|
|
|
Jaunoji papuošalų kūrėja Patricija savo kelio ieško nuo mažens
Kretingiškė Patricija Pipiraitė – dar tik šeštos klasės mokinė Simono Daukanto progimnazijoje, bet ji jau geba pati užsidirbti iš savo kūrybos. Ji kuria gražius papuošalus, kuriais panorsta pasipuošti ir vyresnės moterys, ir jos bendraamžės. Be to, spėja mokytis ir keramikos, ir teatro subtilybių. „Bandžiau lankyti sporto būrelius, kaip brolis, bet supratau, kad tai ne man. Man labiau patinka menas“, – šypsojosi jaunoji menininkė. Jei nori pradžiuginti – nupirk karoliukų Pašnekovė sakė, jog mėgstamos veiklos tiesiog atėjo į jos gyvenimą. „Nors pradžioje, kai dar nežinojau, ką norėčiau veikti, rinkausi iš sporto šakų. Mano brolis Rokas – sportininkas, tai ir aš norėjau sportuoti. Galiausiai supratau, kad sportas – ne man, nors išbandžiau labai daug sporto šakų. Mano dėmesį patraukė karoliukai. Nuėjusi į parduotuvę išsirinkau jų rinkinį. Taip džiaugiausi, kai suvėriau pirmąją apyrankę. Mama ir tėtis pagyrė, kad labai graži ir taip mane paskatino toliau kurti apyrankes“, – apie prieš trejus metus savo atrastą pomėgį pasakojo Patricija. Taip ji ėmėsi šios veiklos ir jos neapleido, tobulėja iki šiol, mokosi iš labiau patyrusių. Ir jau visi artimieji žino, ko reikia Patricijai, kaip ją gali pradžiuginti. „Mano teta gyvena Austrijoje, Vienoje, tad man atsiunčia karoliukų iš ten arba pati atveža, kai atvyksta pas mus. Taip pat gaunu tokių dovanų savo gimtadienio proga. O kai patys atostogaujame kitose šalyse, tai būtiniausiai parsivežame karoliukų“, – šypsojosi P. Pipiraitė. Jaunoji kūrėja savo papuošalais paviliojo ir ne vieną pirkėją. Pasiteiravus, kas dažniausiai perka, mergaitė atskleidė, jog mokiniai iš jos mokyklos, taip pat ji sulaukia pirkėjų ir internetinėje erdvėje. Mielai jos papuošalais pasidabina ir mama Gitana. Viską, ką uždirba, ji vėl išleidžia papuošalų gamybos reikmėms. Patricija pripažino, kad visuomet matė savo tėvus sunkiai dirbančius ir žino, kad pinigų taip lengvai neuždirbsi, tad ir pati stengiasi kuo mažiau prašyti iš tėvų, gali savo pirkiniams panaudoti ir savo uždirbtus pinigus. „Mano geriausia draugė Simona taip pat yra kūrėja, gamina šilkinius segtukus ir gumytes į plaukus, tad turim kuo pasidalinti“, – pasakojo pašnekovė apie nuo mažumės ugdomą verslumą. Geras žodis skatina tobulėti Patricija pripažino, jog būna tokių dienų, kai atrodo, kad nusibodo, per daug jau priverta. Bet šeimos narių palaikymas, jų pagyros labai skatina nesustoti ir tęsti pradėtą veiklą. „Kai mama, tėtis, brolis ar senelis pasako gražų žodį, tuomet pasitikėjimas savimi tik auga, pasijaučiu vertinama ir norisi dar labiau tobulėti. Bet jeigu kažkas nepavyksta, o ir taip būna, tėvai taip pat pasako. Dėl to irgi džiaugiuosi, nes tada kuriu atsakingai“, – atkreipė dėmesį į palaikymo svarbą Patricija. Pašnekovė pripažino, jog per trejus papuošalų kūrimo metus jau yra patobulėjusi. Jau pati žino, ką geriau pirkti, kas pasiteisino, tiko ir patiko, mama domisi madingomis spalvomis, tad pataria apie tai. „Dabar jau žinau, kokios virvelės, ant kurių veriami karoliukai, yra tvirtos ir nesuplyš. Pradžioje visko buvo. Teko daug priemonių išbandyti“, – apie savo kūrybinį kelią pasakojo kretingiškė. Mama Gitana atskleidė, jog tobulėti padeda ir jau daugiau patyrę šioje srityje žmonės. Pavyzdžiui, kaimynė, kuri veria gintarus, pasidalina puikiais patarimais, padedančiais Patricijai pasirinkti tinkamas priemones. Dabar Patricija jau gali ir sutvarkyti sutrūkusias ar kitaip pažeistas apyrankes.
