|
|
|
Japoniškas sodas - „gyvas“ projektas
Šią gegužę Turizmo departamentas į projektą „Didysis žygis po Baltijos šalis“ tarp dešimties lankytinų vietų Lietuvoje įtraukė ir japonišką sodą, kuriamą Darbėnų seniūnijoje, Mažučių kaime.
„Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai“ – taip japonų specialistai, neištardami garsų ž ir č, vadina 16 ha plote kuriamą didžiausią Europoje japonišką sodą. Sodo įkūrėjas – savo ūkį čia įregistravęs palangiškis Šarūnas Kasmauskas tvirtino, jog ir šiuo ekonominiu sunkmečiu projektas yra tęsiamas. Sodas, anot Š.Kasmausko, tai - ne daugiabutis namas, bet – „gyvas“ projektas, kuriame darbai nenutrūko nė žiemą. Tekdavo atvažiuoti kasdien: žiūrėk, tai kiškiai medelius apgraužė, skubėk juos aprišti, o sveikus - taukais ištepti, kad svetimas dvokas atbaidytų skeltalūpius. Pavasarį darbai suaktyvėjo: pirmiausia teko atnaujinti krioklius, po to – sodinti gėles, formuoti augalų kompozicijas. Šiomis dienomis Š.Kasmauskas laukia į Lietuvą vėl atskrendant japonų specialistų, kurie darbą Mažučiuose tęsia jau ketvirtus metus: ligi vėlyvo rudens čia dirbs 5-6 japonų sodininkų brigada. „Krizė yra žmonių bauginimo būdas. Pirmiausia ji „apsigyvena“ žmogaus sąmonėje. Manau, kad žmogų krizė ištinka tada, kai jis atsiduria ligoninėje, nebegali pajudinti rankų ir kojų. O šiaip, žmogau, tam tau ir yra duota galva, kad ieškotum išeičių. Per daug buvome užmigę, - krizė ir yra tas metas, kad pramankštintum savo galvą“, - paklaustas apie krizės poveikį projektui teigė Š. Kasmauskas. Ūkininkas tvirtino, jog japoniško sodo projekto nefinansavo bankai, projektą jis vykdo vienas, be partnerių. Šio projekto idėja, prieš kelerius metus atrodžiusi utopine, pamažėle įgyja kontūrus: jau yra suformuotos kalvos, tvenkiniai, pastatyti namai, formuojami želdiniai ir sodinami medžiai. Besikuriantį sodą jau gali apžiūrėti ir lankytojai. Sodo prižiūrėtoja, Šarūno motina Petrutė Kasmauskienė, tvirtino, jog savaitgaliais čia apsilanko ligi 250-300 lankytojų: atvyksta vaikų ekskursijos, vestuvių palydos, pavieniai keliautojai. Jame pabuvojo žmonės net iš Kurilų salų Tolimuosiuose Rytuose, Australijos ir Nevados. Kiekvieną savaitgalį į sodybą atvyksta talkininkų savanorių net iš Vilniaus, Kauno, kurie padeda nupjauti žolę, sodinti ir ravėti gėles bei kitus želdinius. Iš Japonijos į Mažučius jau yra atvežta per 2 tūkst. dekoratyvinių medelių: dalį jų suspėta pasodinti pernai, tačiau didžioji dalis buvo palikta žiemoti sandėlyje. Mažučių slėnis pavasarį skendi žieduose: nužydėjus sakurai ir magnolijai, dabar pakaitomis skleidžiasi oranžiniai, geltoni, balti, rausvi azalijų žiedai. Tačiau darbų japoniškame parke, anot Š.Kasmausko, tėra atlikta vos 15 proc. Pagal sugalvotą idėją Mažučiuose turi būti sukurtas sveikatingumo – laisvalaikio – pramogų parko modelis, susiejantis archaišką lietuvių ir japonų kultūrų paveldą. Vientiso stiliaus japoniškame parke be jau baigiamų įrengti keliolikos gyvenamųjų namų, dar turi būti pastatyta: SPA - japoniškų pirčių kompleksas, viešbutis su konferencijų–koncertų sale, modernus kempingas bei japoniško maisto restoranas. Šią vasarą čia numatyta surengti gausybę renginių: stovyklų, meno projektų, sveikatingumo mokyklų ir pan. Šiemet ketinama įrengti laikinus statinius jau pageidaujantiems per vasarą čia įsikurti jogos ir meditacijų centrams. „Jau juntamas ir grįžtamasis investavimo ryšys – atsiranda kompanijų, kurios vertina grožį ir aukoja jo kūrimui. Per 30 aukotojų mūsų parke jau turi savo medžius: prie jų pritvirtintos lentelės su konkrečiomis aukotojų pavardėmis. Dauguma jų aukojo paremdami onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, - pabrėžė Š.Kasmauskas. - Kai kuriuos pas mus vyksiančius renginius žadėjo paremti Japonijos ambasada. „Nicon“ kompanija ketina surengti 3-4 dienų stovyklą ir pristatyti pirmąjį albumą apie japonų kultūros puoselėjimą atokioje Žemaitijos vietovėje“.
|
|
