Ilgametė vandenų ūkio darbuotoja tapo ir pažangos liudininke

„Keturiasdešimt metų - viename darbe. Retkarčiais pagalvoju, kad galėjau save išbandyti ir kitur. Tačiau esu laimingas žmogus – dirbau mėgstamą darbą, ir nė viena diena nebuvo nuobodi. Išėjau puikią mokyklą: juk turėjau už viską atsakyti“, - apie savo ilgametę patirtį kalbėjo bendrovės „Kretingos vandenys“ darbuotoja Bronislava Jonaitienė.

Bronislava Jonaitienė po 40 metų darbo vandentiekio srityje sakė laukianti pensijos: kad galėtų laiką skirti vaikams, savo pomėgiams.

Iki pensijos likus metams, moteris džiaugiasi, kad po daugelio metų įtempto darbo grafiko dabar jau atlieka ramų darbą: yra atsakinga už vandens skaitiklius ir jau laukia tos dienos, kai visą savo laiką galės skirti vaikams, susirasti įdomios veiklos, rūpintis savo daržu. B.Jonaitienė pasakojo, kad tik gavusi paskyrimą į Kretingą, apie tokį malonų gyvenimo režimą neturėjo laiko net pagalvoti.

„Mane, devyniolikmetę, tik baigusią Panevėžio politechnikumą, paskyrė į Kretingą. Tada vandentiekis priklausė komunaliniam įmonių kombinatui – jis valdė ir šilumos, ir komunalinį ūkį. Šio kombinato veikla buvo plati, sudėtinga. Tačiau darbas – įdomus. Dirbau meistre: o tai tais laikais reiškė, kad esu už viską atsakinga – už sutartis, abonentus, avarijų likvidavimą, plėtrą. Tačiau tokiam darbui buvau parengta – ten, kur mokiausi, rengė ne viršininkus. Rengė specialistus, kurie galėtų dirbti“, - sakė B.Jonaitienė. Pasak jos, pirmieji darbo dešimtmečiai sutapo su itin įdomiu Kretingos laikotarpiu: miestas plėtėsi, buvo statomi daugiabučiai, pramoninis rajonas. Vandentiekininkai visas pajėgas metė pramoninių tinklų statybai – Kretingoje buvo pastatytas vandentiekio bokštas, atidaryti du gręžiniai, tiesiami magistraliniai tinklai.

„Kretingoje buvo tiek vandens vartotojų, kad net trūko vandens. Darbo specifika buvo tokia, kad laiko sėdėti kontoroje nebuvo – visi vandentiekio pastatai buvo gamybinės patalpos, niekas nežiūrėjo, moteriški darbai ar ne. Dirbdavau ir per šventes. Ne kartą esu sušalusi kojas, kelius, įvykdavo labai daug avarijų. Toks buvo mūsų darbas – nesiskundžiau. Džiugu, kad per tuos kelis dešimtmečius daug kas pasikeitė: atsirado naujos technikos, įdiegti vandens gerinimo įrenginiai, plėtėsi kolektyvas, sumažėjo avarijų. Šiandien bendro darbo rezultatas – itin kokybiškas vanduo“, - pasakojo B.Jonaitienė.

B.Jonaitienė įsitikinusi, kad kiekvieno žmogaus darbo principas turi būti toks: reikia gerbti savo darbą ir saugoti to darbo rezultatus.

„Sukurtą vandens ūkį turime saugoti ne tik mes, specialistai, bet ir tie žmonės, kurie naudojasi vandentiekio teikiamomis paslaugomis. Reikia žiūrėti tvarkos. Tiek metų dirbusi šioje srityje, savo kolegoms visada linkiu darniai, nesipykstant dirbti ir siekti vieno tikslo: kokybiško vandens“, - kalbėjo B.Jonaitienė.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorės Irinos Vigelienės mintys apie ilgametę bendrovės darbuotoją Bronę Jonaitienę:

„Turbūt nėra Kretingoje žmogaus, kuris nepažinotų Bronislavos Jonaitienės. Kai atėjau dirbti, ji buvo pirmoji, kuri mane pasitiko ir mokė. Esu dėkinga už darbą, kartu ir perduotą milžinišką patirtį. Kartu dirbame jau dvidešimt metų, kartu augo mūsų vaikai. Neįkainojamą savo patirtį Bronislava Jonaitienė perdavė ne tik man, bet ir daugeliui kitų mūsų darbuotojų. Ji mūsų bendrovėje žino viską, todėl džiaugiuosi, kad ji čia dirba, kad šitiek daug yra padariusi Kretingai. Kalbant apie Bronislavos Jonaitienės darbą vandentiekio srityje, puikiai tinka posakis „daug vandens nubėgę“. Iš tikrųjų, ji matė ir perėjo visus pokyčius. Ji buvo tada, kai nebuvo technikos, trūko žmonių, tačiau tiekti vandens reikėjo labai daug. Ji yra čia, kai bendrovėje taikomos naujausios technologijos ir ji tebegali dalintis savo patirtimi“.

• Rašyti komentarą (0)