.

Gintarės noras kurti prasidėjo VII–VIII klasėje, kai namų darbams buvo užduota parašyti trumpą eilėraštį laisva tema.

Labiausiai kurti ir nesustoti ją skatina tokie renginiai, kaip „Rudens nostalgija“ ir lietuvių kalbos mokytoja. Ją ypač motyvuoja noras dalyvauti tokiuose renginiuose, džiaugsmas, kai darbai būna įvertinami.

Mergina dievina jūrą, tad pamanė, kad gali parašyti kažką susijusio su ja ir prisiminimais, kurie kyla ten nuvažiavus. Galbūt sunku patikėti, bet parašyti publikuojamą eilėraštį gimnazistė truko apie 5 minutes, dar kelias minutes – kai kuriems pakeitimams. Šiuo metu Gintarė neplanuoja sieti ateities su kūryba, bet norėtų pabandyti parašyti knygą.

Vaikystėje kas palikta

Tas mėlynąsias akis,

Kaskart matau

Ošiančioje jūroj.

Tas jūros ir mašinų kvapas,

Kuris tik tave apglėbus

Mano nosį pakutena -

Tik sapnuose jis liko.

Ta šiluma tavo glėby,

Kuri lyg skydas gaubė,

Tirpdė mano sielą jautrią, –

Manojoje vaikystėj liko.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas