Požiūris keičiasi: žmonės šiukšles rūšiuoja vis rūpestingiau

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Gediminas Žilys tvirtai neigia skeptikų nuomonę, neva, gyventojų išrūšiuotos šiukšlės – plastikas, popierius, stiklas – suverčiamos į vieną krūvą ir taip žmonių pastangos rūšiuoti atliekas nueina perniek.

Bendrovės VEOLIA direktorius Laimonas Žemaitis (kairėje) ir „Kretingos komunalininko“ direktorius Gediminas Žilys vieningai neigia nuomonę, jog gyventojų išrūšiuotos šiukšlės verčiamos į vieną krūvą. Atvirkščiai, - prieš atiduodant perdirbti, šiukšlės dar kartą perrenkamos.

Jam pritaria ir Klaipėdoje veikiančios bendrovės VEOLIA direktorius Laimonas Žemaitis: išrūšiuotų šiukšlių niekas į vieną krūvą neverčia. Atvirkščiai, - pastarosios įmonės darbuotojai jas, atvežtas iš viso Klaipėdos regiono, dar ir perrūšiuoja.

Išrūšiuotos atliekos pasiekia net Kiniją

Kretingos rajono gyventojų išrūšiuotos ir į spalvotus „varpelius“ sumestos šiukšlės „Kretingos komunalininko“ transportu suvežamos į bendrovės teritoriją, kur stovi specialūs įmonės VEOLIA parūpinti konteineriai – atskirai stiklui, popieriui, plastikui sukrauti. Kai šiuose konteineriuose susikaupia pakankamai didelis rūšiuotų atliekų kiekis, jos bendrovės VEOLIA rūpesčiu išvežamos į Klaipėdą.

Bendrovėje VEOLIA, kurios viena iš veiklos sričių ir yra antrinių žaliavų surinkimas, supirkimas, tvarkymas bei transportavimas perdirbėjams, šiukšlės dar kartą perrūšiuojamos – šį darbą bendrovėje dirba 10 žmonių.

Perrūšiuotos šiukšlės specialiu presu suspaudžiamos, perrišamos tvirtomis vielomis ir, susidarius reikiamam kiekiui, išvežamos perdirbėjams: visas išrūšiuotas stiklas bei plastikas lieka Lietuvoje, pusė plėvelės atliekų išvežama į Kiniją, pusė popieriaus kiekio – į Vokietiją, kita dalis pastarųjų atliekų taip pat lieka Lietuvoje.

Iš viso per metus bendrovė VEOLIA perdirbėjams atiduoda maždaug 6 tūkst. tonų antrinių žaliavų.

„Lietuvos mastu tai – normalus kiekis. Tačiau jeigu mūsų šalį lygintume su užsienio šalimis, tai šis kiekis būtų lygus nuliui“, - kalbėjo bendrovės VEOLIA direktorius L.Žemaitis.

Lietuvoje kol kas antrinių žaliavų rinka yra labai svyruojanti: netolygios supirkimo kainos, krizės laikotarpiu išvis niekas nenorėjo tų žaliavų pirkti ir pan. Todėl įmonėms, kurios visgi yra prisiėmusios įsipareigojimus rūšiuoti šiukšles ir jas tvarkyti, tai – nuostolinga veikla, kurios kaštus reikia padengti iš kitos veiklos.

„Jeigu gyventojai šiukšles rūšiuotų aktyviau, rūpestingiau ir jų susidarytų didesni kiekiai, jas rūšiuoti bei tvarkyti galbūt imtųsi ir mūsų bendrovė. Tačiau kad investicijos pasiteisintų, rūšiuoti šiukšles turėtume visi“, - įsitikinęs „Kretingos komunalininko“ vadovas G.Žilys.

Išmoko rūšiuoti šiukšles

Anot L.Žemaičio, kretingiškiai šiukšles rūšiuoja nei geriau, nei blogiau negu kiti Klaipėdos regiono gyventojai, išskyrus neringiškius – šie šiukšles rūšiuoja taip preciziškai, kad jų nebereikia perrūšiuoti.

„Per pastaruosius kelerius metus situacija labai pasikeitė į gerąją pusę: jeigu anksčiau, pavyzdžiui, popieriaus konteineriuose makulatūra sudarė 40 proc., o vis kita – kitokios šiukšlės, tai dabar kartono konteneriuose randame jau 90 proc. popieriaus“, - tai, kad žmonės pamažu išmoksta rūšiuoti šiukšles, pastebėjo bendrovės VEOLIA direktorius.

Lengviausia žmonėms yra rūšiuoti popierių: dėl šių atliekų dažniausiai viskas yra aišku. Todėl ir kartono konteineriai yra patys „gryniausi“ pagal antrinių žaliavų kiekį.

„O štai stiklą žmonės rūšiuoja prasčiau, arba nežino, jog į stiklo konteineirus negalima mesti stiklo paketų, automobilių langų – tai yra tokio stiklo, kuriame bent kiek yra metalo priemaišų“, - perspėjo L.Žemaitis. Sunkiausia žmonėms yra rūšiuoti plastiką: nors iš šios medžiagos yra gaminama nepaprastai daug pakuočių, ne visos jos panaudotos betinka perdirbti.

„Žmonės sumeta vaistų buteliukus, talpas nuo langų valiklių, kiaušinių dėklus, net dantų pastos tūbeles. Visa tai – netinkama perdirbti plastmasė, kurią mūsų darbuotojai rūšiuodami atskiria. Žmonės taip daro ne iš blogos valios – neįmanoma, kad visi žinotų, kokia plastmasė tinka perdirbti, o kokia – ne. Geriausiai perdirbti tinka PET buteliai, iš kurių išgavus granules, vėl gaminama tokia pati tara“, - papasakojo L.Žemaitis.

Antrinių žaliavų perdirbimo technologijos yra labai dinamiškos, ir to, ko buvo reikalaujama rūšiuojant šiukšles vakar, galbūt rytoj visiškai nebereikės. Pavyzdžiui, dar prieš metus-dvejus buvo prašoma, kad žmonės nulupinėtų etiketes nuo butelių, nusukinėtų kamštelius nuo PET butelių. Dabar viso to, pakitus perdirbimo technologijoms, daryti nebereikia.

Tai, kas lieka išrūšiavus šiukšles, iškeliauja į sąvartynus. Anot L.Žemaičio, užsienio šalyse, kur antrinių žaliavų perdirbimo technologijos yra stipriai pažengusios į priekį, į sąvartynus likučių išvežama minimaliai.

„Mūsų šalyje dar daug kas yra neperdirbama. Pavyzdžiui, kad ir sulčių ar pieno pakuotės – tetrapakai. Arčiausiai šios šiukšlės yra perdirbamos Latvijoje“, - teigė L.Žemaitis.

Šiukšlių rūšiavimo atmintinė

Į stiklo konteinerius reikia mesti: butelius, stiklainius, stiklo duženas.

Negalima: mesti porceliano ar keramikos šukių, automobilių langų, stiklo paketų.

Į plastiko konteinerius reikia mesti: plastikinius butelius, kuo švaresnius - indus nuo padažų, aliejaus, šampūno.

Negalima: mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, pavojingų cheminių medžiagų.

Į popieriaus konteinerį reikia mesti: laikraščius, žurnalus, popierių, kartoną. Negalima: mesti pakuočių nuo sulčių ir pieno, netinka dėžės nuo picos.

• Rašyti komentarą (20)