Sausio 13-oji – ašaromis į atmintį įrašyta diena (71 komentarai)

vau, rusiško komentaro nepavyko įdėti,atsiprašau :)
Tad tegu kalba Paleckis :
A.Paleckio komentaras

Be abejo, tai panašu į konservatorių spaudimą prokuratūrai, nes į prokuratūrą kreipėsi K.Masiulis. Tai pirma. Antra, šita konservatorių valdžia ne tik mitingus draudžia, bet ir nuomonę, ir interpretaciją. O trečia, visgi ne iš oro, šitaip kalbėdamas, remiuosi, o liudininkais, kurie skambina ir šiomis dienomis ir liudija, kad tą naktį prie bokšto šaudė ne tik tarybinė kariuomenė - kad šaudė ir nuo stogų. Ketvirta, tai patvirtino ir teismo ekspertizės išvados, kad žuvusiųjų kūnuose yra kulkų trajektorijos, kurio ėjo iš viršaus žemyn, o kai kurios netgi 90 laipsnių kampu. Ir tarp kulkų buvo nemažai medžioklinių šratų.

Tų naktų dalyviai prisimena ir nuotaikas Aukščiausios Tarybos vadovybėje, ir jie teigia, kad tuose sluoksniuose buvo mąstoma apie aukas. Kas galėtų paneigti, kad tai nebuvo kai kam naudinga?

Be abejo, visi mes gedime nekaltų žmonių, žuvusių tą naktį, bet tiesa ir teisingumas turi būti siekiamybė, nepaisant, kad tai yra sudėtinga.

Be to, būtent šita oligarchinė sistema remiasi šešiais ideologiniais mitais, pradedant smetonmečiu ir baigiant sausio 13-ąja. Ir kai tu pajudini šitą atraminį mitą, tai ima klibėti visas sistemos pastatas. Ir būtent todėl sistema šitaip aršiai ginasi – draudimais, Baudžiamuoju Kodeksu, kas tiktai parodo, jog tai yra jos silpna vieta. Ir tie, kas nori sistemos kaitos, turi šituos mitus neigti.

gal jau tikrai mums uztenka tu konservatoriu vadovavimo ka?

Viešame laiške Rimvydas Paleckis teigia, kad su broliu nebesusišneka jau seniai, todėl negalįs paaiškinti, kodėl Algirdas Paleckis kartoja "nesąmones, kurias pirmieji, netrukus po kruvinos nakties, pradėjo skleisti perversmininkai: sovietų kariškiai, Juozas Jarmalavičius, kiti kolaborantai".

to as,
Tai aišku, kad geriau socialdemokratai arba opoziciniai impotentai..

Ar homosovietikams reikėjo laisvės, jie smegenų neturėjo ir nebeturės, čia jau faktas, jų laisvė - tai tvartas su gera valdžia, kuri juos nemokamai prižiūrės ir pašers, kaip kokias kiaules.

o TAIP "„Man gėda dėl brolio kliedesių. Atsiprašau visų Sausio 13-osios aukų artimųjų”, – pareiškė Lietuvos televizijos (LTV) DIREKTORIUS Rimvydas Paleckis."

juk jei sugalvosi brolį palaikyt, išlėksi iš šiltos vietelės? be abejo...

tau visi namie ar zaitgaist'u persiziurejai??
Pacituosiu viena blogeri:
"Abejonių nekelia ir pora Rusiją remiančių partijėlių Lietuvoje, kraštutinai suaktyvėjusių paskutiniu metu – Kazimira Prunskienė su savo liaudies partija jau nesislapstydama skelbia apie partnerystes su Vladimiro Putino partija “Jedinaja Rossija”, o kam dirba tuos pačius nacizmus išsigalvojantis ir visur platinantis Frontas su savo Algirdu Paleckiu – dar akivaizdžiau. Ar reikia kažkokių istorinių paralelių apie tai, kaip panašiai su Rusija (tuomet – SSRS) draugavusios partijos paskui mums nešė Stalino saulę?"

http://goo.gl/s3RSb

lalai...
Gal tu pagaliau raminkis? Matyt kad piemenka(piemuo. Jei nesupranti ka rasai tai patylek. matyt per daug filmuku prisiziurejai apie samoklso teorijas. Ten sausio 13 zmones zuvo, zuvo uz Lietuva, uz tevyne, bet ne uz konservatorius, soceldemokratus ir t.t. Ir aplamai cia matyt viesiems smegenys sumazejo, marazmai kazkokie.

Cia dar neseniai paleckis vaziavo i Estija i kuria jis ant sienos spec tarnybu nebuvo ileistas, o Lietuva nepasinaudojo ta proga ir isileido ji atgal :)

o kas gali paneigti? :) Petkevičius savo "Durnių laive" apie tai rašė? ir už tokius teiginius nieks jo į teismą nepadavė? Paleckiukas, aišku, prieš rinkimus reklamuojasi, bet ...o kas gali paneigti, kad po kažkiek laiko tai pasirodys esanti tiesa.

O tai ne sąmokslo teorija, tai realybė
ruskai:
http://ru-news.ru/art_desc.php?aid=4724

angliškai:

http://www.youtube.com/watch?v=gLBE5QAYXp8&feature=player_embedded

Ar ne tai vyksta?

Jo nėra smegenų, tikra vakarietiškos kultūros išdava-demokratija=sąmokslui:) viskas išsigimę

Visos santvarkos turi savo pliusu ir minusu. Winstonas Churchillis sake, kad demokratija yra blogiausia valdymo forma, išskyrus visas kitas. Taip, kad geresniu alternatyvu nera. O paleckis eina savo tevo pedomis http://www.youtube.com/watch?v=gqdoJxunPEQ nesa stalino saule :)

Manau, kad apskritai žmonija alternatyvos nebeturi... biznis valdo pasaulį, kokia čia dar demokratija. Kas tampo valdžios marionečių virvutes? pinigai, duodami partijoms, jų rinkimams. O po to tie išrinktieji juos atidirbinėja...

visos partijos , kaip ir sektos, sakosi esancios viena uz kita geresnes.Rinkimes broliai, nes vistiek ner kur. Ar cia mes priestarausim vieni kitiems ar ne balsuot uz kazka vistiek reiks, ar tai butu pasak "lalai" opozicijos impotentai, ar pozicijos Apolonai. Yra kaip yra.Gara nuleist ,aisku, galima, bet ir tiek tos naudos.

Rinkimės sakai? bet juk iš beždžionių sąrašo vis vien išrinksim ...beždžionę t.y partinį, kuris turės klausyti, ką jo partijos valdžia, apmokėjusi jo rinkiminę agitaciją, įrašiusi jį į sąrašus, pasakys? Beje, nepastebėjot, kad vis daugiau lėlininkų, tampiusių virvutes užkulisiuose, patys kelia savo kandidatūras? Matyt, mano, kad savo reikaliukus bus patogiau (ar pigiau) tvarkyti patiems tiesiogiai, nei per statytinius...

lalailai Tai ka siulai?

PVZ: Kapos teisę

Kapos teisė gyvavo senovės Lietuvoje. Įsigalint krikščionybės atneštam feodalizmui, ji buvo išstumta.
Kapos teisė įgyvendino tikros savivaldos (bendruovaldos) modelį.

1 Kapa? (plg. la. kapa, l. kopa) sf. (4, 2)
2. didelis skaičius: Ten ėjo jų ka?poms Erž.
2 ko?pa sf. (1) = 1 kuopa.
1. psn. sueiga, susirinkimas: Tėvūnai suvadino senūsius savo apygardos į kokią noris pavietę lauko ar girės, kas vadinos „vyrus į kopą kelti“ (S.Daukantas) Vienus pats sau skyrė, kitus rinko pats sviets, į kopas suejęs (S.Daukantas).
2. MŽ255 būrys, pulkas, daugybė; krūva: Ne kopomis vaikų buvo, galėjo parėdyti kožną pirmiau J. Kopų kopomis eina – par kits kitą, par sniegą brenda J.

Rinkdavosi žmonės į bendruomenės susirinkimą, nuo kiekvienos šeimos po vyrą, šeimos galvą, svarstydavo bendrus klausimus, išsirinkdavo savo kapinį, vieną nuo dešimties vyrų, kurį įgaliodavo atstovauti jų interesus. Tie rinkdavosi po dešimt ir išsirinkdavo sau šimtinį, siųsdavo juos į Rėdų (tarybų) sueigas, tie išsirinkdavo savo atstovus į Pavietą (apskritį).

Visi tie rinkimai būdavo atviri, vieši, būdavo daug diskusijų – kuris geresnis atstovas bus. Renkamas kapinis vienbalsiai, nes geriausias vis tiek būdavo tik kažkuris vienas. Sprendžia ne dauguma, o bendras sutarimas, dingsta opozicijų klausimai, nelieka nepatenkintu, visi vieningai prisiima atsakomybę už savo pasirinkimą.

Kaimynai visada žinodavo, kuris darbštus, kuris rūpinasi savo namais, šeima, kuris atsakingiausiai žiūri į bendrus reikalus. Visi norėdavo išsirinkti tokį, kuris geriausiai atstovaus jų interesus.

Šimtinio ir tūkstantinio rinkimai vykdavo analogiškai, žmonės susipažindavo, išsiaiškindavo kiekvieno interesus ir galimybes.
Šimtinius jau rinkdavo išrinktieji kapiniai (dešimtiniai).
Išsirinkdavo įvairių lygių teisėjus. Ir teisėjai atstovaudavo teisybei.
Būdavo atsakingi savo rinkėjams ir niekam daugiau.
Taip buvo seniau.

Dabar Lietuvoje iškilo problema – žmonės nustojo pasitikėti savo atstovais valdžioje, atstovai atitrūko nuo žmonių problemų ir jų bendrų poreikių tenkinimo – netgi nustojo atstovauti savo rinkėjus – ėmė atstovauti savo partijų, o ne rinkėjų interesus. Partiniai – sąrašiniai rinkimai leidžia pakliūti į valdžią įvairiausių egoistinių interesų grupių atstovams, kurie tik didina visuomeninę atskirtį, turtina turtinguosius, skurdina vidurinį gyventojų sluoksnį, sukuria valstybėje minios-elito visuomenę.

Šeima visuomenė

Visuomenė susideda iš atskirų individų, kurie visi (su retomis išimtimis) turi savo šeimas, arba auga jose. Visi tie individai turi tam tikrus poreikius ir stengiasi juos patenkinti.
Kad nekiltu vidiniai konfliktai, šeimos rate tie poreikiai derinami ir tik po to ieškoma būdų juos patenkinti.
Kai kurie poreikiai šeimos jėgomis neįgyvendinami ir nepatenkinami. Tam reikia didesnio rato žmonių (keliai, ligoninės, mokyklos ir t.t.). Kaip taisyklė poreikiai grupuojasi teritoriniu principu. Kaimynai pirmiausiai turi bendrus interesus ir taip didėjant teritorijai randasi bendresni poreikiai. Taip iškyla dar vienas poreikis – deleguoti savo interesus platesniam ratui, susimesti lėšas tų poreikių tenkinimui, pasamdyti, sumokėti, kontroliuoti įvykdymą, gauti ataskaitą apie nuveiktus darbus.
Tokiam tikslui pasamdomi kažkokios darbo (specialistų) grupės atstovai, tam laikotarpiui, kuris reikalingas tikslo įgyvendinimui.

Labai svarbu įvardinti individo, ar šeimos poreikius. Tai pati pradžia.
Tik supratus, kokie iš tikrųjų poreikiai, pasidarys aišku kas ir kaip juos gali įgyvendinti, patenkinti. Taip pat, kiek tai kainuos, kiek užims laiko, kokiais būdais tai lengviausia atlikti.

Konkurencija, individualumas – štai tie griaunantys visuomenę veiksniai, kurie mums yra primesti. Visada anksčiau kaimynai padėdavo vieni kitiems, dabar dažnai jie net nežįsta vieni kitų.

Visi suprantame, kad esant sveikam kūnui, darbingumas, nuotaika, savijauta būna aukščiausiame lygmenyje. Jei nunyksta kuri kūno dalis – kenčia visas organizmas ir bendra savijauta. Todėl, ne konkurencija ir stengimasis išlipti virš visų galvų, ar per kitų galvas, ne kova, o bendras vienų kitais rūpestis yra tikrasis visuomenės gerovės kelias.
Didžiausia buvusios sovietinės santvarkos bėda, daranti labai blogą įtaką dabartinei savivaldos sistemai – per sovietmetį bemaž sunyko teritorinio bendruomeniškumo tradicija ir ją vos ne iš naujo, ir jau kiek kitokiais pagrindais reikėtų atkurti.
Dabartinės santvarkos bėda, kad paminamas subsidiarumo principas. Tai, ką individas gali pasiekti savo iniciatyva ir savo jėgomis, negali būti iš jo atimta ir priskirta visuomenei, nes taip nusižengiama teisingumui; jei į tai, ką gali pasiekti ir sėkmingai užbaigti mažesnės bendruomenės, pretenduoja didesnės bendruomenės – tai neigiamai veikia ir trikdo visą visuomeninę tvarką. Juk bet kokia visuomeninė veikla pagal savo esmę yra subsidiari, visuma gali paremti atskiras dalis, tačiau neturi jų sunaikinti ar užgožti.

Subsidiarumo principas nereiškia, kad atmetama „viršūnės“ pagalba „apačiai“. Tačiau tokios pagalbos tikslas yra „padėti silpnesniam“, o ne „padaryti už jį“.
Atstovų rinkimai turėtu prasidėti nuo apačios.
Pagal Kapos teisę.
Ji pasirenkama dėl paprasčiausios priežasties – kuo mažesnis ratas žmonių renka savo atstovą – tuo didesnė tikimybė tą padaryti teisingai – lengviau susitarti, lengviau pareikalauti atsakomybės, lengviau atšaukti blogai dirbančius.

Mažesnis ratas žmonių visada lengviau susirinks, apsitars, išsakys problemas, pareikš nepasitenkinimą.
Tai pradės burti žmones į pilietines grupes, bendruomenes, suteiks galimybę tiesiogiai dalyvauti valdymo procese, suteiks atsakomybę už savo bendruomenės gyvenimą, už savo valstybės gyvenimą. Tai išspręs ir daugiabučių namų bendro naudojimo klausimus, atsiras namo įgalioti asmenys.

Nuo žmogaus valios priklausys bendra gerovė, nebus primetami nenaudingi sprendimai, bus vengiama daryti žalą visuomenei, nes atsiras atsakomybė prieš savo rinkėjus.

KAPOS TEISĖ NAUJOMIS XXI AMŽIAUS SĄLYGOMIS.

LR Konstitucinio Teismo 2002.12.24d. Nutarimas:
Vietos savivalda – teritorinių bendruomenių santvarka ir savaveiksmiškumas.
Vietos savivalda – savaveiksmiškumo pagrindais veikianti viešojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nėra pavaldi valstybės valdžios institucijoms.
Vietos savivalda – teritorinių bendruomenių valdžia, kuri formuojama ir funkcionuoja kitokiais, nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais.

Šiais laikais, kai ne tik nuo vyrų priklauso šeimos gerovė, kai balsavimo teisę turi visi Lietuvos piliečiai, deklaravę savo gyvenamą vietą, rinkimuose dalyvauja žymiai daugiau žmonių. Todėl, rinkimai pagal Kapos teisę, tampa daugiapakopiai. Jie organizuojami rinkimų komisijos iniciatyva, išsiunčiant rinkėjams kvietimus, kuriuose nurodomi jų Kapos nariai, artimiausi 10-15 rinkėjų pagal gyvenamą vietą.

Kapa susirenka, vienbalsiai išrenka savo delegatą, Kapinį, visi atvyksta į rinkiminę apylinkę ir pasirašytinai patvirtina pasirinkimą. Delegatas gauna pažymėjimą.
Vienbalsiai todėl, kad vis tiek, tik kažkuris vienas geriausiai sugebės atstovauti savo Kapą, turės tam laiko ir noro.

