Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kitur turgaus kretingiškiai nenori

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2019-01-18
Į turgų mėsos ateinantys pirkėjai žino, kad akcinių kainų, kaip prekybos centruose, čia neras.

Sužinojusi, kad didysis Kretingos turgus iš Laisvės gatvės gali būti perkeltas į atokią Kretingos vietą, dalis visuomenės sunerimo: galbūt Savivaldybė yra pažadėjusi kažkam parduoti dabartinį jo užimamą sklypą bemaž miesto centre?

Gandai – nuo seno

Tokius svarstymus rajono meras Juozas Mažeika pavadino niekuo nepagrįstomis nuo seno girdimomis šnekomis. Anot jo, kaskart, kai tik Savivaldybėje svarstomos galimybės pagerinti nuostolingai dirbančio turgaus veiklą ir infrastruktūrą, tokie gandai sklinda. „Nieko naujo, bet mes tikrai nesiruošiame to sklypo parduoti“, – patikino meras.

Vienas realiausių variantų – turgų perkelti į naująjį miesto rajoną, prie vandentiekio bokšto. Čia Savivaldybė turi jai priklausantį maždaug 3 ha žemės plotą. Prieš kurį laiką, kai dar buvo renkama vieta tarp stadiono ir „Sodros“ baigiamam įrengti Sporto ir sveikatingumo centrui, pasigirdo siūlymų geriau statyti jį ten.

Paklaustas, kodėl rajono taryba sklypo prie vandens bokšto tada neatidavė, meras išvardino tris aspektus: nėra komunikacijų, o šilumos ir vandentiekio trasų įrengimas būtų gerokai padidinęs statinio projekto kainą; Savivaldybei reikėtų išlaikyti du stadionus, nors pagal gyventojų skaičių bei investicijas Kretingai tiek nereikia; į dabartinio stadiono vietą, jo atsisakius, kai kam iš politikų proteguojant, jau gviešėsi prekybos centrai.

„Mes į kalbas tada nesileidom, pasielgėm kategoriškai ir teisingai“, – teigė J. Mažeika.

Apsipirkti nesiveržia

Rajono Savivaldybės užsakymu Kretingos turgaus viziją kurianti Vilniaus bendrovė „Nacionalinių projektų rengimas“ jau baigė internete skelbtą viešą anoniminę rajono gyventojų apklausą, kaip jie turgų įsivaizduoja artimiausioje ateityje.

„Dirbame įtemptai, analizuojame vietinių žmonių pageidavimus bei idėjas, pasiūlymus ir pastebėjimus, apie kuriuos patys anksčiau galbūt ir nesusimąstėme“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė šios įmonės direktorius Eimantas Galkevičius. Jo teigimu, dar laukiama ir turgaus administracijos praėjusių metų finansinės ataskaitos, kuri parodys, kiek turgaus veikla Savivaldybei naudinga ir ar apsimoka ją tęsti. „Kai kuriuos skaičius jau žinau, mano nuomone, jeigu mokesčiai prekeiviams ir toliau bus panašūs, kokie buvo nuo praėjusiųjų metų vidurio, tai Kretingos turgaus situacija nebus labai bloga“, – prasitarė E. Galkevičius. Parengtą Kretingos turgaus 5-erių metų veiklos programą Savivaldybei jis ketina pateikti maždaug po mėnesio.

Kretingos turgaus direktoriaus Nerijaus Tertelio žodžiais, į internete paskelbtos anketos klausimus balsuodami atsakė 374 respondentai, nors jis tikėjęsis kur kas didesnio aktyvumo. „Kita vertus, ne visi, ypač vyresnio amžiaus, žmonės ir naudojasi internetu“, – svarstė direktorius. Didžiausias netikėtumas jam buvo tai, kad daugiausiai iš balsavusiųjų – 143 (arba 38,2 proc.) – turguje apsiperka ne dažniau, kaip vieną kartą per mėnesį; du ar tris kartus – 83 (arba 22,2 proc.). Niekada turguje neperka 77 gyventojai, arba 20,6 proc. Į klausimą, ar apskritai Kretingoje reikia turgaus, 324 (arba 68,6 proc.) atsakė teigiamai, o 50 (arba 13,4 proc.) – neigiamai. Tačiau 20 (arba 5,3 proc.) pareiškusiųjų, jog turgus nereikalingas, toje vietoje vis tiek pageidautų smulkių maisto parduotuvių, 26 (arba 7 proc.) – teikiamų smulkaus verslo paslaugų. Vienuolika respondentų (2,9 proc.) sutiktų, kad dabartinėje turgaus vietoje atsirastų naujų daugiabučių.

