Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 56 %
Naktį-5°C debesuotumas 27 %
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Apklausa

Ar pritartumėte, kad Kretingos turgus būtų iškeltas prie vandens bokšto?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

Kūrybą brandino nepriklausomybės idealai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-12-14
Skuodo raj. gimęs A. Galdikas (1893–1969) nuo 1944-ųjų kūrė emigracijoje: Vokietijoje, Paryžiuje, JAV. Paskelbus nepriklausomybę, jo darbai sugrįžo į Lietuvą.

Kretingą atgabenta iškilaus išeivijos menininko Adomo Galdiko kūrybos paroda. Šią parodą parūpino ir pristatė Telšių žemaičių „Alkos“ muziejus, kuriame saugomas 2002-aisiais iš JAV pargabentas turtingas kūrybinis dailininko palikimas.

Stilius – nuolatiniame ieškojime

„Ši paroda pabuvojo Lietuvos didmiesčiuose, todėl norėjosi, kad ir mažų miestelių visuomenė pamatytų, kokių kūrybos perlų, sužibėjusių užatlantėje, tačiau skirtų tėvynei, turtinga mūsų šalies dailė“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė parodos kuratorė Žemaičių „Alkos“ muziejaus Ikonografijos poskyrio vadovė Daiva Lukšienė.

Paroda, kurioje keliasdešimt įvairia technika – aliejumi, tušu, anglimi, tempera – nutapytų paveikslų su Lietuvos peizažais, jos kryžiais, koplytėlėmis, o taip pat – ir abstrakčių darbų, Kretingos muziejų pasiekė, minint menininko 125-ąsiais gimimo metines, sutampančias su Lietuvos valstybės 100-mečiu.

Parodoje eksponuojami prieš pusšimtį metų ir dar anksčiau sukurti A. Galdiko darbai, žavintys savita spalvine gama, plastinės kalbos subtilybėmis ir perteikiantys menininko dvasinę būseną ir tuo pačiu parodantys nepaprastai aukštą jų meninį lygį bei turtingą kūrėjo individualybę.

A.Galdikas yra priskiriamas tai lietuvių menininkų profesionalų kartai, kurią subrandino nepriklausomybės idealų siekis, kuri brangino savo tautos istoriją ir puoselėjo atsikuriančios valstybės kultūrą. Meno kritikai A. Galdiką priskiria prie tų menininkų, kurie nuolat ieškojo naujų išraiškos kelių, siekė pažinti naujų meno stilistinių srovių galimybes.


Žemaičių duetas – ir savame krašte pranašas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-12-14
Administracijos direktorius Virginijus Domarkas ir meras Juozas Mažeika Gedeminą Jepšą bei jo dukrą Ingą pasveikino rajono Savivaldybėje.

Lietuvos televizijos muzikiniame projekte „Du balsai – viena širdis“ dalyvavę, komisijos mėtyti ir vėtyti, bet vis tiek nugalėtojais tapę, pagrindinį prizą – kelionę į Holivudą – laimėję tėvas ir dukra Gedeminas ir Inga Jepšai iš Lendimų kaimo užvakar buvo pasveikinti ir Kretingos rajono savivaldybėje.

Muzika visada šalia

„Kiek pamenu, dar nėra buvę, kad dainuojanti tėvo ir dukros pora taip išgarsintų Žemaitiją, Kretingą, o labiausiai – Darbėnų, iš kur kilę, pusę“, – ką tik posėdžiavusių Strateginio planavimo tarybos narių akivaizdoje kalbėjo meras Juozas Mažeika. Jis prisipažino paprastai tokiems televizijos šou dėmesio nerodantis, tačiau šį stebėjęs vien dėl Jepšų. „Kai ant visos studijos Gedeminas atidarė savo „vargonus“, iškart pagalvojau – jei būtų buvusios sąlygos, gal antrą Vaclovą Daunorą rajone būtume turėję“, – šmaikštavo jis ir nuoširdžiai pasidžiaugė, kad Dievulis G. Jepšui davė tokį gerą balsą ir klausą.

Ne mažiau komplimentų sulaukė ir Inga Jepšaitė, muziką pamilusi nuo ankstyvos vaikystės. Kadangi niekada nelankė vaikų darželio, vienintelė aplinka, kurioje ji augo su muzika, buvo šeima. „Kiek pamenu, tėtis nuolatos dainuodavo, o mama niūniuodavo“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbinta šypsojosi ji.


Kompozicijos, prabilusios šiuolaikinio meno kalba

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-12-14
Jaunųjų kūrėjų parodą Kretingoje pristatė (iš kairės) VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys bei docentas Marius Norkus. Su jais atvyko studentai Donatas Repeika ir Jonas Valeckas

Kretingos rajono kultūros centro antro aukšto hole įkurdinta šiuolaikinio meno paroda „Komunikacija – žinutė“ tapo baigiamuoju festivalio „Kita erdvė. Vakarų krantas“ renginiu. Parodoje eksponuojamos Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentų sukurtos savitos skulptūros-instaliacijos, kurių idėjoms išreikšti jaunieji menininkai pasitelkė šiuolaikines technologijas.

