Egzamino baimę išgyvena ir pirmūnai

Anot Jurgio Pabrėžos gimnazijos psichologės Daivos Martinkuvienės, tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pirmūnui lengva ir paprasta gyventi: jis tarsi be didesnių pastangų „skina“ aukštus įvertinimus ir tuo pelno begalinį savo tėvų bei mokytojų susižavėjimą. Tačiau ir šie aplodismentai turi savo kainą – artėjant žinių patikrinimui, pirmūnai patiria ne mažiau streso negu jų bendraklasiai.

Psichologė Daiva Martinkuvienė teigė, kad aukštų akademinių pasiekimų turintys mokiniai dažnai girdi ne tik aplinkinių pagyras ir susižavėjimą, bet ir jaučia jų spaudimą siekti tik geriausių rezultatų.

„Sudėtinga apibrėžti, kas yra gabus vaikas – juk jis gerus įvertinimus gali pelnyti ne tik dėl to, kad yra talentingas ir greitai supranta, įsidėmi mokomąją medžiagą, geba ją analizuoti. Gal vidutinių gabumų vaikas tiesiog yra darbštus ir aukštų akademinių rezultatų pasiekia sunkiai dirbdamas?“,- svarstė D.Martinkuvienė, kuri turėjo galimybę įsigilinti į pirmūnų išgyvenimus atlikdama tiriamąjį darbą.

Psichologė tyrimui pasirinko I-IV gimnazijos klasių mokinius, turinčius aukštus akademinius pasiekimus – tuos, kurių pažymių knygelėje nėra žemesnio pažymio už devynetą. Tirdama šių mokinių baimes, patiriamas būtent įvertinimo situacijoje, pavyzdžiui, laukiant kontrolinio darbo ar egzamino, D.Martinkuvienė gautus duomenis palygino su reprezentacine mokinių imtimi, t.y. atsitiktinai ir tyrimui parinktų Lietuvos mokinių rezultatais, neatsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus. Nors, anot psichologės, apie visus pirmūnus kalbėti apibendrintai būtų netikslu, nes kiekvienas mokinys yra asmenybė ir kas pasakytina apie vieną, gali netikti kalbant apie kitą, tačiau tam tikras išvadas atlikus tyrimą galima pateikti.

„Aukštus akademinius pasiekimus turintys mokiniai gali labiau įsigilinti į vieną siaurą sritį – nepasitenkinti tuo, kas rašoma vadovėlyje, bet ir susirasti papildomos medžiagos, peržiūrėti anksčiau šia tema atliktas užduotis ir pan. Bet tuomet atsiranda ir laiko paskirstymo problema, nes mokiniui pernelyg įsigilinus į vieną temą, gali nebelikti nei laiko, nei jėgų išmokti kitų kontrolinio darbo ar egzamino temų. O tai mokiniui sukelia papildomo streso“,- teigė D.Martinkuvienė.

D.Martinkuvienės pastebėjimu, pirmūnai labiau, negu jų bendraamžiai, jaučia aplinkinių spaudimą siekti geriausio rezultato, jiems kyla baimė per žinių patikrinimą pasirodyti prastai ir taip nuvilti šeimą, mokytojus, nepateisinti jų lūkesčių. Todėl D.Martinkuvienė ypač norėtų atkreipti dešimtokų ir abiturientų tėvų dėmesį į tai, kad užuot nuo pat rugsėjo gąsdindami laukiančiais egzaminais, jie savo atžaloms labiau pagelbėtų padėdami susiplanuoti laiką ir darbus, pasiteiraudami, kaip jiems sekasi, pasidalindami patarimais, palaikydami ryšius su dalykų mokytojais.

„Įdomu tai, kad ir pats pirmūnas iš savęs reikalauja daugiau. Ir nors aplinkiniams žmonėms gali atrodyti, kad mokinio pasiektas rezultatas yra puikus, jam pačiam gali atrodyti kitaip, jis vis tiek gali likti iki galo savimi nepatenkintas. Gabus vaikas turi gebėjimą numatyti, kaip turėtų atrodyti idealus užduoties atlikimas, ir to siekia, jie linkę į perfekcionizmą. Tai sukelia dar didesnę įtampą: juk šis tobulumo siekis gali būti neįgyvendinamas,- kalbėjo D.Martinkuvienė. – Pirmūnai linkę labiau apgalvoti ir savo nesėkmes, net jeigu aplinkiniams jos atrodo visai nereikšmingos. Aukštus reikalavimus sau keliantys mokiniai mintyse dar ir dar kartą analizuoja, kas atsitiko, kad jam nepasisekė, jį kamuoja savigrauža. Taip dar labiau sustiprėja jo baimė, kuri sukelia dar didesnį nerimą laukiant kito žinių patikrinimo. Todėl yra svarbu, kad ir patyręs nesėkmę vaikas sulauktų suaugusiųjų palaikymo, kad stengtųsi nusiteikti negyventi vakarykščia diena, kurios jau nebeįmanoma pakeisti. Geriau susikoncentruoti į dabartį, pagalvoti, kokių klaidų daugiau nereikėtų daryti. Juk blogas pažymys – dar nėra pasaulio pabaiga“.

Pasak D.Martinkuvienės, pastebėta, kad aukštų akademinių pasiekimų turintys mokiniai, laukdami kontrolinio darbo ar egzamino, dažnai nesijaučia puikiai jam pasirengę. Natūralu, kad šie mokiniai dažniau prieš pat žinių patikrinimą jaučia ir fizinius kūno pokyčius: jiems dreba rankos, prakaituoja delnai, jaučia pykinimą ir pan. D.Martinkuvienės manymu, galbūt pirmūnai prieš laukiantį žinių patikrinimą savimi nelabai pasitiki dėl to, kad pasitvirtina taisyklė – kuo daugiau giliniesi į dalyką, tuo daugiau matai, kiek visko dar nežinai.

Būtent daugiau laiko skirdami pasirengimui, mokymuisi ir papildomos medžiagos paieškai, D.Martinkuvienės atlikto tyrimo duomenimis, pirmūnai ir bando įveikti baimę dėl laukiančio kontrolinio darbo ar egzamino. Tai, kad jie spės kuo daugiau išmokti, pirmūnus ramina labiau negu galimybė per žinių patikrinimą sukčiauti – šios rizikos jie paprastai vengia.

Tačiau D.Martinkuvienė teigė, kad ir prieš žinių patikrinimą išnaudodami laiką mokymuisi, mokiniai neturėtų numoti ranka į dienos režimą – po intensyvaus protinio darbo skirti laiko poilsiui, mėgstamai veiklai yra būtina. Susidoroti su stresu laukiant žinių įvertinimo padės ir atsipalaidavimo pratimai, specialios kvėpavimo technikos.

Psichologės manymu, tėvams, norintiems, kad vaikui gerai sektųsi mokykloje, reikėtų pastebėti stipriąsias jo puses ir stengtis, kad jos būtų tobulinamos. „Tėvai turėtų vaikams padėti suprasti, kad mokymasis yra įdomi ir naudinga veikla, kad ji yra labai svarbi ir reikšminga, kad į mokymąsi būtina žvelgti atsakingai. Reikalinga ir tėvų kontrolė, tačiau nevertėtų susikoncentruoti vien ties pažymiais, kad vaikas, gavęs žemesnį įvertinimą, neišgyventų kaltės jausmo,- teigė D.Martinkuvienė. - Mus į priekį veda tai, kad mumis tikima, mūsų darbai vertinami – tai skatina jaustis reikšmingais. O gyvenimas be nesėkmių argi įdomus? Argi kas norėtų, kad gyvenimas eitų vien tiesia linija? Juk „duobės“ ir padeda įvertinti sėkmę“.

• Rašyti komentarą (1)