Sausio 13-oji – ašaromis į atmintį įrašyta diena (71 komentarai)

blinda buvo vagis ,arkliavagis kitaip sakant , cia rusu kinematografai uzkele taduka ant pjedestalo ,arklius voge zemaiciuose ir cigonams padedant parduodavo juos latvijoje ,paprastu kaimo zmoniu buvo pagautas kazkur butinges miske ,uz koju pakabintas kabojo 2 paras ,arkliai buvo vogti plungeje ,kabojo kryzkeleje kad zmones i baznycia eidami matytu placiai zinoma arkliavagi ,tarp kitko dar yra gyvu taduko giminaiciu ,kurie labai gedijasi tokio savo dedes

nu bet ir nusisnekat zmones.na kad jau labai ,,bagotai " gyveno tarybiniais laikais zmones,kurie is sono nieko ,,nekombinavo" .Jei seimoje 2 paprasti darbininkai ir nevoge, vos gala su galu sudurdavo.As nenoreciau grizti i senus laikus vien del to,kad zmones bijojo daug ka sneketi, rode viena kanala TV lietuviska ir kita rusiska.Kur visa informacija buvo melas, istorija - melas,kuryba ,kinas ,spauda cenzuruojama.
Visuose butuose vienodi baldai,visi vienodai apsirenge, net muzikos negalejei pasiklausyti,kuri skambejo uz sienos.Baikit dejuoti.Ką kiekvienas padarėm dėl tos Lietuvos?Visi mandri tik bambėti.

TO AŠ...Tai paprastas kaimo vaikis,kurio nerūpestingą gyvenimą aukštyn kojom apverčia dvaro apylinkes sukrėtusios politinės intrigos ir jų sukelti neramumai.Vos sulaukęs pilnametystės Tadas atsisveikina su vaikystės svajonėmis ir prisiima atsakomybę ne tik už savo veiksmus,bet ir už mylymų žmonių gyvybes.Mėgindamas suvokti savo vietą žiaurioje tikrovėje-atranda vertybes,dėl kurių verta gyventi ir mirti.Taip ir gimė legenda apie svieto lygintoją-Tadą Blindą......o jums galiu privardinti daugybę vagių iš valdžios,kurie mus dabar apvaginėja,tik jų niekas nepagauna ir įstatymus taip prisiima,kad vogimas legalus.

tadulis nieko bendra neturi su tarybiniu laikmeciu ,ir jokiu dvaru jis negriove , ir svieto jokio nelygino jis buvo paprasciausiai garsus vagis ,arkliavagis ,voge tik arklius , o cigonai padedavo juos isginti i latvija ,policijai sunkiai sekesi ji pagauti todel pateko i rasytinius saltinius ,plungeje gyvena jo vaikaiciai ir sakyciau yra gana tampomos seimos , visiems yra idomu kaip ten is tikro buvo ,sakysit is kur zinau , zinau ,vienam studentui padejau rasyti diplomini ,tai teko su tais giminaiciais snekteleti ,be to tadulis yra palikes savo palikuoniu laukzemes kaime ,pavardes sakyti negaliu tai jau butu kiaulyste