Visiems pritarus vienai kandidatūrai atkris galimi nesutarimai ateityje, neliks nepatenkintu, opozicijos. Atviras rinkimas leis išsakyti tiesą apie kandidatus, jų sąžiningumą, darbštumą, iniciatyvumą.

Nepasitikėjimas turės būti paremtas faktais, o ne ambicijomis, ar emocijomis.
Neišrinkus ir nesutarus dėl kandidato, jis neregistruojamas ir toliau šie žmonės nedalyvauja rinkimuose, kol neišsirinks Kapinio.

Toliau renkamas šimtinis.
Rinkiminė apylinkė išsiunčia kvietimus (10-15) artimiausiai gyvenančių Kapinių, kurie vienbalsiai išsirenka Šimtinį. Pasirinkimas užtvirtinamas rinkiminėje apylinkėje pasirašant visiems Kapiniams. Šimtinis gauna pažymėjimą.
Jei dėl kažkokių priežasčių neišrenkamas Šimtinis, jis neregistruojamas ir toliau Kapiniai nedalyvauja rinkimuose, kol neišsirenka savo atstovo.

Šimtiniai suformuoja seniūnaitijų tarybas. Jie renkasi savo atstovą į seniūnijos tarybą. Seniūnijų tarybos renkasi savo atstovą į savivaldybės tarybą.
Savivaldybės, priklausomai nuo jų dydžio, gyventojų skaičiaus, renkasi savo atstovus į seimą.

Visa tai daroma bendru sutarimu, kažkuriai grandžiai neišsirinkus savo atstovo, jis nedeleguojamas. Išsirinkti atstovai gauna atstovavimo mandatus.

Nedirbantys, ar blogai dirbantys bet kurio lygio delegatai, gali būti atšaukiami juos rinkusiųjų, pareikalaujant atsakomybės už padarytą žalą.

Valstybei vadovauja Konstitucija. Jos priežiūrai visuotinai renkamas Prezidentas. Jam talkina Konstitucinis teismas.
Seimo paruoštų įstatymų įgyvendinimui, iš specialistų formuojama Vyriausybė. Samdomų savo srities specialistų.
Nėra jokių kadencijų, nei renkamose, nei samdomose pareigose. Jei pavestas darbas atliekamas gerai, jei visi patenkinti vykdoma veikla – nėra jokios valdymo rotacijos. Taip atsiranda valdymo tęstinumas, tampa galimas ilgalaikis planavimas.

Kaita visuose valstybės lygiuose vyksta pasitraukus, mirus, ar dėl kitų priežasčių nesant delegato, nuo tam tikros rinkėjų grupės. Rinkimų, kaip visuotinių nebelieka.
Kam keisti tai, kas gerai dirba? Ir vėlgi, blogai dirbantį galima pašalinti tuojau pat.

Labai svarbiais valstybei klausimais bus lengva atlikti visuotinas apklausas, keliant klausimus iš apačios, kaip ir iš viršaus. Bus nuolatinis tiesioginis ir grįžtamasis ryšys tarp įvairiausių lygių atstovų ir visų valstybės piliečių. Atkris brangūs rinkimai, atkris emocijomis besivadovaujantieji balsavimai.

Skirtingų lygių teisėjai bus renkami skirtingų lygių tarybose.
Kapos teisė įtvirtinama Konstitucijoje ir jos punktus galima keisti tik Tautos referendumu, jei už tai pasisako ne mažiau, nei 2/3 turinčių balso teisę gyventojų."
bet tai tik svajuko dramblionės... Loviniai nedaleis, kad iš jų lovį kas atimtų...

cia utopija. O rimciau viskas bus kaip buvi.

O ką, ir pasvajot negalima? :)

galima svajot. Bet valgyt reikia ir reikes kiekviena diena. Ar beturesma ko?

varyt kaiman ir pačiam augintis savo maistą- visi bus užimti ir žymiai sveikiau valgysim. Dabar miestuosna sulindė šlamštmaisčiu iš prekybcentrių mintat.
P.S visad gyvenau kaime ir miestan nenoriu. Nė už ką...