Arbūzų gausa nustebino ir pačią augintoją

Ilona Čepienė sakė, kad, norint užauginti gerą arbūzų derlių, reikia ne tik palankių gamtos sąlygų, bet ir žinių.

„Nežinau, iš kur man ta trauka nuo vaikystės žemei nugarą kasyti, nors tėvai nei ūkininkavo, nei tos žemės apskritai turėjo?“ – atviravo iš Rietavo kilusi, Dupulčiuose gyvenanti Ilona Čepienė. Jųdviejų su vyru Sauliumi plotuose, esančioje už kelių kilometrų nuo namų, ji augina bulves, moliūgus, kopūstus, šparagus, bet įdomiausia, kad dar – ir arbūzus.

Pirmasis buvo mandarino dydžio

Nežinodamas tų arbūzų, pasislėpusių po lapais, ežiose iškart ir nepastebėsi, o kai pastebėsi ir suskaičiuosi, bus koks 120. Kaip sakė Ilona, maždaug tiek šiemet jų išaugo iš 56 daigų, didžiausias, dar nenuskintas, vaisius jau dabar sveria daugiau kaip 9 kilogramus.

Arbūzus auginti I. Čepienė pradėjo prieš ketverius metus, tačiau tik šiais maloniai nustebino toks gausus derlius. O pirmąjį daigą moteris iš nepažįstamos močiutės nusipirko turguje. „Sudomino, galvojau, pabandysiu pasisodinti – tiesiog pažaisiu“, – atviravo ji. Arbūzėlis užaugo dydžio sulig... mandarinu, tačiau skanus. Kai taip, tai ir azartas apėmė, o dar idėjos neatsisakyti paskatino ir vyras, ir sūnūs Tomas su Tadu, abi marčios Evelina ir Aistė. Ilona ėmė domėtis, skaityti, be to, internetu susirado gausią arbūzų augintojų grupę, kurios nariai draugiškai dalijosi patarimais: kokias veisles sodino, kokios kuriam užaugo arba neužaugo, kaip teisingai daiginti sėklas, auginti daigus, paruošti žemę, kurioje tie daigai augs, kuo tręšti, kiek kartų per savaitę laistyti. Pasirodo, arbūzai nemėgsta būti liečiami, tad ravėti geriau, kol dar neužsimezgę vaisiai, o laistyti – su saiku. Vandenį Ilona semia iš čia pat, sklypo teritorijoje, šeimos išsikasto tvenkinio.

„Žinoma, bet ką auginant labai svarbu, kad būtų tinkamos gamtos sąlygos ir kad nepultų ligos, tačiau ir be konkrečių žinių neišsiversi“, – įsitikinusi pašnekovė. Ji teigė naudingos informacijos gavusi iš pačios arbūzų augintojų grupės įkūrėjos, Lietuvoje žinomos, daug metų Panevėžyje arbūzus auginančios Vilmos Rakauskaitės-Žukienės.

Daugelis arbūzų augintojų sėklas daiginti pradeda balandžio viduryje, o I. Čepienė neskuba, palaukia balandžio pabaigos. Atsisiųsdinusi sėklų iš jomis prekiaujančiųjų, parą jas palaiko iš šilto vandens ir grūdelio kalio permanganato pasigamintame tirpale, po to suvynioja į drėgnus tamponėlius, įdeda į polietileno maišiukus ir padeda, kur šilčiau kambaryje. Kai sėklos prasikala, į litro talpos vazonėlius jų įberia tik po vieną. „Vazonėlių tuomet būna visas paradas – užsienyje dirbantis Saulius ne visada ir pamato, koks gi vaizdelis pas mus namuose“, – juokėsi Ilona.

Pardavinėti kol kas nesiryžta

Kai jau sėklos sudygusios, ilgiau kambaryje laikyti negalima – išstyps kaip bulvių daigai ir niekam netiks. Kadangi augalas jau nori mažiau šilumos, bet daugiau šviesos, tad dupultiškė vazonėlius įkurdina šiltnamyje. Dieną jie – atidengiami, vakare užklojami agroplėvele, kad nepagautų pavasarinės šalnos.

Šiemet kaip sykis jos ir pagavo, bet jau tada, kai apie gegužės pabaigą daigai buvo perkelti į nuolatinę augimo vietą, tai yra pasodinti į paruoštą, prieš porą savaičių paklojus plėvelę, sušildytą žemę. „Atėjau į lauką, pamačiau – ir norėjosi verkti“, – atviravo moteris. Tačiau didžiąją dalį derliaus, panaudojus nusipirktą purškalą, vis dėlto jai pavyko išsaugoti.

Darže dabar rutuliojasi 120 sultingų, maloniai saldžių „Karolina“, „Charleston“, „Ankstyvasis geltonasis“ – jo minkštimas ir yra geltonas – veislių arbūzų... Kur tiek daug šeima dės? Juolab priskaičiavus dar ir pilnas lysves melionų, kurie Ilonos valdose trečius metus auginami, šiemet irgi pirmąkart pranoko lūkesčius? Anot pašnekovės, sočiai skanaus patys, išdalins giminėms, draugams, bičiuliams. Arbūzai skanūs švieži, be to, gali būti spaudžiamos sultys, juos galima ir konservuoti. Savo užaugintų egzotiškųjų vaisių dupultiškė parduoti turguje vis dar nesiryžta, nors tai daryti galėtų – apie 2019-uosius metus yra išklausiusi ūkininkų kursus, oficialiai įregistravusi ūkį.

„O jeigu pasitaikys neprinokęs, jeigu žmogų nuvilsiu? – svarstė Ilona. „Grafiką“ ji žino: 30 dienų arbūzai auga, 30 dienų noksta, o, kai visiškai nudžiūsta prie koto esanti virkštelė, skinti galima praėjus dar 10-čiai dienų. Tik tada vaisius tikrai būsiąs prinokęs. „Bet susek, žmogau, teisingai tuos terminus...“ – juokėsi arbūzų augintoja.

• Rašyti komentarą (1)