Pajūrio naujienos
Help
2017 Rugsėjis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 21 %
Naktį12°C debesuotumas 45 %
Apklausa

Ar jaučiatės diskriminuojami dėl nevienodos tų pačių produktų sudėties ES šalyse?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

Tautinis kuostiums – kap valstybės vieliava

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-09-19
Etnuografė Zita Baniulaitytė sakė, ka tautinis kuostiums yr kap vieliava, kap himns, ons atspind naciuonalini savitoma.

„Palonguo gyvena tuoks Vėskonts Jozė. Ons ne tik griežė smoikeliu, graže dainiava, bet išmanė madas ėr poike siova – ne šep sau drabužius, vo tuokius, so katras žemaitele gal priš kuokius 150 metu poušies edami i bažnyčė. Šėndėin tus apriedus mes vadėnam tautines“, – sakė Palonguos kultūras ėr jaunima cėntra folkluora ansambli „Mieguva“ vaduovė etnuografė Zita Baniulaitytė.

Audėms – maluoni zabuova

Zita pate nusiaustė tautini kuostiuma dabar – vėini jouka. Vo išmuokėna anou iš Skouda kėlusi, bet nu 1956 metu Palonguo gyvenosi, i omžinybė jau palydieta audieju muotina praminta Emilijė Černeckienė. Zita pasakuoje so ana ėš arčiau sosėpažėnusi tumet, kumet so ansambliu reikiejė važiuotė i 1990 metas Vėlniou vykusė Dainu švėntė, vo neturiejusi tautini kuostiuma.

„Nuejau tumet pas Emilijė, paprašiau, ka ana mon nuaustu, o ta – neturinti laika, lėipė siestė pri staklių ėr ėšsėaustė pate“, – senas dėinas prisiminė pašnekuovė.

Nuorint austė, kuožna audiejė tor turietė vėsuokiu rakandu: ne tik staklės, bet ėr nytis, mestovus, nertovus, vytovus, šaudyklės, lonkti. Zita staklės toriejė, o vėsku kėtku davė Černeckienė, pas katrou muokytėis, gal sakyt, kuožna vakara ana takus mynė.

Nu tuo laika jau daug vondėns nutekiejė. Nevyriausybinė organizacijė „Palonguos krašta etnokultūras klubs „Mieguva“ , katram Z. Baniulaitytė vadovava, kartu su Naciuonaliniu kultūras cėntru ėr UNESCO taryba siekminga dalyvava konkurse ėr pagal pruojekta 2005 m. isteigė Tradicinės tekstilės muokyma cėntra.

„Ėr patys nusipėrkuom, ėr paskiau iš draugu Švedijuo gavuom daugiau stakliu, tep pat – kėtų reikalingu priemuoniu, pati pradiejau nuorinčius muotrėškas ėr vyrus muokytė austė“, – sakė pašnekuovė. Kelis entuziastus „Pajūri naujienu“ paprašyta ana išvardina: ta ėr Jadvyga Tamašauskienė, ėr Ramūnė Petkuvienė, ėr Daiva Lizzi, ėr Diana Rakauskienė, ėr Sandra Bučiūtė- Paulauskienė, vo iš vyru – Juonis Beinuorius, kretingėškis Antans Sendrauskis.

Z. Baniulaitytės žuodes, nebūn tep, ka anėi austu, kabinetė sosiedė, vėsa dėina nu ryta lig vakara. Audėms visims yr tik maluoni zabuova. Kas kuoki kilimeli, kas šalikeli nusėaud sau, o dar ėr draugiem a draugam per Kaliedas ar gimtadėini paduovanuotė. Ka nuor, prisied ėr pri rimtesniu darbu.


Bėgdami padės Kretingos varguoliams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-09-05
Į Kretingos gatves su Šv. Pranciškaus vardu išbėgsiantys bėgikai skurstantiems neš vilties žinią, kad visuomenė jiems nėra abejinga.

Spalio 1-osios vidurdienį, po Šv. Mišių katalikų bažnyčioje, Rotušės aikštėje startuos antrąkart surengta akcija- bėgimas „Šv. Pranciškaus taurė“. Į Kretingos miesto gatves iš visos Lietuvos pasipils minios bėgikų, kurie Šv. Pranciškaus vardu telks miesto bendruomenę tam, kad padėtų labdaros valgyklos „Rūpestėliai“ valgytojams.

Idėją parsivežė iš Bostono

Nauja Kretingos miesto bendruomenės tradicija tampantis bėgimas vienintelis Lietuvoje sutelkia šalies bėgikus bėgti už socialinėje atskirtyje esančius žmones.

