|
|
|
Kolekcionuoja tai, ką kiti išmeta
Nors darbėniškis Romas Barasa pasikvietė apžiūrėti jo sode užderėjusius moliūgus, tačiau jau nuo gatvės dėmesį patraukia automobilių ratlankiais apkabinėtos ūkinio pastato sienos. Kieme – gausu paties šeimininko išdrožinėtų, visokius gyvius primenančių medžio šakų, tarp kurių veši gėlės. Ūkiniame įrengtas „baubo“ kampelis, o troboje savo vietą suranda viskas, ką išmeta aplinkiniai: kareiviški daiktai, Stalino ir Hitlerio portretai, sovietiniai herbai, kaklaraiščiai, kaukolė ir kt.
Gyvenimo ratas pagal Romą Vos pravėrus ūkinio duris, akis prikausto nuo palubės nukaręs šiurpus „kažkas“ – tai, ką šeimininkas įvardijo „baubo“ kampeliu: lyg atsivertų fragmentas iš siaubo filmo „Baubas“: naktipuodis, maišai, vilko iškamša, arklio ir karvės kaukolės, dirbtinė kobra, darbo įrankiai, lazda. Viršum jų – karstas, ir visa tai apraizgyta tinklu. Greta ratlankis - lyg vainikas su užrašu „Tiems, kas jau nuriedėjo“. „Čia simboliais pavaizdavau visa, ką per gyvenimą praeina kiekvienas žmogus. Pažiūrėkit, kiekvienas savo gyvenimą pradedame nuo vystyklų, neapsieiname ir be naktipuodžio. Dirbi kaip arklys, tenka kaukti ir vilku. „Apsiženyjęs“ kenti nuo kobros, o būna, kad gauni ir per ragus. Gyvenimas taip išsunkia, kad besiremi į lazdelę ir eini grabo link ten, kur jau nuriedėjo gyvenimas. Kad būtų dar sudėtingiau, gyvenimas viską dar apraizgo voratinkliu: vieno jis tankesnis, kito – retesnis. Matote, kaip viskas susiklosto: gyvenimo ratas kiekvieno sukasi, atrodo, skirtingai, bet kartu - ir vienodai“, - savo simbolių ir absurdo kompozicijos prasmę paaiškino darbėniškis. Surinko 800 ratlankių
Rinkti senienas, jis sakė, pradėjęs prieš kelerius metus. Šį pomėgį paskatino ir darbas Kretingos muziejuje, buvimas tarp jo eksponatų.
Dabar R.Barasa yra sumanęs iš ratlankių detalių susikalti kryžių prie namų durų. „Kryžius tradiciškai turėtų kabėti ant kiekvienų namų durų“, - samprotavo darbėniškis.
Įėjimą į jo namus saugo dekoratyvinis žaltys ir besimėtantys centai: pagal seną paprotį, aiškino šeimininkas, numesti pinigą reiškė atiduoti duoklę vėlėms.
Šeimininko miegamajame nuo sienų žvelgia didieji pasaulio grobuonys – Leninas, Stalinas, Hitleris, Brežnevas. „Aš saugau praeitį: ištraukiu iš šiukšlynų, pasiimu tai, kas kitiems nebereikalinga. Nušveičiu, restauruoju – ir pakabinu. Juk tai – istorija“, - įsitikinęs senienų mėgėjas.
Greta sovietų laikų milicininko, pasieniečio, kareivio, karo mediko uniformų – ir Nepriklausomos Lietuvos kareivio bei šaulio uniformos, policininkų liemenės, vokiškas šalmas ir paties išdrožta medinė kaukolė. „Save išsidrožiau: norėjau pasižiūrėti, koks būsiu po 50 metų“, - juokavo vyras.
Gamtoje – lyg savo namuose
R.Barasa – ir gamtos vaikas. Nuo pavasario ligi rudens išbraidęs miškus, jis pasirūpina ir maisto gėrybėmis, ir natūralia vaistinėle: namo palėpėje sukabinti ryšuliai įvairiausių vaistažolių. O ką ir kaip gydyti, Romas yra sukaupęs daugybę laikraščių iškarpų, ir savo žiniomis, teigė, taipogi besidalijantis su aplinkiniais.
Prie jo namų puikuojasi saulėgrąžų dydžio ryškiaspalviai jurginai: „Mėgstu gėles: man labai gražu jurginai ir rožės. Jurginų gumbų gavau „barteriu“ iš kaimynės. Pažiūrėkit, o rožė visą vasarą - gėlių karalienė“, - rodydamas savo įveistą gėlių darželį grožėjosi 60-metis vyras.
Jo sodyboje veši iš miško parnešti lazdyno krūmai bei kalnapušės: vyras prisipažino labai mėgstąs vaikštinėti po gamtą – ką įdomaus surandąs, tą ir tempiąs namo. Tada sukąs galvą, kur tą partemptą gėrį pritaikyti.
Tarp senų obelų ir kriaušių, ant pernykščių lapų krūvos noksta ryškiaspalviai moliūgai: R.Barasa džiūgavo, kad šitą sodo puošmeną jis pasodino pirmą kartą - iš penkių ‚Pajūrio naujienų“ dovanotų sėklų užderėjo 4 moliūgai. Du iš jų – gigantai, vieno apimtis – 165 cm. Vyras sakė mažesniuosius kepsiąs ir konservuosiąs, o didžiuosius atiduosiąs išskaptuoti menininkams per Moliūgo šventę.
|
|
