|
|
|
Iš prigimties linksmas mokytojas
Pokalbis su 80 metų sulaukusiu salantiškiu mokytoju Adolfu Stanevičiumi savaime prasidėjo nuo mokslo temų. Gal todėl, kad už sienos – mokytojas gyvena Salantų gimnazijos pastate – mokslo metų pabaigos įvykiai, o gal kad mokytis, suprasti bei ką nors vis tyrinėti šiai šviesiai asmenybei nuolat svarbu.
Pirmosios - žemės ūkio darbų pamokos Sauseriuose gimęs bei šešių vaikų šeimoje augęs Adolfas, dar būdamas aštuonmetis, išmoko arkliu įdirbti žemę. Dešimties metų paėmė į rankas pjūklą, o kai sukako vienuolika, tėvas sūnui patikėjo dalgį. Kai būdamas vienuolikos, užbaigė pradinę mokyklą, kaimo žmonės jam spaudė ranką, sakydami: “Turim mokytą darbininką”. Jam pačiam labai patikę arkliai: nuo 13 metų visi darbai, kuriems pasitelkdavo arklį, buvo jo. Paauglys vienas pats iš Vaineikių miško sugebėdavo suvežti rąstus. Daug ko sūnų išmokęs tėvas mėgo naujoves ūkyje bei sakydavo: “Jeigu neužtenka raumenų, dirbk galva”. Rodydamas pavyzdį, tėvas versdavo susilopyti bei susitvarkyti drabužius. Nepaisant tėvo autoriteto ir jo vertingų pamokų, A.Stanevičius vadina save motinos vaiku. “Tėvas norėjo matyti manyje vyrą, todėl aš niekada nesiskųsdavau, stengiausi jam patikti, tačiau išmokau pasislėpęs išsiverkti”, - prisipažino, neslėpdamas, jog ši savybė gyvenimą jam palengvina iki šiol. Ir pralenkęs, ir vijosi Nors mokytis norėjosi ir sekėsi, tęsti mokslus buvo problemiška – 23 ha ūkis netektų darbininko. Tuo pat metu tėvas savo vaikų veržimąsi mokytis vertino ir palaikė. Šiandien giminėje džiaugiamasi, kad iš prieškariu gimusių šešių vaikų – net trys – diplomuoti. “Mes vienas kitam įvairiai padėjome. Pavyzdžiui, vėliau pas mane, Salantuose, gyveno brolis bei sesuo. Leidau juos į mokyklą”, - kalbėjo mokytojas. Mokytis Adolfą išleido, tačiau tik po rudens darbų. Kasmet tekdavo vytis, mokantis savarankiškai. A.Stanevičius atsimena, kaip 1943 metais atjojo arkliu į Salantų gimnazijos II klasę laikyti stojamųjų egzaminų eksternu. Išlaikė, tačiau, atėjus rudeniui, į mokyklinį suolą nesėdo – reikėjo dirbti. Būdavo, išmokdavo uždavinio sąlygą atmintinai, o sprendžia tą uždavinį, eidamas paskui arklį. Šitaip kai kurių dalykų – pavyzdžiui, matematikos - išmoko daugiau, negu priklauso pagal programą, o kai kurių visai nepažino. “Ylos išlindo iš maišo” 1945 metais Klaipėdoje eksternu laikant egzaminus į IV gimnazijos klasę. Diktantas raudonavęs, mat taisykles mokėjo, o kaip jas taikyti, įgūdžių neturėjo. Išgelbėjo jo padėtį supratusi mokytoja. Fizikas savamokslis A.Stanevičius norėjo būti tik agronomas, tik į kaimą, baigęs mokslus, važiuoti. Gi miesto gyvenimas nepatikęs. Tačiau 1949-ųjų pavasarį tėvas apvežiojo jį po Stropelių, Sauserių bei Pristovų apylinkes ir, parodęs vargą, nepriteklius, pareiškė, kad valstybei žemės ūkio nereikia bei patarė sūnui į kaimą negrįžti. Taip paragino sūnų kelio toliau ieškoti pačiam. Ir vietinių žmonių požiūriu kaimui netiko: iš 37 sodybose gyvenusių 273 vaikų vienintelis buvo baigęs visą gimnaziją. Nusprendė eiti į kariuomenę. Bekeliaudamas į karinį komisariatą, sutiko 4 klasės draugus, kurie per prievartą nulydėjo Adolfą į Klaipėdos mokytojų instituto fizikos-matematikos skyriuje vykusį papildomą priėmimą. Institutą užbaigė sėkmingai. Paskyrimas - į Salantus. Tačiau ir čia teko lopyti spragas. “Buvau matematikas, o į Salantus atvažiavau dėstyti fizikos. Trejus metus “kankinausi”, kol fizikos programą įsisavinau”, - pasakojo mokytojas. Vėliau jis dar neakivaizdiniu būdu Vilniuje, aukštojoje mokykloje, baigė matematiką. Tačiau dėstyti matematikos A.Stanevičiui neteko, vien fiziką ir astronomiją. Taip pat 5 metus jis dirbo direktoriumi ir 23 metus – direktoriaus pavaduotoju. A.Stanevičius pasirodo besąs buriuotojas, iškovojęs jachtos kapitono vardą ir ne vieną pasiekimą buriavimo sporte. Baigęs vandens sporto mokyklą, vedė buriavimo specialybės kursus. Dar vienas pomėgis – šokiai. Nuo mažens mėgęs šokti ir liaudiškus šokius išmokęs salantiškis prisiminė, kaip džiaugėsi Klaipėdoje priimtas į šokių ratelį. Vėliau trejus metus jam vadovavo. Trys mylimosios Šokiai mokytojui buvo savaip lemtingi. “Per amžių mylėjau tris moteris”, - prisipažino jis ir papasakojo, kaip, bemokindamas šokti, susidraugavo su Terese. Ji buvo muzikė. “Kartu nevaikštinėjome. Susitikę vienas kitam nusišypsodavome. Gaunu, būdavo, prieš koncertą raštelį: “Šią dainą skiriu tau”. Ar galite įsivaizduoti, kaip tuomet jaučiausi?” – kalbėjo mokytojas, pridūręs, kad, kai po ketverių metų draugystės išsiskyrė, jie nebešoko ir vienas kitam nebesišypsojo, tik vienas į kitą liūdnai pasižiūrėdavę. Su Adele iš pradžių siejo ketveri gražios draugystės metai. Nusprendė sutikęs gerą ir gražią žmoną. A.Stanevičius sakė, jog su korektiška, gabia, išsilavinusia, dvi dukras – Laurą ir Rasą - padovanojusia moterimi pragyveno laimingą 40 metų gyvenimą, kurį nutraukė mirtis. Po šešerių metų vienatvės A.Stanevičius sutiko Aldoną, taip pat dvi dukras turinčią. “Gerai sutariame, nuo nieko nepriklausome, ligų – be skaičiaus, bet juk ne svetimos. Svarbiausia – geri tarpusavio santykiai, - kalbėjo salantiškis, apie 8 anūkus pridurdamas bei pašmaikštaudamas. - Esu švariai užlaikomas senis”. Salantiškis neslėpė, kad vienatvė jį pjovusi. “Niekada nepatarčiau senam žmogui vienam gyventi”, - kalbėjo. Mokytojas sakė esąs iš prigimties linksmas. Kai, žmonai mirus, buvo ir daugiau negandų prislėgę, ši savybė bei gebėjimas išsiverkti labai padėję. Dar sakė neskaitąs “akistatų”, nežiūrįs “bėdų turgų”, vengia neigiamų emocijų ir nemoka pykti ilgiau negu 5 minutes. A.Stanevičiaus įsitikinimu, svarbiausia gyvenime – šeima. Net laimingos šeimos formulę sukūrė. “Kad šeima būtų laiminga, reikia 30 proc. meilės ir 70 proc. proto”, - teigė fizikas. Kad šiandien gyvena aktyviai, girtis nelinkęs mokytojas nutylėjo. Tačiau apie tai kalbėjo metalinės saulutės, žvakidės, medžio drožiniai ir šviežutėliai namų kūrybos darbai. Prieš keletą metų, giminės padedamas, jis parašė bei išleido dvi knygas: “Mamių Rojų giminė”, skirtą motinai atminti, ir knygą “Stanevičiai iš Senkaičių”, dedikuotą savo tėvui. A.Stanevičius vadovauja prie Salantų bendruomenės veikiančiai pensininkų organizacijai - Bičiulių klubui.
|
|