Kitoks požiūris į realybę

Šioje parodoje akiai įprastos medžiagos – akmuo, metalas, plastikas, stiklas – sujungtos technologijomis, elektronika – stebina autorių išradingumu, kūrybiškumu bei jų kūrinių sprendimais.

„Šiuolaikinis menas nėra pasidarkymas, kaip dažnai traktuojama – neva, kažką sujungė, kažką paterliojo ir paliko. Ankstesnių laikų menas – romantizmas, klasicizmas – labiau išreiškė estetinio pasigėrėjimo paskirtį, o šiuolaikinis menas išsako šiek tiek kitokį požiūrį į daiktus, bendrą jų kontekstą, – modernusis menas kažkiek prieštarauja realybei. Ši paroda ir yra tai, ką, pasitelkę šiuolaikines technologijas, norėjo pasakyti mūsų studentai“, – atidarant parodą, kalbėjo VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys ir docentas Marius Norkus.

Kultūros centro holas, neslėpė parodos kuratoriai, nebuvo pati tinkamiausia vieta jų darbams eksponuoti, tačiau gal ir įdomi tuo, kad festivalis pasirenka kitokią erdvę, – jiems eksponatus tekę išdėlioti tarp paveikslų, gėlių, baldų, turint galvoje, kad pro ją žmonės renkasi ir į pagrindinę žiūrovų salę.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2018-11-09


KURIU LIETUVAI

  • Smiltys
  • 2018-11-09


Kiekvienas rašinys – kaip sizifo darbas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-11-09

Vienas autorių, kurio tekstas pateko į Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos literatūrinį almanachą „Laiko smiltys“ (2017 m.) – buvusio abituriento Lauryno Pazdrazdžio, kuris šiuo metu jau studijuoja informatiką Vilniaus universitete. Paklaustas apie kūrybą, 19 metų vaikinas tvirtino, kad jos ir buvę tiek, kiek lietuvių kalbos mokytoja priversdavo rašyti, o dabar vienintelis menas, kurį jis supranta, yra „unikaliai ar neįprastai išspręstas matematikos uždavinys“.


Per pastaruosius 11 metų Senosios Įpilties folkloro ansamblis „Graistupis“ Dainų šventėse yra pabuvojęs jau 4 kartus. Tokia galimybė, anot folkloro puoselėtojų, kolektyvui yra kaip didelė dovana ir paskatinimas.

„Senoji Įpiltis yra gražus dainuojančio kaimo pavyzdys“, – neabejojo viena Kretingos rajono kultūros centro Senosios Įpilties skyriaus folkloro ansamblio „Graistupis“ vadovių Laima Šiaulienė. O skyriaus vedėja ir ansamblio dainininkė Danutė Bružienė pripažino, jog tai, kad ansamblis suteikia dainavimo kartu džiaugsmą, bendrystę, ir yra tas veiksnys, dėl kurio „Graistupis“ gyvuoja jau 30 metų.

„Esame kartu ir dainoje, ir džiaugsme, ir bėdoje“, – ansamblio narių bendruomeniškumą ir to svarbą akcentavusi D. Bružienė prisiminė ir ansamblio atsiradimo ištakas, kai 1988 m. buvusi skyriaus vedėja bei ansamblio vadovė Birutė Stalmokienė dainuoti sukvietė kaimo moteris ir vyrus, kurie folklorą ir mokėjimą jį atlikti buvo paveldėję iš savo tėvų ir senelių. „Gaila, jų nė vieno jau nebėra. Laikas negailestingas – folkloro ansamblio žmonės buvo gimę 1930–1935-aisiais, o vyriausias dainininkas – 1928 m., – prisiminė D. Bružienė, kuri kartu su Uogute Rupšiene šiandien yra tos dainininkės, kurios gerai prisimena senųjų dainuotas dainas. – Štai jau 27 metai, kaip abi dainuojame, – juokaujame, kad po plačiais sijonais bedainuodamos ir vaikus išnešiojome, ir pagimdėme, ir į Dainų šventes juos vežėmės.“

Pirmąkart Dainų šventėje „Graistupis“ dalyvavo 2007 m., jau vadovaujamas Rimanto Varkojaus – ansamblio vadovu jis dirbo 12 metų. Dabar ansambliui vadovauja Laimutė Šiaulienė ir Laurynas Surblys.

„Atsimenu, kai pirmąkart išvažiavome į Dainų šventę, nė rūbų padorių neturėjome. Tik kai jau patekome į Lietuvos 1000-mečio Dainų šventę, Birutė Stalmokienė išrūpino mums tautinius rūbus – jais reprezentavome Žemaitijos kraštą. Ir dainos, rateliai, žaidimai, pasakojimai – žemaičių krašto, paveldėti iš buvusių ansamblio dainininkų, senolių. Tai yra jų palikimas, kurį saugome ir kurį dar gebame gaivinti scenoje“, – kalbėjo D. Bružienė.