Mokykloje Patricija jau populiari kaip papuošalų kūrėja. Apie tai žino ir mokytojai, ir mokiniai. Mokyklos vadovybė pasiūlė mokinei savo darbus parodyti jų rubrikoje „Vieno autoriaus galerija“. Taip pat ji dalyvauja mokykloje organizuojamose mugėse. „Man labai smagu, kai mano darbus teigiamai įvertina. Džiaugiuosi, kai sulaukiu žinučių iš pirkėjų, kurie negaili gražių žodžių gautam papuošalui“, – šypsojosi Patricija. Mergaitė papasakojo, kad per papuošalų kūrybą ji suradusi ir draugių, bendraminčių, kurios taip pat domisi tokia veikla, dalinasi įvairiais dalykais. „Turiu vieną draugę iš Ukmergės, kuri tapo mano sielos drauge, galime pasikalbėti apie bet ką. Labai smagu dėl to“, – teigė Patricija, atkreipusi dėmesį, jog socialinės erdvės duoda ir naudos jaunimui, ne tik draugų, bet ir idėjų galima rasti.
Vaikystėje svajojo apie prezidentės postą Atrodytų, jog popamokinės veiklos užima daug Patricijos laiko, ir mokslams gal lieka mažiau laiko, ji patikino, kad užtenka laiko ir tam. „Dalyvavau skaitovų konkurse ir užėmiau antrąją vietą. Dabar noriu aukštesnės vietos, tad sieksiu tobulėti, – nusijuokė pašnekovė. – Matematikos olimpiadoje užėmiau penktą vietą. Bet labiausiai patinka istorija.“
Pasiteiravus, apie kokią profesiją visgi Patricija pasvajoja, ji atskleidė, jog norų būta jau labai daug. „Iš pradžių galvojau, kad norėčiau dirbti kokį darbą, susijusį su teatru. Kažkada sakiau, kad būsiu prezidentė, net savo konstituciją turėjau. Aš galvodavau, kad prezidentas išleidžia kokius tik nori įstatymus ir tada svajojau, kad išleisčiau įstatymą, jog visi saldainiai pasaulyje būtų nemokami. Bet dar pagalvoju ir apie tai, kad norčiau būti pradinių klasių mokytoja. Mat turėjau labai gerą savo mokytoją, kuri ir į teatrą pastūmėjo. Bet ir šiaip mūsų mokykloje yra labai daug gerų, šiltų mokytojų, daug jaunų, kurie sugalvoja daug smagių pramogų. Lankiau pas vieną savo mokytoją ornitologų būrelį, kuris labai man patiko, bet gaila, kad jo nebeliko, nes nesusirinko pakankamai vaikų“, – apie mokytojus šiltai atsiliepė S. Daukanto progimnazijos mokinė.
Patricija papasakojo, jog jau trejus metus lanko taip pamėgtą jaunimo teatro studiją „Atžalynas“. Ir kartu su teatro komanda jau vaidino viename pastatytame spektaklyje „Kaip atsirado drugelis“. Kalėdoms ruošiamas dar vienas spektaklis.
Pasiteiravus, iš kur atsirado noras vaidinti, mama Gitana papasakojo, jog ji ir pati kažkada lankiusi „Atžalyną“, bet gal labiau nulėmė pačios Patricijos būdas: „Jautėsi, jog vaikas gali vaidinti, tą buvo galima pastebėti nuo mažens, kai tekdavo atlikti tam tikrus vaidmenis spektakliuose. Net aplinkiniai pastebėdavo ir skatindavo, jog jai būtinai reikia lankyti teatro užsiėmimus“.
„Net jei gaunu mažiausią vaidmenį, aš vis tiek labai stengiuosi į jį įsijausti, nenuvilti nei savęs, nei kitų. Man patinka „Atžalynas“, mes ten esame kaip šeima. Žinoma, kad esama jaudulio prieš pasirodymą. Kai suvaidinome pirmąjį spektaklį, buvo tiek jaudulio, kad pamačiau, kiek salėje yra žmonių tik tuomet, kai išėjome nusilenkti. Dar nebuvo tokio atvejo, kad išėjusi vaidinti pamirščiau žodžius. Mama jau yra davusi patarimą, jeigu taip nutiktų, kad neišsiduočiau. Bet didesnis jaudulys mane apima dar prieš spektaklį, paskui išėjus į sceną, susikaupi ir atlieki savo vaidmenį“, – pasakojo Patricija.
Mama Gitana atskleidė, jog emocijos užplūdo jau po spektaklio. „Ašaros bėgo. Džiaugiausi, kad visiems mums puikiai pasisekė, nė vienas nesuklydome. Kai gauni didelį vaidmenį, tenka prisiminti labai daug žodžių, tad už kiekvieną labai sergi. Mums labai padeda ir mūsų režisierė Karolina, kuri kartais pamačiusi, jog sunkiau sekasi įsiminti žodžius, pakeičia juos lengvesniais“, – sakė Patricija, papasakojusi ir apie „Atžalyno“ tradicijas, tokias, kaip „Mandarinų vakarėlis“, kurias labai mėgstanti.
Į kalėdinį spektaklį, kurį šiuo metu ruošia, mergaitė sakė pakvietusi ir savo pradinių klasių mokytoją. Meniškoji Patricija, tikėtina, dar ne vieną savo talentą atskleis ir ateityje.
|
|