Šio renginio idėjos generatorė labdaros-paramos fondo „Rūpestėliai“ vadovė Akvilė Virbalienė, ji taip pat – ir Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėja, tvirtino, jog bėgdami žmonės vienu metu atlieka du gerus darbus – aukoja alkstančiajam bei telkia bendruomenę kilniam tikslui.

„Pernai sumanėme akciją – bėgti per Kretingą, kad atkreiptume visuomenės dėmesį į labiausiai pažeidžiamą miesto bendruomenės dalį – tuos žmones, kurie skursta, vargsta, nemoka ar negali patys savimi pasirūpinti. Šią idėją išvien su socialinio darbo kolegomis bei „Rūpestėlių“ atstovais parsivežėme iš Bostono, JAV, pamatę, kaip „Išganymo armijos“ savanoriai miesto gatvėse rinko aukas benamiams ir vargšams. Kilo mintis kažką panašaus padaryti ir Kretingoje“, – tvirtino A. Virbalienė.


Tautodailininkas, kuriantis rožių karalystę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-08-08

Karteniškis 65-erių Arvydas Klovas apylinkėse kone keturis dešimtmečius buvo žinomas vien kaip tautodailininkas, drožiniais išpuošęs savąjį miestelį, Žemaitiją bei šalies parkus. O nuo pernai Kartenoje bei visame Kretingos rajone garsas pasklido apie jį kaip rožių sodo kūrėją-architektą, savo sodybą pavertusį šių išskirtinio grožio gėlių karalyste.


Ketvirtis amžiaus versle – iššūkių pilna kasdienybė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-06-20
Bendrovės „Vara“ įkūrėjas ir direktorius Rimvydas Beniušis (centre) ilgus metus įmonėje dirba kartu su savo broliais Audriumi (kairėje) ir Giedriumi.

Kretingos r. Vydmantuose įsikūrusi ir jau ketvirtį amžiaus sėkmingai veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Vara“ Vakarų Lietuvos regione ir šalyje yra žinoma kaip patikima durų ir laiptų gamintoja. Šios įmonės steigėjas ir direktorius Rimvydas Beniušis, apibendrindamas 25-erių metų veiklos patirtį, prisipažino: „Lengvų dienų nebuvo. Kiekviena diena – pilna iššūkių ir būtinybės priimti greitus, tikslius ir įmonei palankius sprendimus“.

Nuo paprastumo – prie kokybės

Pirmosios staklės bendrovėje „Vara“ sugaudė 1992 m. birželio 10 d. Įmonės pradžia – kaip ir daugelio šalies bendrovių, kurios statėsi, kūrėsi, pradėjus byrėti kolūkiams ir tarybiniams ūkiams.

„Turint vadinamuosius baltuosius čekius reikėjo suburti bendriją – mūsų buvo 22 akcininkai, – prisiminė R. Beniušis, kuriam Vydmantų agrotarybiniame-prekybiniame ūkyje buvo patikėta vadovauti stalių bei paminklų dirbtuvėms. – Dirbome, kad atsiskaitytume su akcininkais, ir mums tai pavyko – 1995-aisiais jau tapau bendrovės šeimininku.“

Nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios „Vara“ gamino laiptus, duris, paprastus langus, ir tai buvo gana paklausi produkcija, kurios gamyba turėjo perspektyvą – juk tuo metu dar nebuvo taip išpopuliarėjusio plastiko. „Bėgant laikui, pamačiau, jog būtinos investicijos – pasistatėme medienos džiovyklą, po to investavome į lentpjūvę. Išsigrynino gamyba: atsisakėme langų – mačiau, kūrėsi įmonės, kurios labai stipriai kibo į langus, tad nebuvo prasmės su tokiomis konkuruoti, tad, be durų ir laiptų, pradėjome gaminti dailylentes, parketą, kurį dabar kuo puikiausiai keičia mūsų gaminamos grindų lentos. Konkurencija nuo pat pradžių buvo didžiulė – medienos apdirbimo įmonės pradėjo dygti kaip grybai po lietaus, daug gamintojų pradėjo pas mus pirkti medieną. Tačiau yra vienas niuansas – žmonės pradėjo reikalauti ir kokybės“, – pastebėjo R. Beniušis, kuris sėkmės metais pavadino 1997-uosius, kai pirmą kartą įmonė „Vara“ sudalyvavo parodoje ir ten sutikti potencialūs klientai surado „Varos“ produkciją.

