|
|
|
Krizė neaplenkė ir gyvūnų pasaulio
Nepritekliams užgriuvus varganai gyvenančių žmonių namus, ne vienas keturkojis atsidūrė gatvėje. Beglobių gyvūnų likimas pakibo ant plauko: biudžete tr-ūkstant pinigų, valkataujantys šunys bei katės – nė motais ir rajono politikams. „Nuo šios savaitės Kretingos rajono savivaldybė nebepravedė pinigų gyvūnų globos bendrovei „Nuaras“ ir jos atstovai nebeatvažiuos paimti valkataujančių naminių gyvūnų, - teigė su šia problema jau spėjusi susidurti Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja–inspektorė Dalia Baužienė. – Ši „Nuaro“ paslauga kainuoja 50 Lt: dabar už ją bendrovei turės sumokėti pats asmuo“. Klaipėdoje veikianti bendrovė „Nuaras“ išveždavo ne vien valkataujančius šunis ir kates, - kartais paimdavo ir priklydusius sužeistus gandrus bei kitus stambius laukinius paukščius. Šiaip jau nudaužtais ar nugaišusiais laukiniais gyvūnais ar paukščiais privalo pasirūpinti medžiotojai pagal jiems priskirtus medžioklės plotus. Pagal ligi šiol galiojusią tvarką, pastebėję pasiutusį ar gatvėse valkataujantį gyvūną, žmonės turėdavo pranešti į seniūniją ar policiją. Dirbdami įprastu režimu, „Nuaro“ darbuotojai į Kretingos rajoną atvykdavo dukart per savaitę. Seniūnijose sugaudę į savo prieglaudą išgabenamus šunis, kates ar laukinius paukščius, jie pateikdavo seniūnui pasirašyti aktą, pagal kurį būdavo kontroliuojamas gyvūnų skaičius bei pinigai. Savivaldybė pinigus bendrovei pervesdavo dukart per metus. „Šį pavasarį, biudžete trūkstant pinigų, su „Nuaru“ pasirašėme sutartį, kad bendrovė paslaugas teiks kas antrą mėnesį: liepą, rugsėjį ir lapkritį. Spalį ir gruodį bendrovė atvyks tik ypatingais atvejais, tarkim, pastebėjus pasiutusį gyvūną ar jam įkandus“, - tvirtino rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius. „Nuaro“ paslauga Kretingos rajono savivaldybei per mėnesį kainuoja 3 tūkst. Lt. Antrą pusmetį Kretingos rajono biudžete tam tebuvo skirta 9 tūkst. Lt. Sveikas jaunas gyvūnas globos namuose laikomas 10 dienų: per tą laiką jam ieškoma naujo šeimininko. Šiam neatsiradus, gyvūnas užmigdomas. Seni ir ligoti gyvūnai užmigdomi išsyk. Nugaišę stambūs naminiai gyvūnai ar jų atliekos iš skerdyklų yra išvežami utilizuoti į bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Šių metų pradžioje, pasakojo D.Baužienė, jų tarnybai yra tekę užmigdyti ir išvežti utilizuoti šeimininko pamirštą ligotą arklį. Tokius atvejus, kada gyvūnai kankinami ar žiauriai nužudomi, tiria policija. Tačiau Gyvūnų globos įstatymą mūsų šalyje taip pat reikėtų keisti, griežtai apibrėžiant, kas yra gyvūno kankinimas, ir numatyti griežtesnes bausmes gyvūnų šeimininkams. „Dar nebuvo tokios situacijos, kada rajono valdžia nebesurado kelių tūkstančių litų beglobių gyvūnų priežiūrai. Belieka tikėtis, kad žmonės labiau mylės savo turimus keturkojus draugus, o imdami globoti naują, pamąstys apie atsakomybę už savo globotinį“, - samprotavo veterinarijos gydytoja. 123 t - toks 2008 m. Lietuvos gyvūnų prieglaudose sunaikintų beglobių šunų ir kačių lavonų svoris. Lietuvos gyvūnų globos draugijos duomenimis, kas dešimtas Lietuvos gyventojas laiko šunį. Tai reiškia, kad šalyje laikoma apie 300 tūkst. šunų. |
|
