UAB Pajūrio naujienos

S=R
2011-10-22 20:08:23

Kodėl miškas negrąžinamas tikriesiems savininkams?

2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai - tai: 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Nors buvo teigiama, kad šio įstatymo tikslas - apsaugoti žalią pajūrio zoną, tačiau dabar paaiškėjo, kad tai buvo tik apgaulė – įstatymas buvo priimtas tam, kad negražinti šioje teritorijoje esančios žemės savininkams, o tyliai ją išsidalinti. „Šiuo įstatymu pasinaudojo korumpuoti valdininkai su vyriausybės pagalba, kad galėtų grobstyti, pardavinėti ne tik negražintą savininkams, bet ir Valstybinį mišką“, - LL teigė klaipėdietė Genovaitė Krūminienė.

Ji mano, kad dabartinis Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkštas, kuriam buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas taip ilgai ieškojo valstybės tarnybos, niekuo nesiskiria nuo buvusių viršininkų - toliau meluoja, ir negražina jai tėvų žemės. Nors Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsisakė gražinti jai tėvų turėtą žemę Kretingos rajone, atsieit, kad ši teritorija priklauso valstybiniams miškams, esantiems 7 km. atstumu nuo Baltijos jūros, tačiau moters turėta žemė kažkokiu būdu tapo garsaus verslininko Juozo Matulevičiaus nuosavybe, kuris joje pastatė alaus bravorą "HBH Juozo alaus bravoras".
G. Krūminienė skundžiasi, kad jau 20 metų negali atgauti savo tėvo Jurgio Vitkaus turėto sklypo. Nors dėl žemės gražinimo moteris kreipėsi dar 1992 m., ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija patvirtino, kad pagal turimą archyvinę medžiagą Jurgis Vitkus Rūdaičių kaime, Kretingos rajone iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,76 ha žemės (miško) plotą.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.
„Nors skaitosi, kad valstybė išperka mišką, tačiau faktiškai ten stovi riboženkliai, jie jau sunumeruoti, skiriantys privačią žemę, ir visa žemė jau padalinta, o registre nėra duomenų apie tuos sandėrius, - kalbėjo moteris, - miško ūkio žemėlapis duoda tokius pat duomenis. Nors faktiškai žemė yra padalinta, ir ten stovi riboženkliai. Kiek žinau, žemę padalino buvusi Klaipėdos apskrities viršininkė Lukošienė kartu su A.Brazausko vyriausybe. Paskui, išėjus buvusios Žemės ūkio ministrės K.Prunskienės įsakymui, kad valstybės išperkamą žemę gražinti natūra pagal klasę, buvo organizuotas naujas miško išvogimo etapas. Žemėtvarkos skyrius taip daro – jeigu, pvz., tau priklauso hektaras žemės, tai gražins net dešimt, tačiau už trečdalį žemės jiems reikės sumokėti grynais pinigais. Tokį biznį suko žemėtvarkininkai. Vėliau tie pinigai ėjo į Vilnių, finansuoti partijoms ir ministerijoms. Kaip išaiškinti, kam atiteko ta žemė, jeigu viskas yra įslaptinta? Kadastro žemėlapyje tie padalinti sklypai yra užtušuoti, ir pažymėta, kad tai valstybės išperkama žemė. O kur žemėlapiuose raudona linija skiria valstybinius miškus? Tokia linija žymimos tik privačių miškų ribos. Kur berašytum – ar į prokuratūrą, ar kitur, visi apdovanoti žemės sklypais namams statyti. Man žemėtvarka rašo, kad man tėvų žemės negražina todėl, kad tai valstybės išperkama žemė, tačiau kodėl ta žeme naudojasi Matulevičienė? Apskritis man atrašo, kad tą žemę ji nuomojasi iš miško urėdijos, o urėdas sako, kad jie nieko niekam nenuomoja. Klausiu urėdo, tai kam tada išpardavinėjate valstybinę žemę, o jis man atsakė, kad tai žemėtvarkos skyrius išpardavinėja. Oligarchas Antanas Bosas prie pat jūros nusipirkęs apie 500 hektarų žemės nuo Girulių iki pat Nemersitės“.

