Idėjų turi šimtui metų

Ilginių kaime gyvenančio kalvio Arvydo Butkaus kalvė – kiemo žolynas, o priekalas – geležinkelio bėgis. Jaunystės pomėgį kaldinti per krizę prisiminęs vyras sako, kad jei turi geras rankas, specialios ir modernios sąlygos kalviui nereikalingos.

Pasak Arvydo Butkaus, jei kalvis turi geras rankas, moderni įranga jam nereikalinga. Todėl vyrui kaltą kuo geriausiai atstoja geležinkelio bėgio galas, jam užtenka paprastų, tikrų kalvių naudojamų įnagių.

„Priekalas kainuoja 200 litų. Pagalvojau – niekam nebereikalingas geležinkelio bėgio galas man puikiai tiks ir nieko nekainuos. Neturiu šiuolaikinių įnagių – kalvystė man įdomi tokia, kokia buvo senovėje. Dabartinės kalvės prikimštos modernios technikos: jos tiek, kad su ja dirbančių meistrų nepavadinčiau kalviais, greičiau jie būtų metalo apdirbėjai. Tikras kalvis metalo dirbinyje skylės negręžia – ją išduria, kniedžių neimituoja, o padaro jas tikras. Tik tokią kalvystę įsivaizduoju – senovišką, amatininkišką“, - apie savo pomėgį kalbėjo A.Butkus.

42-ejų vyras papasakojo, kad kalvystė į jo gyvenimą grįžo prasidėjus krizei: netekęs darbo prisiminė, kaip jaunystėje susižavėjęs stebėdavo kalvius. Pasitikrino prieš keletą dešimtmečių įgytus įgūdžius – pavyko.

„Norėjau būti kalviu, tačiau partijai reikėjo traktorininkų. Juo ir tapau. Atlikdamas praktiką domėjausi ne traktoriais, o kišdavau nosį į kalvę. Kalviui nusisukus, tuoj į žarijas dėdavau metalo gabalą. Procesas labai įdomus – kad metalas paklustų kalvio norams, jį reikia įkaitinti iki 900 laipsnių karščio, metalas pabąla, iš žaizdro lekia kibirkštys. Tada bereikia fantazijos“, - sakė A.Butkus.

Kalvis pasakojo, kad jam, besižavinčiam senovine kalvyste, arčiausiai širdies tautodailės darbai – tradicinės saulutės, stilizuoti kryžiai. Tačiau net ir neturėdamas idealių sąlygų, galėtų kaldinti viską – pradedant žvakidėmis ir baigiant tvoromis.

A.Butkaus nuomone, mūsų krašte žmonės jau nebežino, kas yra tikra kalvystė. Pasak jo, tikri kalvystės darbai – brangūs, jiems reikia daug laiko. Todėl norinčių įsigyti kaldintų daiktų – mažai.

„Lietuvoje gyventi gerai, tačiau gyvenimas labiau primena egzistavimą. Užsienyje kalvystė vertinama daug labiau. Vis dėlto, tikiu, kad mano pobėgis taps gyvenimo būdu, mano kieme iškils kalvė, kurioje dirbsiu tradiciniais kalvystės būdais. Tegul tik atsiranda norinčių turėti metalo dirbinių – idėjų mano galvoje tiek, kad užtektų šimtui metų“, - ateities planais dalijosi A.Butkus.

• Rašyti komentarą (3)