|
|
|
Daržoves valgyti sveika, tačiau kur padėti nitratus
„Lietuvoje nėra įstatyminių aktų, reglamentuojančių nitratų kiekį daržovėse ar vaisiuose. Taip greičiausiai yra dėl to, jog manoma, kad žmogus iškart nesuvalgo daržovių tiek, kad apsinuodytų, o daržovių teikiama nauda tiesiog atsveria jose esančių nitratų daromą žalą“, - tokia būtų Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo specialisto – maisto produktų inspektoriaus Eugenijaus Norkaus nuomonė, kai kalbama apie nitratų kiekius daržovėse.
Tačiau Europos Komisijos reglamentas, kuriuo vadovaujamasi ir Lietuvoje, vis tik numato nitratų normas šviežiems, stipriai sušaldytiems ir sušaldytiems špinatams, šviežioms lapinėms ir gūžinėms salotoms, kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems perdirbti grūdiniams produktams bei kūdikių maistui. „Suskaičiuota, jog leistina nitratų paros paros norma – 3,7 miligramo 1 kg kūno masės. Taigi kiekvienas žmogus individualiai gali susiskaičiuoti, koks nitratų kiekis jam nebūtų žalingas, - teigė E.Norkus. – Taip jau yra, kad visiškai išvengti nitratų neįmanoma, kadangi augalas augti būtinas azotines medžiagas pasisavina iš dirvožemio, o nitratai ir yra azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto“. Kiek nitratų patenka į organizmą per gaminamą maistą, iš dalies priklauso ir nuo mūsų pačių. Maisto produktų inspektorius visų pirma siūlo atkreipti dėmesį į tai, kaip ir kuo tręšiame savo daržuose, soduose auginamas daržoves. Anot jo, klaidinga yra manyti, kad augalus patręšus, tarkim, mėšlu, jie nekaups nitratų. „Viskas priklauso nuo kiekių. Mėšlas – tokia pat azotinė trąša, kurios perteklius – tikrai kad ne į sveikatą. O žmonėms dar dažnai atrodo, kad nitratai augaluose kaupiasi tręšiant tik mineralinėmis trąšomis. Atvirkščiai, - subalansuotos ir mėgėjiškai žemdirbystei pritaikytos trąšos gali būti geriau, negu organine trąša pertręštas daržas“, - perspėjo E.Norkus. Jis pripažino, kad nitratai – tokia medžiaga, kurios plika akimi nepamatysi, jos nepajausi pagal skonį. Todėl ir turguose, perkant ūkininkų ar močiučių užaugintas daržoves, neatspėsi, ar jos užaugintos tinkamai. „Vienintelis požymis, kuris galbūt šiek tiek susijęs su nitratų pertekliumi, būtų ypatingai sodri, vos ne iki mėlynumo, žalia, pavyzdžiui, svogūnlaiškių spalva, rodanti, jog augalas buvo per sočiai tręštas azotinėmis trąšomis“, - pasvarstė inspektorius. Kad kuo mažiau nitratų patektų į mūsų organizmą, reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos paprastus dalykus, o gaminant maistą – taikyti vėlgi paprastus, mums prieinamus valgio ruošimo būdus. Visų pirma, nitratus daržovės kaupia nevienodai, o vaisiuose bei uogose jų yra gerokai mažiau. Daugiausia nitratų sukaupia burokėliai, salotos, petražolės, krapai, salierai, ridikėliai, špinatai. „Tačiau tai nereiškia, kad jų negalima vartoti. Nitratus nevienodai kaupia ir augalo dalys: nitratų gausiau randama kopūstų, petražolių, salierų kotuose, cukinijų, moliūgų, agurkų „uodegėlėse“, burokėlių, morkų – viršutinėje sustorėjusioje dalyje, kur auga lapai. Taip pat nerekomenduojama valgyti neprinokusių melionų ir arbūzų“, - perspėjo E.Norkus. Daugiau nitratų augaluose susikaupia ir tada, kai vyrauja drėgnas, lietingas oras, kai per mažai saulės. Šiltnamyje auginamos daržovės nitratų kaupia daugiau negu auginamos atvirame grunte, o daržovėms bręstant – mažėja ir nitratų. Nitratų kiekį taip pat galima sumažinti, jas ruošiant maistui: mažiausiai nitratų išlieka raugintose daržovėse, jų kiekis taip pat nyksta, pamirkius daržoves pasūdytame ar parūgštintame vandenyje, verdant. Todėl, pavyzdžiui, virtų bulvių vandens nerekomenduojama vartoti sriubai virti. Nitratai pavojingiausi kūdikiams ir nėščiosioms: apsinuodijus nitratais pykina, jaučiamas galvos skausmas, silpnumas. Tyrimai dėl nitratų nuolat atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Tyrimų duomenys yra perduodami Europos maisto saugos tarnybai.
|
|