„Mano tėvų miškas, Barboros ir Jurgis Vitkų, nuosavybės atstatymo Rūdaičių kaime, Kretingos rajone jau buvo aprašyta Jūsų dienraštyje, todėl istorijos nekartosiu, o pratęsiu ją, - pasakojo G.Krūminienė, - iš Kretingos žemėtvarkos ir Klaipėdos apskrities administracijos gaunu pluoštą raštų kopijų su Klaipėdos apskrities teisininkės Dalios Vaičikauskaitės patvirtintu parašu ir spaudu. Vienas iš tų raštų parašytas yra VĮ Kretingos miškų urėdijos rašytas inžinieriaus pavaduotojo A. Varapnicko, pasirašyto miškų urėdo Antano Baranausko, pvz.: raštas rašytas 2010-02-04 Nr. 4A (6.10)-4, prie rašto pridėtame plane nurodytas miško plotas yra Darbėnų girininkijos 64 kv. - 25 sklypas; 65 kv. - 36 sklypas; 67 kv. - 5,6,7,8,9,10 sklypai; 68 kv. -1 sklypas. Plotas paskirstytas Valstybinės reikšmės miškams, kuriuos patikėjimo teise valdo ir naudoja VĮ Kretingos miškų urėdija. Iš pietų pusės šis miškas ribojasi su privačia valda kadastro Nr. 5660-0006:58.
Informuoju, kad komisija, patikrinusi sklypą natūroje konstatavo, kad ribinės linijos su gretimų valdų savininkais yra aiškios ir pastatyti riboženkliai, jokios veiklos požymių nurodytame miško plote nėra. Po šito komisijos rašto kreipiausi raštu asmeniškai į Kretingos urėdą Antaną Baranauską tačiau gaunu tokį pat melagingą raštą, nes visą kvartalą valdo Rada Matulevičienė.
Po visų gautų raštų patikrinau visą miško kvartalą natūroje su giminaičiais ir nustebome, nes visas miškas privatizuotas, sustatyti riboženkliai ir miškas kertamas (jauni berželiai, pušys ir t.t), net valstybinis miškas, o taip pat mirusių savininkų ir tas privatizuotas.
Kyla klausimas: Kokia komisija tikrino ir kur komisijos aktas? Ir tai reiškia, kad tas miškas Valstybės išperkamas, ir tas įstatymas sukurtas tik paprastus žmones apgaudinėti. Mano žiniomis, šis įstatymas buvo pasiūlytas aplinkos ministerijos, kad apsaugoti žalią pajūrio zoną tačiau tuo pasinaudojo korumpuoti valdininkai su vyriausybės pagalba, kad galėtų grobstyti, pardavinėti ne tik negražintą savininkams, bet ir Valstybinį mišką“.
„Aišku viena, kad vieni Apskrities viršininkai taip drąsiai pardavinėti miško negalėjo, - teigia moteris, - žemėlapyje pažymėjau tik vieną kvartalą, kuriame yra mano tėvų nuosavybė. Štai tokie dalykai dedasi ne tik Palangos miškuose, bet ir visoje Lietuvoje. Valdininkai šaukia krizė, pinigų nėra, tačiau kur tie milijonai už išpardavinėtą mišką, žemes, klausiu vieno teisininko. Žinoma, dalis šitų milijonų nukeliavo partijoms remti, dalis į asmenines kišenes. Ar tokia valstybė gali egzistuoti be žemių ir miškų (pardavinėja užsienio piliečiams) ir kokia tai teisinė valstybė, kurioje teisybės nė lašo, nes apvagiamas tos valstybės žmogus. Niekas nepadeda susigrąžinti savo tėvų mišką: kreipiausi į STT tarnybą, taip pat į Seimo kontrolę, kuri nustatė pažeidimus ir liepė grąžinti nuosavybę, tačiau seimo kontrolė nežinojo, kad tas miškas jau seniai parduotas, kadangi tai valstybinė paslaptis, visi dokumentai slepiami, ir visi Apskrities viršininkai bei dabartinis Arūnas Burkša siūlo kreiptis į teismą, kodėl, o todėl, nes žino, kad paprastas žmogus bylos nelaimės, kad teisininkai gaus suklastotus dokumentus ir negalės įrodyti, kad tai klastoti dokumentai.
Kaip puiku, mišką valdo Rada Matulevičienė, saugo urėdas A. Baranauskas, klastotus dokumentus tvirtina teisininkė ir teigia, kad viskas teisėta.
Nuvažiavus į VĮ Kretingos miškų urėdiją paklausiau: Ar jūs turite sąžinės išpardavinėti mišką?, tai sulaikiau atsakymą, kad tai ne mes, tai žemėtvarka tuos miškus išpardavinėjo, o mes tik saugom.
Su tokia korupcija, aš pensininkė kariauti nepajėgi, todėl prašau Jūsų asmeniškai bei JDJ pirmininko K. Čilinsko padėti išsikvieti kurią nors laidą, kurioje galima būtų paviešinti šią žemės korupciją, nes kreipiausi į visas įmanomas laidas ir raštu ir skambinau, tačiau nepavyko nei vienos laidos išsikviesti. Paviešinkime šitą korumpuotų valdininkų klaną, tai tik vienos mano reikalas, tai daugelio Lietuvių reikalas. Atkurkime teisinę valstybę, kad visi būtume lygus“.

