Kaimui skirti milijonai sujudino bendruomenes

8 mln. 820 tūkst. Lt - tiek lėšų Europos Sąjunga skiria per 2008-2015 metų laikotarpį geresniam gyvenimui Kretingos rajono kaimuose ir miesteliuose sukurti. Ar šiuos pinigus pavyks išleisti tikslingai? Praėjusį pirmadienį įvykusiame Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos visuotiniame valdybos narių susitikime dalyvavę ir rajono kaimų bei miestelių bendruomenių pirmininkai į šį klausimą buvo nusiteikę atsakyti - ne.

Bronė Buivydienė aiškino, jog asociacijos strategija dėl lėšų panaudojimo yra orientuota į atsilikusių atokių kaimų infrastruktūros sukūrimą.

Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje šiuo metu yra įregistruota ir veikia 25 kaimų bendruomenės. Pirmadienį susirinkime dalyvavo 14 bendruomenių pirmininkai. Sprendžiant, kiek rajonui skirti paramos, vienas svarbiausių ES kriterijų buvo Vietos veiklos grupės (VVG) - Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos - parengta Vietos plėtros strategija. Ją rengiant buvo privaloma ištirti vietos gyventojų poreikius, konsultuojantis su vietos bendruomenėmis. Sprendžiant iš susirinkime dalyvavusių bendruomenių pirmininkų nepasitenkinimo parengta strategija bei VVG veikla, šiame procese aktyviai dalyvavo anaiptol ne visos bendruomenės.

VVG susikūrė 2004 metais. Jai vadovauja 8 žmonių valdyba, kurios nariai yra du Savivaldybės atstovai - Raimondas Jocius ir Nijolė Vaičienė, verslo - Algimantas Šoblinskas ir Kazys Stončius, socialinių partnerių - asociacijos “Tremties dienoraštis” pirmininkė Valerija Žalienė, kaimo bendruomenių - “Imbariečių draugijos” pirmininkė Bronė Buivydienė, “Imbariečių draugijos” narys Mindaugas Kniukšta, “Juodupėnų bendruomenės centro” pirmininkė Lina Stanienė.

Be valdybos VVG priklauso Savivaldybės atstovas Darius Martinkus, verslo - Vladas Baltuonis ir Įpilties bei Salantų bendruomenių atstovės Birutė Stalmokienė ir Vitalija Valančiūtė. B.Buivydienė yra VVG valdybos pirmininkė.

Iki šių metų liepos mėnesio VVG dirbo visuomeniniais pagrindais, tačiau ne veltui. Per 2004-2008 m. VVG išleido 145 tūkst. 987 Lt. Tai pinigai, kuriuos VVG gavo iš NMA parengusi ir laimėjusi projektą. B.Buivydienės tvirtinimu, iš jų 138 tūkst. Lt buvo išleisti būtent darbui su kaimų bendruomenėmis. 21 tūkst. Lt kainavo keleto valdybos narių, tarp jų ir B.Buivydienės, išvyka į Švediją. Priekaištaujantiems, kad ši kelionė buvo pinigų švaistymas, pirmininkė paaiškino, jog tai buvo projekte numatyta ir privaloma tarptautinio bendradarbiavimo priemonė. Pirmadienį vykusiame susirinkime ataskaitą apie VVG lėšų panaudojimą perskaitė ir VVG revizijos komisijos pirmininkė Birutė Stalmokienė. Ji prisipažino ataskaitos nerengusi, kad ataskaitą parengė VVG buhalterė Žiba Grišmanauskienė. Ataskaitoje pažymima, jog VVG apskaita buvo tvarkoma patenkinamai, kadangi nėra dokumentų nuoseklumo. “Trūko šitų pinigų panaudojimo kontrolės. Pareina per 8 mln. Lt, daug didesnės lėšos, būtina ne tik griežtai kontroliuoti, kur ir kaip jos bus išleidžiamos, bet ir viešinti rajono spaudoje apie jų skyrimą, panaudojimą”,- teigė V.Žalienė.

8,82 mln. Lt per 5 metus bus išdalinti 3 priemonėms: kaimo atnaujinimui ir plėtrai, perėjimui prie ne žemės ūkio veiklos ir verslo kaime kūrimui bei plėtrai.

