|
|
|
Už deginamą pievą teks susimokėti
„Griežtinti ir apriboti išmokas piliečiams, deklaravusiems žemės plotus, kuriuose nustatyta žolės deginimo faktų“, - tokį pasiūlymą vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pateikė žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui. Šiemet šalies ugniagesiams teko gesinti daugi au negu 1 tūkst. 900 gaisrų pievose – išdegė per 6 tūkst. hektarų. Tačiau mūsų rajono ūkininkai sąmoningesni – jie pievų nedegina. „Tokio gaisro, kad žemės ūkio paskirties pievos degtų hektarais, nebuvo. Šiemet didžiausias nudegęs plotas – 150 arų Plokščių kaime. Prieš 4-5 metus pievos buvo deginamos masiškai – kad nereiktų rinkti šiaudų. Dabar šiaudus superka katilinės arba ūkininkai juos susmulkina naujais kombainais“, - kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Rimantas Nagreckis. Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai nuolat vykdo reidus, tikrindami, ar ūkininkai nedegina žolės. Dažniausiai nudega 5-20 arų pievų pakelėse, poilsio zonose. Šiemet ugniagesiams degančią žolę teko gesinti 16 kartų – 5 gaisrai atvirose teritorijose kilo vien per šventinį savaitgalį. Iš viso šiemet išdegė 811 arų senos žolės. Tačiau daugiausia gaisrų atvirose teritorijose kyla dėl žmonių neatsargumo: vaikų išdykavimo su ugnimi, poilsiautojų neužgesinto laužo, ant išdžiūvusios žolės numestos nuorūkos. R.Nagreckio teigimu, pievų degintoją nustatyti sudėtinga. „Pasitaikydavo, kad padegėjas, pamatęs atvykstančius ugniagesius, puola gesinti pievą. Kai gaisrininkai išvažiuoja, jis vėl iš naujo kuria ugnį“, - sakė R.Nagreckis. Kretingos seniūnijos žemės ūkio specialistės Vilmos Marcevičienės manymu, vidaus reikalų ministro siūlymas būtų geras būdas sutramdyti pievų degintojus. Anot jos, nudeginęs pievą ūkininkas patiria daugiau žalos negu naudos: ugnis ne tik išnaikina augmeniją ir gyvūniją, bet ir nualina žemę, ji lieka mažiau derlinga. Nenušienavus prastėja žolės kokybė. „Gal supratimas, kad deginti pievas – tai nieko bloga – atkeliavo iš senų laikų, kai nudegus pievoms likę pelenai patręšdavo žemę. Sumažėjus derlingumui, žmonės persikeldavo į kitas žemes. Tačiau šiais laikais toks žemės kultūrinimas yra per daug žiaurus“, - kalbėjo V. Marcevičienė. Ji informavo, kad tausoti aplinką ūkininkai skatinami ir išmokomis. „Skatinama laukuose per žiemą palikti ražienos, kad turėtų kuo maitintis laukiniai gyvūnai – smulkioji fauna. Padidėjus jos populiacijai, padaugėja ir kitų gyvūnų – juk visi jie susiję gyvybės grandine“, - sakė V.Marcevičienė. Ūkininkams, teikiant paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti, tereikia pateikti paraiškas dėl agrarinės aplinkosaugos išmokų. Pagal „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programą parama skiriama šioms veikloms: natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas; šlapynių tvarkymas, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos tvarkymas pievose; vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje; ražienų laukai per žiemą; medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje; kraštovaizdžio elementų (gyvatvorių) valdoje tvarkymas; melioracijos griovių tvarkymas. Nuo veiklos rūšies priklauso skiriamų išmokų dydžiai: nuo 214 iki 1 tūkst.509 Lt už 1 ha. Pavyzdžiui, už 1 ha pievų tvarkymą galima gauti 338 Lt dydžio išmoką. Deklaracijas būtina pateikti iki birželio 15 dienos, pavėluota tvarka – iki liepos 20 dienos. Beveik 300 ha dirbamos žemės valdantis ūkininkas Juozas Viluckas iš Rūdaičių mano, kad tiems ūkininkams, kurių pievos nudeginamos, Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos turėtų būti ne tik sumažinamos, bet ir visai neskiriamos. „Negalima pievų deginti – juk žūva visa gyvūnija, suprastėja žemės kokybė. Be to, ugnis gali persimesti į kaimyninius sklypus, pastatus. O užgesinti degančią sausą žolę - labai sunku“, - kalbėjo J.Viluckas, kuris kombainu susmulkintus šiaudus aparia ir taip patręšia dirvą. J.Viluckas prisiminė prieš 12 metų įvykusį atvejį, kai kaimynas degino seną žolę ir ugnis persimetė į jo avižas. Tąkart nudegus didelei daliai, apie 4-5 ha, avižų lauko, J.Viluckas patyrė nuostolių.
|
|
