|
|
|
Moteris žodžius lengvai sudėlioja į posmus
„Rašau, kai liūdna, graudu. Gyvenime ir eilėse nesitaikstau su negerovėm: matyt, tas teisybės troškimas ateina iš mano šeimos ir vaikystės“, - tvirtino septyniasdešimtmetė kretingiškė Janina Veidmonienė. Moteris ligi šiol teberašo ir šmaikščius, politiniu atspalviu atmieštus, ir moteriškai lyriškus eilėraščius. Ji tebesaugo ir jai itin brangų dar Sibire sukurtų posmų sąsiuvinį.
Stiprūs giminės genai Gebėjimą kurti, J.Veidmonienė įsitikinusi, yra paveldėjusi iš savo motinos Domicelės Kontrimienės. Mama griežė smuiku, gerai kalbėjo vokiškai, daug skaitė. Ji mokytojavo Vilkaičių kaime, Plungės rajone. „Pradžios mokykla, kur dirbo motina, buvo atidaryta Gedimino Vagnoriaus tėviškėje. Mūsų tėvai buvo kaimynai ir palaikė labai draugiškus ryšius. G.Vagnoriaus tėvas Zenonas buvo mano sesers Marytės krikštatėvis. Iki ištremiant mūsų šeimą, ji vis bėgdavo pas G.Vagnoriaus močiutę prašyti blynų“, - pašnekovė prisiminė vaikystės nuotrupas. J.Veidmonienė prisiminė ir savo tėvą Justiną buvus labai gabų amatininką: „ Jis viską mokėjo daryti: ir valtį susikaldavo, ir medžius skiepydavo, ir gyvulius kastruodavo. Bet koks darbas tirpo jo rankose. Tėvas turėjo trijų vyrų sveikatą, nei gėrė, nei rūkė“. Šeimoje augo trys dukterys: Janina buvo vyriausia, Regina - vidurinėlė, o Marytė – jaunėlė. J.Veidmonienė papasakojo tipišką jos šeimos išbuožinimo istoriją: „Senelis buvo išvykęs į Ameriką užsidirbti pinigų. Dirbo akmens kasyklose. Grįžęs į Lietuvą nusipirko žemės, už kurią sovietai šeimą ištrėmė į Sibirą“. Kai gyvuliniuose vagonuose vežė į nežinią, Marytei buvo tik dveji metai. Sesuo, anot Janinos, buvo labai silpnos sveikatos ir vos nemirė kelionėje. „Pamenu, ji buvo tokia išblyškusi ir išsekusi, kad ją palydovai norėjo net išmesti iš vagono. Mama nesutiko pakely išlipti, norėjo būti su šeima iki kelionės galo. Kai atvežė į Bodaj Bo gyvenvietę, pamenu, buvo 62 laipsniai šalčio. Gamta - atšiauri, bet labai gražu“. Sibire M.Veidmonienė išbuvo septynerius metus. Ten baigė 7 klases, dirbo bibliotekoje, kur turėjo galimybę perskaityti visą rusų klasiką. Po Stalino mirties jos tėvai išsyk grįžo į Lietuvą, tačiau Janina dar norėjo pabaigti medicinos mokyklą Čeremchove. „Norėjau stoti į Ulan Ude veterinarijos akademiją, tačiau viena buriatė dėstytoja pasakė: mums nenaudinga jus, tremtinius, išmokslinti, vis vien išvažiuosite į Lietuvą. Ir nepriėmė“. Nuo felčerės – iki laborantės lavoninėje J.Veidmonienė tikino rašiusi ir į Maskvą, kad gautų laisvą diplomą ir galėtų grįžti dirbti į Lietuvą. Pirmoji jos darbovietė – Endriejavas: čia ketverius metus dirbo felčere. Ten ir ištekėjo. 