Žemę pamatuos iš naujo

Antradienį Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas rajono Žemėtvarkos tarnyboje išklausė Kartenos gyventoją Alfridą Markų, įskaudintą bei ant Kretingos valdininkų supykusį dėl neteisingo, anot jo paties, žemės padalijimo.

Kartenos gyventojas Alfridas Markus (antras iš kairės) savo žemės problemas Klaipėdos apskrities viršininkui Arūnui Burkšui (antras iš dešinės) dėstė, nepasitenkinimo strėles vis nukreipdamas į rajono Žemėtvarkos tarnybos vedėją Dalių Vitkų.

Karteniškis Arūnui Burkšui vieną po kito rodė senus prašymus, kitus dokumentus ir tvirtino, jog reikalai per septynerius teisybės ieškojimo metus nepajudėję. Praradęs viltį žmogus kreipėsi į Klaipėdos apskritį.

Kiek anksčiau į apskrities viršininką kreipėsi ir A.Markaus kaimynas Alfonsas Jonkus. Abu kaimynai mano, kad nei vienas, nei kitas nėra gavęs žemės tiek, už kiek yra susimokėję.

Rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus patikino, jog karteniškių konfliktui dėl žemės sugaišta nemažai laiko, situaciją peržiūrėjo komisija, dalyvavę ir Seimo nariai, Nacionalinės Žemės tarnybos atstovai.

A.Burkšo pastebėjimu, pridėti trūkstamą plotą gal būtų įmanoma, tačiau besiginčijančių karteniškių žemė ribojama trijų kelių: vienam pridėjus, skundžiasi kaimynas.

Klaipėdos apskrities viršininkas pažadėjo pas A.Markų dar šią savaitę atvykti ir su Valstybinės žemėtvarkos instituto matininkais dar kartą patikrinti žemės ribas.

Pasak A.Burkšo, žemės bei su ja susijusių tvarkomų dokumentų klausimai kol kas yra viena iš didžiausių apskrities problemų. “Kiekvieną pirmadienį, per priėmimą, kreipiasi žmonių, kaltinančių rajono valdininkus dėl neteisingo žemės grąžinimo ar kitų žemės klausimų”, - kalbėjo apskrities viršininkas, atkreipęs dėmesį, jog beveik nesirodo skuodiškiai, o Kretingos, Klaipėdos rajono bei Šilutės gyventojai atvažiuoja dažnai.

Kartu atvykusi apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorė Levita Petrauskienė priminė, jog žemė grąžinama pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektus. Laikas parengti tokiam projektui - pusė metų. Patvirtinus projektą, sklypas yra ženklinamas. Po to, nors žemė jau ir gali būti naudojama, sprendimas dėl grąžinimo priimamas per 6 mėnesius. Pasak vedėjos, būna, kai nesuspėjama. Pavyzdžiui, dėl to, jog žemė matuojama tik atšilus orui. Dokumentai tvarkomi pagal tą pačią eilę, pagal kurią matuojama ir ženklinama.

A.Burkšas prisipažino, jog anksčiau, kai dirbo Neringos vicemeru, su tokiais žemės klausimais nesusidūręs, gi dabar žemės dokumentams, kuriuos jam tenka pasirašyti, paskiria labai daug laiko. “Žemės bylų - labai daug, daug klausimų tenka derinti su teisininkais, Registrų centru. Procesas iš tiesų - labai ilgas, todėl gali atrodyti, kad jis lėtai ir vyksta”, - sakė viršininkas.

Kretingos rajono kaimo teritorijoje atkurta 98 proc. žemės nuosavybės, o mieste – 75 proc., Palangoje – 58 proc.

D.Vitkaus pastebėjimu, atkūrus žemės nuosavybę, ne vieno gyventojo žemės problemos nesibaigia. “Tarkime, žmogus nori žemę parduoti. Nuo 2008 sausio 1 dienos įsigaliojo kadastro nuostata, kad planai, pagal kuriuos atkuriama žemė, nebetinka kitiems sandoriams. Reikia daryti kadastrinius matavimus. Žemės savininkas kreipiasi į privačias įmones. Su žemės atkūrimu tai nebeturi nieko bendro, tačiau iškilę klausimai vis tiek siejami su žemėtvarka”, - pastebėjo vedėjas.

Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas į Kretingą atvyko specialiai padėti išsiaiškinti nesutariančių dviejų karteniškių ginčą dėl žemės nuosavybės.

• Rašyti komentarą (1)