Tuomet nebuvau nei prie televizijos boksto, neteko buti nei prie paralmento, - tačiau jau tuomet vaikiškomis akimis žvelgiant į susirūpinusius suaugusiųjų veidus ir išlaikyta rimtimi dvelkiančius pokalbius, iš adatėlių sudėliotus gedimino stulpus uniformose vyresnius moksleivius, jaučiant tą dabar jau tiksliai neapibuninamą, bet nepaprastą tvyrojusią atmosferą - net vaikiškoje naivioje mąstysenoje - jutai kažką esant dramatiško permainingo įkvepiancio esminio permaningo.... Solidarumo jausmas didis. Taip pat ir atsakomingumo naujas pojūtis.. Tai buvo lūžis, kai klostėsi lemtingi įvykiai, ir sprendėsi kas yra kas ir kokia tada atrodė trapi ta Lietuva... Anaiptol ne vaikiški dalykai privertė ne vieną susimąstyti ir ėmė veikti sąmonė laužydama prievartos ir sąstingio ledus... Kai kuria prasme,- prieš 19 metų daugumai iš naujo teko atrasti Lietuvą, tenesupyksta senosios kartos atstovai, tada buvo tikra LT united...
Šią dieną, telieka iliustruoti dainomis, - "nusilenkt noriu tau žemai - kryžių ir dainų šalie..." Ne įstaigai, ne instancijai, ne konkrečiam asmeniui, ir ne tokiai valstybei, dėl kurios, iš esmės, tądien buvo pralietas kraujas, bet - pačiai Lietuvai, tai nemedžiaginei bei nematerialiai ir dvasingai Lietuvai istrigusiai Bernardo Brazdžionio žodžiuose ir Vytauto Kernagio balse...
http://www.youtube.com/watch?v=akUaATqBl8U
Būtent tądien ir prasiveržė tai kas legendose seniai bylojo, -buvo tai, kuo galime didžiuotis esantys lietuviai, imant Simoną Daukantą kulniuojantį mokintis i Vilniu ir dirbantį "iš dūšios" Lietuvai, Vincą Kudirką pasijutusiu lietuviu, M.K.Čiurlionį ir jo kuklioje lietuviškoje dvasioje subrandintus meno šedverus, J.Basanavičiaus iprasmintu didžio lietuvio gyvenimu, J.Marcinkevičiaus tyliu pamokanciu ir iškalbingu laisvės ir Lietuvos žodžiu.... Iki siol širdis suvirpa nuskambėjus E.Masytės "Laisvės" dūžiams, akordams ir dramatiškam lyg viską įkūnijančiam vokalui...
http://www.youtube.com/watch?v=vTpyn_o-Giw&f eature=related
Ar ne būtent šią dieną persipina tragiškas ir prieštaringas Lietuvos likimas, kuriame visada gaji buvo viltis ir amžini ieškojimai - "i naują vieskelį, į naują būtį , kur niekad šiaurės vejai neužpūs..."? Tai lyg amžinai neapčiuopiama Lietuva visur ir visada.
http://www.youtube.com/watch?v=60MTU1jTFRU
Ne visada ir labai nedažnai tenka rasti sentimentų ir poetizuoti savo kraštą ir žmones. Tačiau, šiandien aš nesigailiu esąs lietuvis ir, manau, niekuomet nesigailėsiu, be jokiu pretenzijų ir kartėlių kažkokioms valdžioms, vyriausybėms ar kasdienybėms, - paprasčiausiai ir nuoširdžiausiai esu dėkingas savo gimtinei ir "už skausmą ir uz viltį", taip pat - už pirmąją meile, pirmą dainą, už ideta kamuolį i kašį, ir t.t. - už tebeplazdantį laisvės jausmą viduje kaip išdidžiai trispalvei plazdėjus anuomet laisvės gynejų gretose prie nakties laužų...
http://www.youtube.com/watch?v=p4XfyvWloxk&fea ture=related
Neišmatuojamą ir nepasveriamą gausą ispudžių ir jausmų tilptų į tai kas tik akimirksniu suvokiama. Deja, šiandien dažnai trūksta to atgimimo ir idėjos išlaikymo, kurį kadaise buvo milijonine gausybe palaikoma rankomis susikibus, petis petin ir paaukotomis gyvybėmis iprasminama... Belieka viltis, kad kažkur aplinkui tyliai ir tikslingai dirba tylieji didvyriai, nors jie ne visada prasiiria pro cinizmo ir kitos tuštybės jūras...
"Ir nesvarbu kas tu toks ar kas tu tokia - svarbu kad esi čia..." Galbūt svarbu ne vien tai, ką tau davė Lietuva, o - ką tu jai davei ar bent ruošiesi duoti..? Gal nūdienos krizės akivaizdoje atsigręžus i amžinąsias vertybes bent kiek atsipindi anoji dvasia, vedusi pirmyn aukštai pakeltomis galvomis per didžiausias negandas ir sunkumus..?
Man papraščiausiai pasiseke gimti šiuo laiku, matyti, palaikyti ir stengtis visur ir visada bei ranką prie širdies pridejus, tarti - " vardan tos Lietuvos".
Pagarba laisvės gynėjams ir didvyriams.

sio straipsnio del techniniu kliuciu nepavyko nusiusti P.N. Bet vargu bau ar butu spausdine..? A? ponia Vitkauskiene..?

,, truksta atgimimo ?,, visos puotos atejus laikui baigiasi ir ateina niuri kasdienybe , nieko naujo neisgirdau , retorika kuria girdim kiekviena diena

melskis irgi kiekviena diena - sako padeda... :-)

,, sako padeda ,, pabandykiva abu kartu !

Juokas ima tarpkita ko pazystu Kretingoje musu laiku politiniu kaliniu kuriems gal net nera 50 ,bet jie visi uzmirsti.Ar cia lietuva , as paklausiau ar eitum uz lietuva ju jie pasake nei uz ka sako nesam gave jokio net pasveikinimo is savivaldybes.Visi jie ziuri savos naudos ,o ne Lietuvos.

Žinote yra toks anekdotas.žydas ir žemaitls nutaria stot y savanorius .komisija klausia žemaičio : ar myli tėvynę ir ar galėtum už ją numirt? Žemaitis sako kad myli ir už tėvynę numirtų. Tai jį ir priėmė. Toliau eina žydas, to komisija irgi klausia to paties. O žydas gudresnis tad ir sako : mylėt tai myliu bet už tėvynę numirt negaliu, nes kas tada tėvynę bemylės.