1975 m. su vyru Stasiu atsikraustė gyventi į Kretingą. Dirbo felčerinio–akušerinio punkto vedėja. „Priėmiau apie tris dešimtis naujagimių, - sakė pašnekovė ir išvardijo kitas darbovietes, kur dirbo labai įvairų medikės darbą: Kretingos ligoninė, Palangos sanitarinė–epideminė stotis, Kretingos narkologinis skyrius. O prieš pat pensiją – dar ir Kretingos ligoninės pataloganatomijos skyriuje laborante. „Padėdavau chirurgui Giedraičiui skrodžiant lavonus, imdavau mėginius“, - prisiminė pašnekovė. Gyvenimą savo – spalvingą ir kupiną išbandymų - moteris galėtų suguldyti į knygą. „Vos ne prie mano akių žuvo tėvas, kai kartu patekome į avariją. Man praskėlė galvą, o tėvas mirė ligoninėje. Tikiu likimu: visąlaik jaučiu, kad mane kažkas globoja iš aukščiau“, - atviravo pašnekovė. J.Veidmonienė jau ketverius metus - našlė. Užauginti du vaikai: duktė Sigutė dirba Moterų centre, sūnus Darius baigė Dailės akademiją ir dirba baldų projektuotoju. Laisvalaikiu Darius fotografuoja. Motinos namų sienos nukabinėtos jo darytomis meninėmis nuotraukomis. Nuo sienų žvelgia ir senovinės giminės nuotraukos. „Mamai šiemet būtų sukakę 100 metų, ji išgyveno iki 90–ties. Mama buvo jauniausia iš 9 vaikų. Vienas jos brolis – Simonas, buvęs Telšių bankininkas, pabėgo iš Lietuvos ir apsigyveno Kanadoje, kitas – Australijoje. Su Kanadoje gyvenančia dėdiene Jadvyga Kontrimiene ligi šiol palaikome šiltus santykius. Ji dažnai paskambina: prašnekame kartais net po valandą. Dėdienė yra puikios sveikatos ir fizinės formos: jai – jau 93-eji metai, tačiau ji dar sėda už automobilio vairo. Kažkada teta Jadvyga gražuolių konkurse buvo išrinkta Mis Kalifornija“, - žvelgdama į savo giminės nuotrauką pasakojo J.Veidmonienė. Sesuo – žinoma poetė Tačiau labiausiai pašnekovė šiandien džiaugiasi savo jaunėlės sesers, 60-metės Marytės Kontrimaitės, literatūriniais gebėjimais ir pasiekimais. „Mokykloje, būdavo, užduoda parašyti temą, o aš imu ir sueiliuoju tekstą, - prisiminė J.Veidmonienė. – Dabar visokiom progom – ar reikia ką pasveikinti, ar koks giminės susiėjimas - žodžius lengvai sudėlioju į posmus. Eilėraštis man gimsta bematant. Tačiau aš esu tik mėgėja, o mano sesuo Marytė – tikra poetė. Ji - Lietuvos rašytojų sąjungos bei Žurnalistų sąjungos narė“. M.Kontrimaitė dirbo Seimo kultūros komitete, dabar – Lietuvos radijo ir TV komitete. Išleido keletą poezijos knygų: paskutiniąją „Palei pat gyvenimą“, J.Veidmonienės žodžiais, iš tiesų - ne palei, o iš paties, abiem seserims gerai pažįstamo, gyvenimo. „Marytė gerai moka vokiečių, ispanų kalbas. Dar – armėnų, nes yra ištekėjusi už armėno Ruslano. Pabaigusi universitetą, kurį laiką pagal kultūrinius mainus ji dirbo Armėnijoje. Praėjo specialų mokymosi kursą Jerevano universitete, ir per radiją armėnų kalba jau skaitydavo savo eiles. Jos uošviai – abu pedagogai. Uošvis sakydavo, kad ji gramatinę armėnų kalbą mokanti geriau negu dauguma jo tautiečių, - sesers gebėjimus nusakė Janina. – Dabar Marytė su Ruslanu gyvena Lietuvoje, jau užaugintos dvi dukterys“. M.Kontrimaitei lankantis Amerikoje, jų dėdienė Jadvyga surengė susitikimą su lietuvių išeivijos poetu Bernardu Brazdžioniu. J.Veidmonienė patikino, kad jų giminėje esama ir daugiau garsių titulų ir pavardžių: jos vyras Stasys yra kilęs iš žemaičių bajorų Veidmonų giminės ir turi bajorišką kilmę įrodančius dokumentus. Aktorės Dalios Brenciūtės, Kosto Smorigino žmonos, bei J.Veidmonienės mamos yra pusseserės.
|
|