„Varos“ direktorius tiek įmonės veiklos pradžioje, tiek ir dabar, praėjus 25-iems metams nuo įsikūrimo, sakė laikosi dviejų principų: kokybės ir duoto žodžio laikymosi. Tai, anot jo, ir yra verslo sėkmės garantas. „Ir kai man perdavė vieno rimto kliento įvertinimą, jog visame Vakarų regione esu gerbiamas būtent už tvirtą žodį, man tai buvo daugiau negu aukso puodą laimėti“, – tvirtino R. Beniušis.


Kretingiškių radiniai domina užsienio archeologus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-05-30

Degintiniame kape rastas XI-XII a. dviašmenis kalavijas su žalvario kniedėmis, urna iš pilkapio, Romos imperijos laikotarpio moteriškas vėrinys iš emalės, padengtos vario oksidu, – šie unikalūs radiniai iš Kretingos rajono Ėgliškių-Andulių piliakalnio, istoriškai besiribojančio su Klaipėdos (Memelio) kraštu, bei Kretingos muziejininkų parengta medžiaga sudomino mokslininkus ir praturtins germanų-baltų archeologijos lobyną.


Klaipėdos apygardos teisme toliau nagrinėjant kretingiškio Arūno Venckaus nužudymą ir apklausiant vieno kaltinamųjų – 46 metų kretingiškio Aidono Budreckio – sugyventinę Dianą Daržinskienę, prireikė daryti trumpą pertrauką. Moteris stipriai susijaudino ir jai ėmė svaigti galva, po to, kai buvo priremta klausimų, ar ne už tai, kad duotų kitam kaltinamajam – 35 metų Sauliui Mačiuliui – palankius parodymus, ji jau yra gavusi rūkytos mėsos produktų ir pinigų.


Lietuvos rekordininko dirbtuvėse dygsta kaktusai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-05-02
Vytautas Kusas stebina ne tik miniatiūriniais kūriniais, bet ir tuo, kad pats iš sėklų užsiaugina kaktusų savo kolekcijai.

Palangiškis menininkas kolekcininkas poetas bei 7 įregistruotų Lietuvos rekordų pasiekėjas 67-erių Vytautas Kusas dar yra ir didelis kaktusų mėgėjas bei jų augintojas. Savo dirbtuves jis pavertė kaktusų karalyste: įvairių rūšių ir dydžių kaktusai auga ant palangių, lentynų, stalo bei inkubatoriuje.

Pamėgo miniatiūrinius augalus

O įdomiausia yra tai, kad menininkas kaktusus užsiaugina pats iš sėklų. Jo manymu, kiekvienas gali nusipirkti kaktuso gumbelį gėlių parduotuvėje, kiekvienam jų gali padovanoti bet kokiomis progomis. Bet ne kiekvienam užtenka kantrybės pačiam sudaiginti ir lyg gyvą padarą puoselėti miniatiūrinį gumbelį, kol šis tik per kelerius metus pavirsta į monetos dydžio kamuoliuką.

Kaktusų mylėtojo įrengtas inkubatorius primena vaikystėje matytą dėžę, kurioje perindavo viščiukus, tik – mažesnę. Dėžė uždengta stiklu, viršuje pritvirtinta lempa, deganti dieną naktį, kad, kaip tvirtino V. Kusas, daigai nuolat jaustų šilumą – greta pritvirtintas termometras rodė plius 25-27 laipsnių.

„Sėkleles pasėjau vasario pabaigoje, praėjo jau kiek laiko, o tesimato ne ką už degtuko galvutę didesni 7 išlindę gumbiukai. Tik rudeniop jie paūgės ir jau bus galima persodinti į vazonėlius. O agavos daigas auga dar lėčiau, – šią persodinti gali tik po 2-3 metų. O didžiuosius kaktusus auginu jau kelerius metus“, – aprodydamas kolekciją, kalbėjo palangiškis menininkas.

“Man yra įdomus pats procesas, kai iš mikro sėklytės teišauga mikro daigelis. Jį šildai, lauki, kol ta gyvastis sutvirtės. Kodėl tai darau? Ogi tam, kad neičiau į gatvę apžiūrinėti svetimų žmonių – kas kaip apsirengęs, kas su kokia mašina nuvažiavo ir neskaičiuočiau jų pinigų“, – juokėsi miniatiūrinius darbus kurti pamėgęs ir tuo šalyje jau išgarsėjęs menininkas.