„Pieno produktų paviljone belikome tik du pardavėjai“, – sakė Alfredas Piluckis.

Rietavo pavyzdys neįkvepia

Anketoje buvo klausiama ir dėl turgaus darbo dienų. Daugeliui atsakiusiųjų gyventojų, tai yra 309 (arba 82,6 proc.), pakanka, kad turgus dirbtų, kaip dabar, tai yra trečiadieniais ir šeštadieniais. Pasak N. Tertelio, netikėta, jog 59 (arba 15,8 proc.) respondentų balsavo už tai, kad turgus veiktų ir sekmadienį.

„Ko gero, esame pastebėję, kad sekmadieniais mūsų Kretinga tarsi apmirusi – gatvėse žmonių beveik nėra, daugelį sunku iš namų išjudinti“, – sakė direktorius. Jo nuomone, galbūt balsuojant klavišą kai kurie respondentai nuspaudė iš emocijos, rimtai nepagalvoję.

Karščiausios diskusijos vis dėlto užvirė dėl turgaus vietos: palikti ten, kur yra dabar, ar kelti į erdvesnę vietą, sukurti ten patrauklią infrastruktūrą.

Praėjusių metų gruodį Savivaldybėje įvykusiame rajono vadovų ir atsakingų Savivaldybės administracijos specialistų susitikime su bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas“ direktoriumi E. Galkevičiumi bei turgaus direktoriumi N. Terteliu buvo rutuliojama idėja turgų perkelti prie vandens bokšto. Geru pavyzdžiu buvo rodomas plynoje vietoje atsiradęs, žmonių srautus kaip magnetas traukiantis, populiarumu Vilniaus Gariūnams prilygstantis Rietavo turgus.

„O kada paskutinį kartą jie buvo tame Rietave? Nuvažiuokit, pasižiūrėkit – purvynas, žmonių mažėja. Kai taip, turgūs visur nyksta“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbintas, mintimis pasidalijo pieno produktais Kretingos turguje prekiaujantis Alfredas Piluckis iš Kurmaičių.

„Nuo Jurginų gatvės, kurioje gyvenu, – netoli, o į naująjį rajoną kelio nebeįveikčiau“, – prisipažino Juzefa Stonkienė (kairėje). Aldona Žiubrienė (dešinėje) teigė, kad į paviljoną ateina ir daugiau nuolatinių pirkėjų.

Brangiau, bet ne viskas

Nors paviljone, kuriame įrengtos kelios vitrinos prekiauti pieno produktais, dar neseniai žmonės šurmuliuodavo, dabar – tylu. „Su Aldona tik du pardavėjai ir belikome“, – apgailestavo A. Piluckis.

„Čia tai nors kokia bobutė dar užklysta, o prie vandens bokšto, kažin, ar ko sulauksime?“ – kolegai pritarė taip pat Kurmaičiuose ūkininkaujanti Aldona Žiubrienė.

Grietinės pirkti atėjusi senolė Juzefa Stonkienė patvirtino: nuo Jurginų gatvės jai netoli, o į turgų naujajame rajone pėsčiomis kelio jokiu būdu neįveiktų.

Apklausos duomenys skelbia, kad 67 (arba 5,7 proc.) gyventojams turgaus kainos – nepatrauklios. J. Stonkienė apie tai negalvoja. „Kas per brangu, to ir neperku. Skanesnei negu krautuvėje grietinei ar pienui negailiu“, – sakė ji.

„Turime nuolatinių savo pirkėjų. Vasarą poilsiautojai naminės varškės ir iš Palangos atvažiuoja“, – pasakojo 5 karves laikanti apie 20 metų turguje prekiaujanti kurmaitiškė. Už kilogramą varškės sūrio ji prašanti 4 eurų, kai žemės ūkio bendrovės ar parduotuvės esą ir po 6, 7 ar 8 eurus parduoda.

„Pavyzdžiui, parduotuvėse graikiniai riešutai po 7,50 euro, o turguje už 2,50 euro aš gaunu“, – kainas palygino ir kretingiškė Sigutė Jurgutienė. Lenkiškų riešutų ji pirko iš 24-erius metus ne vien šiais skanėstais, bet ir šviežiais, malonius kvapus aplink skleidžiančiais citrusiniais Ispanijos sodų vaisiais bei kitomis gėrybėmis prekiaujančio Rosvaldo Tamošausko.

„Čia tai dar sulaukiam pirkėjų, o, jei į miesto pakraštį turgų iškels, nebus nieko gero. Juolab kad ten konkurentų pilna – yra ir „Lidl“, ir „Maxima...“ – apgailestavo jis.

Anot Editos Vasiliauskienės, naujoje vietoje pirkėjus reikėtų prisijaukinti iš naujo.

Vieni prekiaus, kiti suks ienas į Klaipėdą

„Kai su žmona Vida turime reikalų Kretingoje, dažnai užsukame į turgų. Jeigu nukels kitur, žinoma, nuvažiuosime ir ten, bet netikiu, kad miesto pakrašty bus geresnė vieta, – savo nuomonę pasakė palangiškis Ramutis Stankevičius. – Argi pasiteisino naujasis turgelis Savanorių gatvėje? Kiek mačiau, nei kas jame prekiauja, nei kas perka.“

Žadeikių kaime su vyru Arūnu ūkininkaujanti, pačių užaugintas daržoves pardavinėjanti Edita Vasiliauskienė teigė, kad, jei tektų persikraustyti į kitą prekybos vietą, entuziazmu taip pat netrykštų. „Dabartiniai pirkėjai eitų į čia pat esančią „Aibės“ parduotuvę, na, o man reikėtų prisijaukinti kitą kontingentą – iš naujojo rajono. Nenoriu, kad turgų iškeltų, bet, jei taip atsitiks, ką darysi, kito darbo juk nėra“, – kalbėjo ji.

Turgaus dienomis E. Vasiliauskienė teigė parduodanti produktų maždaug už 50 eurų. „Prabangių namų nesistatau, bet to, ko reikia, nusiperku parduotuvėje, užtenka automobilio degalams, o dar ir į vokelį pasidėti lieka“, – atviravo pašnekovė.

„O man turgaus perkėlimas į kitą vietą reikštų kažko gero ir gražaus pabaigą“, – prisipažino daugybę įvairaus dydžio raštuotų vilnonių kojinių, pirštinių, kepurių primezgusi 82-jų kretingiškė Agripina Kelpšienė, iki pensijos dirbusi Padvarių pieno supirkimo punkte. Senolei didžiausias malonumas turguje ne tiek prekiauti, kiek pasižmonėti. „Ar šešis, ar penkis eurus už mezginį pirkėjas duoda, – nesvarbu. Gyvenu viena, kai namie mezgu, užsimirštu, nebėra laiko liūdnoms mintims: augau našlaitė, neturėjau tėvų. Palaidojau ir vyrą, ir sūnų“, – pasakojo A. Kelpšienė.

„Jei čia turgų uždarys, geriau jau važiuosiu prekiauti į Klaipėdą negu tolybėje, prie vandens bokšto“, – rėžė morkas, pupeles, ąžuolo lapų vantas pirčiai pardavinėjantis kretingiškis Antanas Varinauskas.

Iš daržoves Pryšmančių kaime auginančio Romo Benečio žmonės perka obuolių, naminių kiaušinių, kurių 10 kainuoja nuo 1,50 iki 2 eurų, šviežių kopūstų. „Už česnako galvą prašau ir 50, ir 40 centų, o, jei kuris pirkėjas patinka, tai parduodu ir už 30 centų“, – pokštavo ūkininkas. Per 20 metų jis įprato prekiauti dabartinėje turgaus vietoje, bet, jei reikėtų, galėtų ir kitur – svarbiausia, kad stogas virš galvos būtų.