Kaimų bendruomenės galės dalyvauti įgyvendinant kaimo plėtros ir atnaujinimo priemonę. Kitos dvi priemonės skirtos ūkininkams, kitiems kaimų gyventojams. Pagal šias priemones bus finansuojamas amatų centrų kūrimas, ne žemės ūkio srities veiklos vykdymas. Šių dviejų priemonių projektus ES finansuos 50 proc., o dar 50 proc. lėšų teks prisidėti patiems ūkininkams, gyventojams. Šiuo metu svarstomas siūlymas kofinansavimo dalį sumažinti iki 30 proc. Kaimo atnaujinimo ir plėtros projektus ES finansuos iki 100 proc.

N.Vaičienės teigimu, pirmai priemonei - Kaimo atnaujinimui ir plėtrai iš 8,82 mln. Lt numatyta 5,437 mln. Lt, kitoms dviem priemonėms - 1,9 mln. Lt.

Iki 18 proc. rajonui skiriamų lėšų (nuo 8,82 mln. Lt) leista panaudoti jų administravimui. VVG valdyba projektų ir jiems skiriamų 8,82 mln. Lt administravimui nuo šių metų liepos 7 d. įsteigė 2,5 darbuotojų etato. Projekto vadovo, vadybininko ir 0,5 buhalterinio. Priimti ir darbuotojai, kuriems pirmadienį valdyba patvirtino algas (priskaičiuotas): projekto vadovei Gražinai Maštaraitei - 4200 Lt, vadybininkei Bronei Buivydienei - 3030 Lt, buhalterei Žibai Grišmanauskienei - 1770 Lt. Ateityje, esant poreikiui, gali būti įsteigta ir daugiau etatų.

Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonės lėšoms laimėti pirmas paraiškų šaukimas bus skelbiamas 2010 m. sausio-vasario mėnesiais, antras - rugpjūčio-rugsėjo. Pagal 2008 m. patikslintą strategiją I šaukimui numatyta teikti projektus Budrių, Kalniškių ir Pryšmančių geriamojo vandens kokybei pagerinti, automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti Jokūbave prie kapinių ir Vydmantuose, Atžalyno gatvėje prie būsimų maldos namų, atnaujinti Darbėnų miestelio ir Kūlupėnų gyvenvietės centrines aikštes, sutvarkyti Įpilties piliakalnį, Salantuose šlaitą už Kultūros centro (ten įrengiant parkelį), Grūšlaukėje skverą prie parapijos namų. Antram šaukimui numatyti Klibių ir Padvarių (vadinamojo Trečiojo) tvenkinių ir Kurmaičių karjero pakrančių, Laukžemės kaimo tvenkinių ir aplinkos sutvarkymo, taip pat sporto aikštelių įrengimo Laiviuose, prie Jokūbavo kultūros namų projektai.

Strategijos rengime dalyvavusi rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė teigė, jog į strategiją patekę poreikiai buvo suderinti su seniūnijų seniūnais, bendruomenėmis. “Strategijoje numatytus poreikius galima keisti, papildyti, aišku, strategijos visiškai nesugriaunant”,- pabrėžė ji.

Keisti strategiją pasiūlė A.Šoblinskas. “Lėšas reikia panaudoti objektams prie jau veikiančių turistinių maršrutų, o ne, pavyzdžiui, Įpilties piliakalniui, kurį mažai kas lanko”,- tikino jis.

D.Skruibienė ramino bendruomenių pirmininkus, būgštaujančius, kad nesugebės parengti projektų: “Bendruomenėms tereikia žinoti, ko jos konkrečiai nori. Tai sudėtingi, nebe 3 tūkst. Lt vertės - telefonui įsigyti ar panašioms reikmėms, kaip buvo lig šiolei, projektai. Šiems projektams bus reikalingi ir detalieji planai, ir techniniai projektai. Tą darys specialistai, tam lėšų skirs ir Savivaldybė. Dirbs ir G.Maštaraitės vadovaujama komanda”. Kaimų bendruomenių poziciją dėl 8,82 mln. Lt panaudojimo išsakė B.Stalmokienė: “Gavote pinigus ir kviečiate bendruomenių pirmininkus kartu spręsti, kur ir kaip tuos pinigus panaudosime”.

• Rašyti komentarą (6)