Ji prisiminė ir graistupiečių parengtą programą „Lino mūka“, kurią sukurti padėjo ir šviesios atminties audėja Adolfina Repšienė, o dabar jos sūnus Justinas Repšas – aktyvus „Graistupio“ dalyvis, be to, dar groja kaimo kapeloje, o į repeticijas važiuoja 9 km.


Įsimintini spektaklio „Aside“ kūrėjai – Gintarė Marija Ščavisnskaitė ir Niels Claes.

Lapkričio 22 dieną Kretingos rajono kultūros centre įvyks antrasis tradicinio meno festivalio „Kita erdvė. Vakarų krantas“ renginys – šokio spektaklis „Aside“.

Spektaklyje pasirodys Agnijos Šeiko šokio teatro duetas Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Niels Claes iš Belgijos, šiemet apdovanoti aukščiausiu Lietuvos teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi.

Duetas 50 min. trukmės spektaklyje perteiks žmonių siekį surasti savo vietą visuomenėje, nepriklausomai nuo jų odos spalvos, negalios, lyčių bei seksualinės orientacijos. Pasak festivalio organizatoriaus Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiojo režisieriaus Nerijaus Gedmino, spektaklis „Aside“ gilinasi į saviraiškos, noro būti suprastam, atstūmimo temas, o šokėjų duetas, skambant atšiauriai elektroninei muzikai, pakeri nepriekaištingu technišku atlikimu. Kostiumus sukūrė žinomo Latvijos šiuolaikinės miesto mados prekinio ženklo „One Wolf“ kūrėjai. Spektaklis vyks kamerinėje erdvėje, o žiūrovai sėdės ant paaukštinimų, kurie N. Gedmino žodžiais, padeda sukurti amfiteatro atmosferą.

Tokioje pat netradicinėje erdvėje gruodžio 3-ąją bus rodomas trečiasis festivalio renginys – Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Vestuvės“ pagal Bertoldo Brechto pjesę. O festivalio pabaigtuvėms Kultūros centro erdvėse ketinama eksponuoti masyvius erdvinio turinio darbus, sukurtus VDA Telšių fakulteto studentų.

Festivalis šį rudenį startavo su pjese vaikams „Pepė keliauja į koncertą“. „Renginys pavyko: buvo labai triukšminga, tačiau mokytojai dėkojo. Visi festivalio renginiai yra nekomerciniai – iš jų neuždirbsi, tačiau jie skirti tiems, kurie iš tikrųjų myli teatrą“, – patikino N. Gedminas.

„Smilčių“ informacija


Kūryboje: žmogaus ir visatos dialogas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-11-09
Vakar parodą „Saturno šešėliai“ atidariusi dailininkė Agnė Palilionytė teigė, kad visuomenei pristatomi patys naujausi jos darbai, įkvėpti minčių apie kosmosą ir jo ryšį su žmogaus egzistencija.

„Tai yra savotiškas atsakymų ieškojimas – iš kur mes, kodėl ir kaip mes egzistuojame“, – sakė 36 metų kretingiškė dailininkė Agnė Palilionytė, kalbėdama apie savo aistrą domėtis kosmosu. Ši savo begalybe ir sistema žmogaus protui sunkiai aprėpiama erdvė ir tapo įkvėpimo šaltiniu naujajai A. Palilionytės tapybos parodai „Saturno šešėliai“, kuri vakar buvo atidaryta Kretingos rajono kultūros centre.

Prieš parodos atidarymą A. Palilionytė atskleidė, kad „Saturno šešėliai“ yra tarsi savotiškas ankstesnės jos parodos „Žvaigždžių dulkėse“ tęsinys, kuomet daugiausia minčių ir įkvėpimo semiamasi iš literatūros bei kitų šaltinių apie kosmosą.

Mintys – iš naktinio dangaus

„Fantazavau apie Saturno gyvybės formas ir žmogus mano darbuose yra traktuojamas kaip šešėlis, neturintis veido bruožų ir perteiktas ekspresyviai, judantis“, – sakė dailininkė.

Kita paveikslų dalis – abstrakcijos, kurios taip pat gimė, žvelgiant į naktinį dangų ir apmąstant visatos begalybę. Daugiausiai darbų atlikti aliejine tapyba ant drobės, tačiau esama ir akvarelės – menininkė šypsosi: galbūt tai taps užuomina apie kitą parodą, kurią sudarytų darbai, atlikti tik akvarele.

„Mano žinios apie kosmosą nėra didelės, tačiau man patinka apie jį skaityti – apie Didįjį sprogimą, juodąsias skyles, planetas, apie tai, kaip gimsta žvaigždės ir kaip jos išnyksta. Tokiu būdu savotiškai ieškau atsakymų, iš kur mes: kosmoso laiku žiūrint, mūsų gyvenimas nesudarytų nė milisekundės, tarsi ir neegzistuotume, tačiau mes juk egzistuojame, – savo mintimis pasidalijo A. Palilionytė. – Kyla klausimų, ar dar kitur egzistuoja gyvybė, kokios jos formos, kokie fizikos dėsniai veikia kosmose, kokią įtaką jie daro mums.“


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2018-10-12

Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas