|
|
|
Nuo gimtinės stogo – į vilties namus
Mūsų kraštietis džiazo muzikantas, poetas, Klaipėdos universiteto profesorius Pranas Narušis rugpjūčio 11-ąją gimtojoje Kartenoje atšventė savo 67-ąjį gimtadienį. Kūrėjas atviravo dar tebegyvenąs naujo kompaktinio albumo „Groja Pranciškus Narušis 1+1“ džiaugsmu, nes šis yra tarsi viso, ligi šiol nueito, jo gyvenimo kelio atspindys.
Į naująjį kompaktinį albumą sudėta 12 Klaipėdos kompozitorių dedikacijų - kūrinių, kuriuos birbyne ir klarnetu, talkinant pianistei Saulinai Atkočaitytei, atliko P. Narušis. Meniškai išleisto albumo viršelį puošia taip pat klaipėdiečio tapytojo Ernesto Žvaigždino P.Narušiui dedikuotas stilizuotas jo portretas. Albumas iliustruotas meninėmis nuotraukomis su trumpais esė apie kiekvieną muzikos kūrinį. Vieną iš 12 muzikos kompozicijų „Laiškas tau“ parašė pats P.Narušis pagal savo to paties pavadinimo eilėraštį. Šis muzikinis albumas - tarsi spektaklis, kur garsai lyg mizanscenos susidėliojo nuo „Pradžių pradžios“ ligi kulminacijos - kūrinio „Spontanjola“, kuris yra priminimas, kad dar – ne pabaiga. Šio albumo leidybą rėmė ir Kretingos savivaldybė. „Tai – pirmasis instrumentinio pobūdžio mano albumas. Ligi tol buvo leidžiami įvairūs įrašai su orkestrais, fortepijonu, bigbendu, diksilendu. Šiame albume aš tarsi apsinuoginu: esu toks ir ne kitoks“, - sakė pašnekovas. Jis tikino, jog per savo gimtadienius ypatingai pajaučiąs laiko tėkmę ir jo svarbą: „Pirmoji žinia šįryt: netekome maestro Gintauto Abariaus. Jam buvo 51-eri. Lyginant su jo išėjimu, atrodo, kad ilgai gyvenu, o kartais – dar taip trumpai. Gimtadienis – tarsi nauji metai, dar viena dovana mano gyvenimui. Jaučiu, kad juos privalau labai branginti, kad nesijausčiau amžinai pavėlavęs“. Tokios mintys, tikino muzikantas, jo nebeapleidžiančios. Jos apsigyvena ir jo naujausiuose eilėraščiuose. Tačiau egzistencinės prasmės apmąstymai labiau išsilieja per muziką, į kurią jis paniręs visa savo esybe ir panardinęs savąjį gyvenimą: „Kai kuri, negalvoji nei apie bėgantį laiką, nei apie pinigus. Pinigai kūrėjui ateina arba ne. Pinigų reikia kiekvienam, todėl aš dar dirbu pedagoginį darbą. Bet jau ilgiuosi laisvės. Esu iš tų laimingųjų menininkų, kuriems pasisekė, kad iš muzikos šiandien, kai nemažai menininkų – bedarbiai, gali išgyventi“. P.Narušis atviravo labai pasiilgstantis tylaus gamtos prieglobsčio, kuris leidžia atverti ir pajausti muzikos pasaulio gelmę, todėl dažnai buvojantis savo tėvų namelyje Kartenoje. „Po Visų šventų užveriu tėvų namų duris ir grįžtu į Klaipėdą, o su gegužio žiedais - vėl atgal į tėviškę“, - sakė kūrėjas. Jis neslėpė, kad karteniškiams jo muzika nėra prie širdies, jiems mieliau klausytis šlagerių karalių dainų. Per pastaruosius metus jis tik porą sykių buvo pakviestas koncertuoti į Kartenos bažnyčią. Tačiau, anot jo, tokia realybė – klarneto ar birbynės garsai tinka intelektualesnei erdvei ir klausytojui. Menininkas sakė, jog neseniai Raimondo Kašausko knygoje „Saulelė raudona“ perskaitęs paprastos moters pastebėtą filosofiją, kad tekanti ir besileidžianti saulė tokia pati - raudona. Lyg nežinotum – rytas ar vakaras. Ir nuo tos minties jos veidas suspindi – ne saulės užlietas, o iš vidaus. Pagal šią išjaustą paralelę, atviravo kūrėjas, gimė eilėraštis, kurio paskutinės eilutės skamba taip: “Traukinių dundesiai palieka nežiniai visus, bet ten irgi vienatvė rieda į vilties namus“.
Faktai
Pranas Narušis studijavo klarneto muziką Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, baigė aspirantūrą Sankt Peterburgo konservatorijoje. Jis – Klaipėdos universiteto Džiazo katedros įkūrimo iniciatorius ir ilgametis jos vadovas, dėstąs nuo 1972 m. 1975 – 1993 m. vadovavo Klaipėdos fakulteto džiazo orkestrui. P.Narušis groja klarnetu, saksofonu, birbyne. Koncertavo daugelyje Europos šalių ir JAV. Per solinius koncertus įspūdingiausiai atlieka Klaipėdos kompozitorių – Alvido Remesos, Jono Domarko, Remigijaus Šileikos - jam dedikuotus solo kūrinius. Du dešimtmečius jis koncertuoja su pianiste Saulina Atkočaityte.
|
|