Palangiškis meldžiasi prie savojo altoriaus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-04-11
Palangiškis Antanas Mažrimas sakė kasdien besimeldžiantis Mergelei Marijai už Lietuvą ir jos žmones, todėl įsitikinęs, jog Dievo Motina sovietmetį apsaugojo ir paties pasidarytą altorių.

Neseniai 80-ąjį jubiliejų atšventęs palangiškis Antanas Mažrimas jam dovanotas gėles skiria Žemaičių Kalvarijos bazilikos Dievo Motinai, kurios stebuklais garsėjantį altorių per visą sieną jis dar sovietmečiu įsirengė nedideliame vieno kambario bute, pačiame kurorto centre. Tiksliau – sumažintą jo kopiją, kuri jam tapo užuovėja nuo įvairių gyvenimo negandų.

Nesiekė tikslių proporcijų

Vienišas vyras altorių pasistatė savo rankomis, o jo „meistarnė“ ir buvusi tame pačiame 31 kv. m ploto bute. Sakė ilgai analizavęs tikrojo altoriaus nuotraukas, pasididinęs atskiras jo detales.

Žvelgiant per atstumą, netgi Dievo Motinos paveikslo apkaustai atrodo tarytum iškalti iš aukso, o iš tiesų – iš nublizgintų metalo plokščių. Kolonos pagamintos iš medžio, nudažyto marmuro imitacija. Atkartota ne tik altoriaus konstrukcija, bet ir išpildyta jo kompozicija: tabernakulyje stovi monstrancija su suvenyrinėmis relikvijomis iš Šventosios Žemės – akmenukais ir sauja žemės nuo Alyvų kalno.

„Čia nėra tikslių bažnyčios altoriaus proporcijų – man norėjosi Švč. Mergelės Marijos paveikslą pasidaryti kuo didesnį, o sienų aukštis apribojo altoriaus dydį“, – tvirtino palangiškis.

Visas jo butas primena nedidelę bažnyčią: ant sienų – paties A. Mažrimo, kurį drąsiai galėtume vadinti liaudies menininku, nutapyti masyvūs paveikslai iš Kryžiaus kelio stočių. Ant lentynos kitapus altoriaus – dar trys monstrancijos: viena – Žemaičių Kalvarijos bažnyčios kopija, kita – sukurta pagal jo paties išmonę, o trečiojoje įmontuotas gabalėlis su Žemaičių Kalvarijos Didžiojo Kryžiaus relikvija.


Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio centro naująją iškabą atidengė ši centro direktorė Dalia Martišauskienė ir E. Galvanausko brolio anūkas Gintautas Galvanauskas.

Tai, kad Klaipėdos profesinio mokymo centrui Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu suteiktas iškilios asmenybės – politiko, inžinieriaus, visuomenės veikėjo Ernesto Galvanausko vardas, šio centro direktorė Dalia Martišauskienė pavadino ne tik džiaugsmingu Vakarų Lietuvos krašto įvykiu.

„Ernesto Galvanausko vardas mus – profesinio mokymo centro mokytojus bei mokinius – įpareigoja atsakingai mokyti ir mokytis, kurti ateities Lietuvą, sekti pažangiomis idėjomis, būti savo įstaigos, miesto, šalies patriotais – tokiais, koks ir buvo daliai visuomenės, deja, per mažai žinomas Galvanauskas“, – teigė šios mokymo įstaigos vadovė, pripažinusi, jog ši asmenybė už nuopelnus Lietuvai bei Klaipėdos kraštui nėra deramai įprasminta. Tad pirmoji Lietuvoje E. Galvanausko įkurta amatų mokykla ir jo vardo profesinio mokymo centras – tai istoriškai svarbus pažangos tiltas, siejantis praeitį ir šiandieną.

„Pasirinkome šį vardą atradę daug bendro tarp centre vystomų veiklų ir prasmingos Ernesto Galvanausko veiklos statybų, medžio apdirbimo srityse bei švietėjiškos veiklos Klaipėdos krašte“, – profesinio mokymo centro vardo pasirinkimą motyvavo D. Martišauskienė.


Besidalinanti žiniomis, kaip pasiekti sielos ir kūno harmoniją

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-03-10

„Būkite sveiki ir stiprūs“, – kiekvieną mėnesį Kretingos rajono laikraščio „Pajūrio naujienos“ skaitytojams linki Regina Domarkienė, kuri jau kelerius metus yra rubrikos „Pelėdos kertelė“ autorė ir sumanytoja. Šioje rubrikoje ji dalinasi patarimais, kaip šiuolaikinis žmogus, skirdamas dėmesio bei laiko sau ir savo sveikatai, gali pasiekti sielos ir kūno harmonijos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas