Karpiniai, kaip muzika, - akimirkos džiaugsmas

Vydmantų vidurinės mokyklos mokytojos Rasos Griškevičienės karpinių spalvos persikelia ir į matematikos pasaulį. “Spalvos matematikoje išskiria detales, padalina vaizdą – taip lengviau mokyti ir mokytis”, - kalbėjo matematikos mokytoja, kuriai paklūsta ir karpinių ažūras.

Vydmantiškė mokytoja Rasa Griškevičienė sakė savo karpinių nekaupianti, tačiau nemažai jų yra išlikę mokykloje. Stende direktoriaus pavaduotojos kabinete yra ir darbų, iškarpytų prieš kelerius ir keliolika metų.

R.Griškevičienės karpiniai – spalvoti, daugiasluoksniai, turintys erdvinių elementų. Tuo jie ir skiriasi nuo tradicinio balto plokštuminio karpinio – tokios karpinių atlikimo technikos pradžiamokslį R.Griškevičienė išėjo mokydamasi dabartiniame Vilniaus pedagoginiame universitete.

Pirmenybė – originalioms idėjoms

R.Griškevičienė visada svajojo būti darbų mokytoja. Tačiau svajonę nugalėjo stojamųjų egzaminų baimė: “Pabijojau konkurso į šią specialybę ir – nuėjau į matematiką”, - prisipažino mokytoja, kuriai likimas visgi lėmė pabūti ir darbų mokytoja: darbų pamokų ji turėjusi, kai dirbo Panevėžyje, sąlygas grožiui kurti turėjusi ir Klaipėdos pedagoginėje mokykloje.

“Prieš gerus du dešimtmečius atvykau dirbti į Vydmantus. Kai mokykloje atsirado darbų mokymo specialistų, apsiraminau ir priėmiau sprendimą būti tik matematikos mokytoja. “Menas gi telieka pomėgiui”, - pagalvojau ir taip gyvenu iki šiol”, - kalbėjo R.Griškevičienė, kuri, buvo laikas, ne tik karpė, bet ir siuvinėjo, nėrė, mezgė.

Tačiau labiausiai mokytoją žavi popieriaus plastika: jai atrodo, kad erdviniai darbai iš popieriaus suteikia didesnes galimybes pasireikšti kūrybinėms idėjoms.

“Tačiau dabar išgyvenu tokį metą, kai nepaprastai daug laiko skiriu tiesioginiam savo darbui – matematikai. Vis sprendžiu, vis mokau…Kartais pajuokauju, kad diena, bėgant metams, sutrumpėjo dviem valandomis. Jeigu ne kolegos, ir karpinių sulig diena gimtų vis mažiau”, - laikmečio dvasią tarsi apibūdino karpinių autorė.

Jai svarbu, kad bet koks darbas – ar karpinys stendui, ar atvirukas, ar proginis sveikinimas – būtų originalus, o ne kažko, jau matyto, kopija.

“Mintys, vaizdai gimsta patys. Kad ekspromtu užgimusį vaizdą galėčiau kaipmat iškarpyti, užfiksuoti, visada nešiojuosi mažas žirklutes. Jos man – labai brangus įrankis, pirktas 1996 metais kartu su bendrija “Baltijos tiltai” viešint Danijoje”, - pasakojo mokytoja.

Savo originaliomis idėjomis švenčių proga R.Griškevičienė stengiasi nustebinti ir kolegas mokytojus: praėjusiais metais ant kalėdinės eglės siūbavo jos iškarpyti skambaliukai-vokeliai, į kuriuos kiekvienas galėjo sudėti gražiausias savo mintis. Kuo mokytoja nustebins šiemet?

“Neišsiduosiu. Bet po mažą angelą aplankys kiekvieną…” - prasitarė.

Karpinių nekaupia

R. Griškevičienė nelinkusi kaupti savo pačios darbų. Namuose, tiesa, kabo keturi karpiniai - visų šeimos narių Zodiako ženklai. O šiaip mokytojos karpiniai, kaip sveikinimai, iškeliauja pas pažįstamus į Norvegiją, Švediją, nemažai karpinių likę mokykloje. Tuo pasirūpina Vydmantų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduoja Bronė Kietelytė. Apie kolegę Rasą ji kalba kaip apie auksinių rankų meistrę, kurios kūrybinės galimybės siekia 300 procentų ir daugiau.

“Artėjant kalendorinėms ar mokyklos šventėms, vis paprašau, kad Rasa iškarpytų ką nors naujo. Kai pamatau naują jos darbą, manyje suveikia egoizmas – imu ir nebeišsiunčiu kokio sveikinimo, ir darbus palieku saugoti”, - sakė B.Kietelytė, kurios rūpesčiu yra išsaugoti net prieš 15 metų padaryti R.Griškevičienės karpiniai, puošę proginius mokyklos stendus.

B.Kietelytė pripažino, kad ją kolegės karpiniuose žavi visa, kas perteikiama kruopščiu rankų darbu: turinys, šiluma, iš darbų išplaukiantis jaukumas. “Rasos darbai – vienetiniai. Antrų tokių nėra”, - tvirtino kolegės kūrybai neabejinga B.Kietelytė.

Karpinių autorė pripažįsta, kad darbai iš popieriaus – trumpaamžiai, laikini: popierius – ir pagelsta, ir nusitrina, atšoka klijai.

“Karpiniai – kaip koncertas, kaip nuskambėjusi muzika, - akimirkos džiaugsmas, kurį karpinių vertintojas atskleidžia per savo reakcijas, įspūdžius. Tai ir atsveria retsykiais užklumpantį pyktį, kad laiko – per mažai, kad žmogaus gyvenimas – toks laikinas. Kai pasieki kūrybinį rezultatą, toks saldumas apima… Ir pyktis praeina, ir kurti vėl norisi”, - kalbėjo R.Griškevičienė, brandinanti mintį kada nors surengti autorinių karpinių parodą.

• Rašyti komentarą (2)