„Kur daug pirkėjų, ten ir bus gerai, – pritarė už puslitrį medaus po 4,50 euro prašantys bitininkai kretingiškis Algirdas Šimkus ir vydmantiškis Juozas Kuklys. – Kadangi artėjant pusei vienuoliktos dar nesulaukėme nė vieno, tad beliko šaškėmis palošt“, – juokavo smagiai nusiteikę vyrai.

„Kur bus turgus, ten prekiausiu, svarbu turėti stogą virš galvos“, – atviravo Romas Benetis.

Ateina ne akcijų, o kokybės

Šiek tiek daugiau žmonių trečiadienį sukinėjosi mėsos paviljone. Zita Stankevičienė už ūkininkų užaugintos kiaulienos filė kilogramą prašė 5 eurų, už kilogramą nugarinės – 5,20 euro, už kilogramą šoninės – 3,99 euro, už kilogramą šonkaulių – 4,50 euro. Panašiomis kainomis prekiavo ir Diana Paulauskienė. Moterys nemano, kad jų parduodama mėsa yra per brangi, tik su akcinėmis prekybos centrų kainomis prašė nelyginti. Joms pritarė rūkytais gaminiais čia pat prekiaujantis Arūnas Gadeikis. „Tie pirkėjai, kurie pas mus užsuka, ir neieško, kad būtų pigiau. Jie ieško vertingo ir kokybiško produkto“, – paaiškino jis.

Zita ir Diana nenorėtų išsikraustyti iš strategiškai geros vietos. Jų nuomone, dabartinį turgų užtektų tik modernizuoti. „Nors ir dabar nesiskundžiame: buitinės sąlygos normalios, šilta“, – sakė jos.

Direktorius patikino, jog vienas galimų turgaus veiklos programos, kurią rengia bendrovė „Nacionalinių projektų rengimas“, variantų ir yra turgų palikti toje pačioje vietoje, jį lengvai, bet šiuolaikiškai modernizavus. „Būtų nugriauti keli esami ir pastatytas vienas didelis prekybos paviljonas, dvigubai ar trigubai praplėsta automobilių stovėjimo aikštelė. Aš ir pats esu už šį variantą, tačiau žiūrėsim, kokį pasiūlymą Savivaldybei pateiks turgaus veiklos programos rengėjai“, – sakė N. Tertelis.

Anot direktoriaus, 2017-ieji metai Kretingos turgui buvo prasti – nuostolis siekė 7 tūkst. eurų. Užtat praėjusius metus pavyko baigti su 2 tūkst. Eur pelnu, kurį gauti padėjo pajamos iš organizuojamų mugių bei padidinti mokesčiai už prekybos vietas. Mokesčių dydžiai priklauso nuo užimamos vietos ir svyruoja nuo 1,60 iki 18 eurų dienai.

Apklausoje gyventojai išdėstė, ir kas dabartiniame turguje jiems nepatinka. Be to, kad mažai vietos pasistatyti automobiliams, trūksta lietuviškų prekių, nėra drabužių matavimosi kabinų, dažnai netvarkingas tualetas, daugelis nepatenkinti, ir kad per daug ploto užima dėvėti „skudurai“, jie apskritai – ne vietoje. Ši žinia nemaloni dėvėtais drabužiais prekiaujančiam kūlupėniškiui Remigijui Gabrėnui. „O ar ūkininkams, ar kam kitam vietų trūksta? Visi telpam“, – stebėjosi vyras.

„Gali kažkam „skudurai“ nepatikti, bet, jei žmonės dėvėtus drabužius taip pat noriai perka, vadinasi, kažkam jie reikalingi, kažkam patinka“, – prekeivį užtarė N. Tertelis. Anot jo, tie ūkininkai, kurie turgaus prieigose, palei tvorą, bulves ar grūdus maišais pardavinėja, patogesnės vietos, kur galima privažiuoti automobiliais, nerastų, jų turgaus viduryje ir neįkurdinsi.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas