|
|
|
Kai žydi visi metų laikai
Kretingiškio pareigūno 42 metų Rimanto Kontenio sodyboje, vos 3 arų plote auga 200 augalų rūšių. Vienas kitą pakeisdami jie žydi visais metų laikais. “Augalai parinkti ir suderinti taip, kad sodyboje būtinai kuris nors iš jų žydėtų kiekvieną mėnesį”, - aprodydamas per 15 metų išaugintą augalų kolekciją pasakojo R.Kontenis.
Žiemą – gruodį-sausį - pirmieji pražydo hamameliai, baigę žydėti per Juozapines. Išaušus pavasariui, prasideda tikras augalų žydėjimo bumas, kuris užsibaigia vėlai rudenį. Po to – vėl viskas iš pradžių. Tačiau kad ir kokie bebūtų gražūs visų augalų žiedai ar lapai, R.Kontenis labiausiai laukia pražįstant magnolijų. Jų sodyboje – trys: pirmoji baltais žiedais pražįsta japoninė magnolija, kuri šiauriau nuo mūsų nebeauga. Kitos dvi magnolijos – sukultūrintos, akį žavinčios įspūdingais dideliais žiedais. Šios dvi magnolijos viena nuo kitos skiriasi žiedų spalvos intensyvumu: vienos žiedai – rausvi, kiti “traukia” į bordo. Augalų mėgėjo žmonai Zitai labai patinka azalijos, kurios – gana jautrios ir reikalauja priežiūros. Azalijos bei jų kaimynai rododendrai – vieninteliai augalai, kuriuos R.Kontenis tręšia specialiomis trąšomis, tai yra rūgština šiems augalams dirvą. Kiti sodybos augalai auga natūraliai, be jokio išskirtinio palepinimo. “Iš esmės, siekiu kuo daugiau natūralumo. Akmuo, skuja, jokių “išlaižytų” gazonų. Viena kita šliaužianti, prie akmenų tinkanti gėlė – ir viskas. Tik kai matau, kad augalas džiūva arba per daug kerojasi, jį apkerpu, bandau suformuoti ką nors įdomesnio”, - pasakojo R.Kontenis. Pirmasis jo augalas – iš pagriovės parsivežtas ožekšnis, kuris rudenį žavus savo vaisiais. R.Kontenis jį suformavo taip, kad tie vaisiai sudarytų tarsi kepurę ant ilgo koto. “Kai prašalaičiai pamato, klausia, iš kur gavau tokį medį. Ogi iš niekur”, - juokėsi R.Kontenis, kuris įdomiau yra apkirpęs ir pačią paprasčiausią kaukazinę slyvą, į paprastą obelį – įskiepijęs raudonlapę, o džiūti pradėjęs puskiparisis virto įmantrios formos medžiu. “Kai pirmą kartą paėmiau žirkles į rankas, galvojau, kad rizikuoju, nes nežinojau, kas bus. Po to patyriau, kad juo labiau karpai tokį puskiparisį, kuris sendamas linkęs plikti, tuo jis geriau atrodo”, - apie bandymus formuoti medžius pasakojo R.Kontenis. Pirmenybę jis skiria spygliuočiams ir žydintiems krūmams. Ruošdamasis sodinti patikusį augalą, visada pasidomi jo savybėmis ir būtinai – kaip augalas atrodys po 10 ir daugiau metų. “To nepadarius, augalus tenka perkilnoti ar dar blogiau – išvis išrauti. Aš su savo pasodintais augalais stengiuosi “nežaisti”, tad dauguma jų ir auga toje vietoje, kur buvo pasodinti iš pat pradžių”, - teigė augalų mėgėjas. Jautresniems augalams kartais pakenkia šalčiai, lapuočius krūmus, būna, apninka amarai, baltasparniai, o sraigės niokoja dekoratyvinius česnakus, karpatinius katilėlius. “Tenka pasitelkti chemiją, bet esu už tai, kad jos sodyboje būtų naudojama kuo mažiau”, - sakė R.Kontenis. Kai kurie augalai į šio žmogaus sodybą atkeliavo po ilgų ieškojimų. “Austrijoje pamačiau raukšlėtalapį putiną. Jis man tiek patiko, kad nusiskynęs lapą parsivežiau namo ir pradėjau ieškoti, koks tai augalas ir kur galėčiau jį įsigyti. Retą dar pas mus augalą, šiltesniuose kraštuose žavintį savo nokstančiomis nuo oranžinės iki juodos spalvos uogomis, suradau per penkerius metus”, - pasakojo R.Kontenis. Po ilgų ieškojimų jo sodyboje atsirado ir laipiojanti hortenzija, kuri kažkada buvo didelė naujiena. Dabartiniai R.Kontenio planai – pasodinti vienoje vietoje daugiau rododendrų. “Noriu, kad jų daug žydėtų vienoje vietoje”, - sakė jis. Nubyrėjus magnolijų žiedams, išsiskleidus azalijoms ir rododendrams, birželį žydėjimo estafetę perims egzochorda, liepą – veigelė ir lanksvos, rugpjūtį – lastūnės, rugsėjį – raukšlėtalapis putinas, kurio žydėjimą pratęs jo giminaitis – kitos rūšies putinas – viburnum bondanense, ir taip augalai sulauks iš naujo pradėsiančios žydėti žiemos.
|
|
