Baubliškiai turėjo beveik savo „respubliką“

Minijos pakrantėje įsikūręs Baublių kaimas savo istoriją skaičiuoja tūkstantmečiais. Baubliškiai savo kaimo pavadinimo kilmę sieja su miškingose vietose kažkada perėjusiais paukščiais – baubliais, kurių klyksmas jiems primindavo karvių baubimą. Iškelta versija, kad protėviai savo būstus kūrėsi išskaptuotose ąžuolų drevėse – baubliuose, taip duodami vardą būsimai gyvenvietei.

Sovietmečiu priklausęs „Jaunosios gvardijos“ kolūkiui, Baublių kaimas visoje šalyje išgarsėjo savo pažanga, ir dažnas didmiesčių gyventojas galėjo pavydėti šio kaimo žmonėms.

Pirmieji įsivedė telefonus

Apžvelgti Baublių kaimo gyvenimą – jo menamą istoriją ir dabarties aktualijas – žvarbią dieną į Baublių biblioteką susirinko: bibliotekininkė Danguolė Gibišienė, bendruomenės pirmininkė Gražina Rimkuvienė, slaugytoja Nijolė Šličienė, ekologinio ūkio savininkas bei sporto klubo „Baubliai“ vadovas Algimantas Mačiukas, laiškininkė Vaclava Striaukienė.

Baublių kaimo istoriją prisiminė ir apie šiandienos aktualijas pasakojo: (iš kairės) Vaclava Striaukienė, Danguolė Gibišienė, Gražina Rimkuvienė, Nijolė Šličienė ir Algimantas Mačiukas.

Anot jų, ligi karo čia vyravo stambūs ūkiai. „Bandžiau sudaryti prieškario Baublių žemėlapį, - visi laukai buvo užsodinti. Ne viena dešimtis ūkininkų vėliau buvo ištremta. Sovietmečiu iš apylinkių žmonės buvo sukeldinti į gyvenvietę“, - kalbėjo G.Rimkuvienė.

Pašnekovai sakė šiandien nesiilgintys sovietinių laikų, tačiau negalintys užmiršti ir to meto, kada kolūkio pirmininkas Mečislovas Navajauskas kolūkyje vieną po kitos diegė naujoves.

„Baubliai buvo pirmoji Kretingos rajone telefonizuota gyvenvietė: buvo netgi privalu visiems įsivesti telefonus. Po gyventojų namus buvo išvedžioti ir radijo taškai, o dispečerė supažindindavo mus su įvykiais, naujovėmis, pasveikindavo baubliškius su gimtadieniais, - ir šiandien dar žmonės atmena, kurių gimtadieniai sutampa tą pačią dieną“, - prisiminė A.Mačiukas.

Baubliai turėjo ir garsiąją pirtį, kuri prilygo svečių namams: čia veikė ir pirtis su baseinu, skalbykla, kirpykla, buvo biliardas ir stalo teniso stalai. „Pas mus viešėdavo Vilniaus „Statybos“ krepšininkai, ir motobolo žaidėjai iš Vokietijos. Kolūkis draugavo su vengrais, turėjome ir savo vertėją – Zigmą Paulauską, gyvenantį kaimyniniuose Žutautuose“, - pasakojo A.Mačiukas.

Atvykdavo Lietuvos „žvaigždės“

„Pasistatėme didžiausius Kretingos rajone kultūros namus. Turėjome tokią gerą sceną, kad koncertuoti atvažiuodavo Operos ir baleto teatras, garsios estrados grupės, spektaklius atveždavo Klaipėdos ir Šiaulių dramos teatrai. Matydavome geriausius to meto filmus, o jų parūpindavo ūkio autoelektrikas Pranas Lukauskas, - jis buvo ir mūsų kino mechanikas. Kretingos kino teatre jis turėjo pažįstamų, ir išprašydavo mums filmų. Po seansų Kretingoje tuos pačius filmus parveždavo mums, o paryčiais sugrąžindavo. Į kiną eidavome vienuoliktą vakaro: jei rodydavo dviejų serijų indų filmą, namo besugrįždavome tik naktį, o rytą – į darbus“, - prisiminė D.Gibišienė.

Anot jos, P.Lukauskas ir šiandien – aktyvus kaimo bendruomenės narys ir didžiausias knygų mylėtojas. „Visas bibliotekos knygas, - o jų turime apie 3 tūkstančius - yra perskaitęs, dabar jas „pervaro“ antrą kartą. Jis nesiskiria su knyga net ir valgydamas. Danguolėle, esu tris dienas nevalgęs, - juokavo atėjęs, mat, jau tris dienas nebeturįs ką beskaityti“, - knygų mylėtoją gyrė bibliotekininkė.

Nori sutvarkyti parką

Žmonės ūkyje, pašnekovų teigimu, daug dirbo, bet mokėjo linksmintis ir švęsti: rengdavę galingus naujametinius karnavalus, siūdavo masines kaukes. Paminijy stovėjusi vasaros estrada, kur vasaromis vykdavo šventės, o „autolavke“ atgabendavo deficitų.

Dienomis girtų vyrų, kaip dabar būriuojasi prie parduotuvės, nesimatydavo: jei ir susimesdavo kur nors po darbo, - susispiesdavo į kokį garažą.

Apie patį kolūkio vadovą M.Navajauską, anot pašnekovų, žmonės kalbėję įvairiai, nes šis buvęs griežtas. Jei sužinodavo, kad iš vakaro kuris jo traktorininkas pakliuvo išgėręs milicininkams, važiuodavo į Kretingą jį vaduoti - gero specialisto reikėjo darbams. Būdamas TSRS Aukščiausiosios tarybos deputatas, gebėjo ne tik savo ūkiui pramušti pinigų, bet pašokdindavo ir rajono vadovus.

Po M.Navajausko ūkiui vadovavo Antanas Narvydas, kuris toliau kėlė kaimo gerovę: buvo pastatytas prekybos centras ir elektrodinė elektrinė, kuri apšildė kaimo daugiabučius.

Baublių parke, kurį tikimasi sutvarkyti už ES lėšas, iš sovietinių laikų išliko A.Dimžlio skulptūra „Žvilgsnis į žvaigždes“.

Šiandien nunykusią sovietinių laikų kaimo gerovę, sakė bendruomenės pirmininkė, primena tik plynės privatizuoto ir pagaliau nugriauto kultūrnamio vietoje bei vienintelis tų laikų paminklas – Antano Dimžlio sukurta skulptūra „Žvilgsnis į žvaigždes“ kaimo parke.

Todėl dabartinis baubliškių rūpestis – sutvarkyti kaimo parką, įrengti taką bei poilsio aikštelę. Tai tikimasi padaryti iš ES bendruomenės gerovei numatytų lėšų – 100 tūkst. Lt.

Iškapsto „perliukus“

Šiuo metu Baubliuose bei apylinkėse gyvena apie 560 gyventojų. „Kiekvienas mūsų kaimo žmogus – savotiškas kūrėjas: ar sodybą gražiai tvarko, ar ką nors renka, užsiima rankdarbiais, meistrauja“, - kalbėjo baubliškius jų namuose dažnai aplankanti laiškanešė V.Striaukienė. Daugkartiniai gražiausios Kretingos rajono sodybos savininkai, pretendavę ir į respublikinius apdovanojimus, Eleonora ir Saulius Kupšiai – taip pat baubliškiai.

„Turime dvi savo kaimo menininkes - Stasę Gideikienę ir Janiną Lingienę, kurios talkina visoms mūsų šventėms: kuria puokštes, dekoracijas, karpinius, - teigė pašnekovai ir toliau vardijo gabius savo kaimo žmones. - Sigita Brazauskienė siuvinėja staltieses, o Stasė Girdenienė – paveikslus, Danutė Abrutienė gražiai mezga, Julius Macius - kalvystės meistras, Juozas Lingys pina iš vytelių, Petras Palenckas bitininkauja, o Jadvyga Mačernienė kaupia senovinius daiktus“.

Pastebėti ir jaunieji talentai: medžio darbų bibliotekai dovanojo Laurynas Gieda, Reda Jonutytė kuria papuošalus. O kaimo „perliukus“ iškapstyti ir jų talentus atskleisti, anot pašnekovų, itin gebanti jų bibliotekininkė D.Gibišienė.

„Kokios darbščios tos mūsų kaimo moterys: ir darbus nudirba, ir kuria, propaguoja sveiką gyvenseną - kepa duoną, renka žoles, dukart per savaitę renkasi į aerobikos užsiėmimus. O vyrai sportuoja gana intensyviai: dalyvauja rajono futbolo, krepšinio, tinklinio pirmenybėse“ , - džiaugėsi G.Rimkuvienė.

Atgyja senieji Baubliai

Stambiausi kaimo ūkininkai – Sigita ir Robertas Lukauskai, turintys per 80 galvijų, iš jų – 50 melžiamų karvių, ir dirbantys 130 ha žemės. Gyvulininkyste verčiasi ir Jurgita bei Marius Gadeikiai, Vaclava bei Valdas Striaukos, Violeta ir Algis Grikštai, Janina ir Vladimiras Šalamovai.

Transporto įmonę kaime yra įsteigęs Kazys Rimkus.

Dėl patogios geografinės padėties – netoli Klaipėda, nėra užkampis, - Baublių kaimo žmonės nepatiria didelio nedarbo, kaip kitur. „Gyvename neblogai: turime savo mokyklą, biblioteką, kultūros ir bendruomenės namus, Šv.Kazimiero koplyčią. Studentauti išvykę apie 15 kaimo jaunuolių. O svarbiausia – per visą griovimo vajų išsaugojome savo vaikų darželį, kai juos uždarė netgi tokios stambios gyvenvietės, kaip Kūlupėnai. Dabar jį lanko 18 vaikų“, - kalbėjo D.Gibišienė.

Baubliškiai labai džiaugiasi ir savo medicinos punkto slaugytoja N.Šličiene, kurią vadina „daktarėle“.

„Nepamainomas žmogus, kito tokio tikrai nerastume. Ji dirba iš širdies, iš pašaukimo: jei kam prireikė pagalbos, ateis bet kuriuo paros metu – ar lis, ar snigs“, - teigė A.Mačiukas.

Baublių žemė Lietuvai dovanojo ir legendinį skulptorių Rimantą Daugintį, iš čia kilo dabar Kanadoje gyvenantis chorvedys Antanas Keblys. Tekstilininkė Bronė Neverdauskienė, restauravusi pirmąją Lietuvoje istorinę vėliavą, – taip pat buvusi baubliškė. Čia gyvena praėjusios kadencijos Seimo narys Virginijus Domarkas.

Vaizdingą paminijį – senuosius Baublius – naujam gyvenimui prikelia naujakuriai: čia jau įsikūrė Palangos reabilitacijos ligoninės vadovas Virginijus Biskys su šeima, į tėvų žemę sugrįžo Violeta ir Kazys Jurgučiai.

• Rašyti komentarą (7)