„Įdomu kurio valdininko buvo išleistas įsakymas 7 km nuo jūros ir Kuršių marių, kad po įstatymo sugužėjo visą „žiurkėnų puota", kad negrąžinti žemės bei miškus savininkams, kad rodyti įstatymą iškraipytą, o paprastų žmonių žemės bei miškus pardavinėti, - klausia klaipėdietė, - taip pat labai įdomu kodėl niekas nekontroliuoja valstybinės žemės pardavinėjimo, ką daro teisėsauga, gaudama iš mūsų mokėtojų surinktų pinigų atlyginimus, o mums nepadeda susidoroti su korumpuotais valdininkais ir kas tie valdininkai per dievai, kad su žmonių nuosavybę daro ką nori, nori perkelia, nori sugrąžina, nori parduoda žemes ir miškus. Jau vien dėl mano tėvų miško apgautos devynios šeimos. Kreipiausi į visas įmanomas įstaigas: Prokuratūra, SST, Klaipėdos ir Kretingos apskrities viršininkus, žemėtvarką, teismą, tačiau sureagavo tik seimo kontrolė. Seimo kontrolė ir nustatė daugybę pažeidimų bei tuometiniui Klaipėdos apskrities viršininkui V. Rinkevičiui atsiuntė rekomendacines išvadas atitaisyti pažeidimus ir grąžinti mišką teisėtiems savininkams. Tačiau tuometiniui Klaipėdos apskrities viršininkui V. Rinkevičiui buvo nusispjauti į seimo kontrolės išvadas, ką mes norime, tą ir darome, o už tai G. Kirkilo vadovaujama vyriausybė pakėlė jam atlyginimą iš mūsų mokėtojų surinktų pinigų, iš tų pačių iš kurių vagią. Tačiau blogiausia tai, kad šiais metais bus naikinamos apskritys, tai kas atsakys už apvogtą tautą, už milijonus nuplauktus neaiškia kryptimi, ar ne laikas atlikti parduotų žemės-miškų auditą ir nubausti pažeidėjus. Juk visas seimas prisiekia saugoti žemės vientisumą, bet niekas neišleidžia tokio įstatymo, kad apsaugoti dar neišvogtas žemes ir miškus“.

„Tuo metu, kai buvo patvirtintas Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjai G.Krūminienei buvo suformuotas miško sklypas, bei vėliau, šis miško sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnį nebuvo priskirtas valstybės išperkamiems miškams, atsižvelgiant į tai, jis turi būti grąžintas natūra pareiškėjai turėtoje vietoje, - teigia Seimo kontrolieriai, išnagrinėję moters skundą, - Klaipėdos apskrities viršininko pozicija, kad įvykus Miškų įstatymo, vėliau Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pasikeitimui po Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, pareiškėjai negalima natūra grąžinti projekte suformuoto ir vietoje paženklinto miško sklypo, kadangi minėtas sklypas pagal minėtų įstatymų pakeitimus tapo valstybės išperkamu, yra nepagrįsta ir prieštarauja įstatymo galiojimo laike taisyklėms“.

Miško simfoniją kuria muzikinės skulptūros (4 komentarai)