Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Metams baigiantis – įtampa dėl lėšų stygiaus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-10-09
Įgyvendinus naująjį finansavimo modelį nuo 2019 metų sausio 1 dienos, labiausiai lėšų stigs mažoms mokykloms, pavyzdžiui, neužteks pinigų net Baublių mokyklos–daugiafunkcio centro direktorės atlyginimui išmokėti, tad apie 0,5 pavaduotojos etato iš viso sunku bekalbėti.

Preliminariais duomenimis, kitais metais Kretingos rajono švietimo įstaigoms iš viso pritrūks apie 650 tūkst. Eur – ieškoti išeities iš šios situacijos įpareigota Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuri šią savaitę pradės darbą. Nors kol kas ši darbo grupė apsiribos skaičiavimu, kiek kokių specialistų per mažai ar per daug, tačiau neabejojama, kad netrukus turės būti sprendžiamas ir mažųjų darželių bei mokyklų likimas.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila teigė, kad, preliminariais duomenimis, valdymo (t.y. mokyklos direktoriaus, pavaduotojo) atlyginimams trūks apie 308 tūkst. Eur, švietimo pagalbai (socialinio pedagogo, bibliotekininkams, psichologams, logopedams, specialiesiems pedagogams, mokytojo padėjėjams) – apie 341 tūkst. Eur.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika paaiškino: tokia situacija susidarė dėl to, kad nuo 2019 metų sausio 1 dienos įgyvendinamas pasikeitęs finansavimo modelis – iki šiol mokyklos išgyvendavo iš vadinamųjų mokinio krepšelio lėšų.

„Liaudiškai sakant, pinigus kabinome samčiu iš bendro katilo, – teigė Švietimo skyriaus vedėjas A. Sungaila. – Dabar to nebėra: kiekviena mokykla turi savo lėšas pagal vaikų skaičių, o bendram dalijimuisi belieka 2 proc., kas sudaro 140–160 tūkst. Eur. Ta pinigų suma yra labai maža, nes seniau perskirstymui buvo skiriami 7 proc., kas sudarydavo daugiau kaip 400 tūkst. Eur. Jos užtekdavo taip išdėlioti, kad išsilaikytų ir mažos mokyklos.“

Mažai vaikų – neužtenka atlyginimams

Įgyvendinant naująjį finansavimo modelį, valstybės dotacijos ugdymo planui įgyvendinti, t.y. mokytojų atlyginimams, skiriamos pagal klasių dydžius, jų skaičių, atsižvelgiama ir į vaikų skaičių. Savivaldybėms prisidėti prie mokytojų atlyginimų teks tik tuo atveju, jei klasės yra mažesnės negu numatyta normatyvuose – vieną kitą tokį klasių komplektą, palaiminus Kretingos rajono tarybai, šiuo metu turi keturios Kretingos rajono mokyklos: Grūšlaukės, Baublių, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkciai centrai bei Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla.

Tačiau didesnis galvos skausmas Savivaldybės administracijai ir tarybai – lėšų, skirtų valdymui (direktorių, pavaduotojų atlyginimams) ir švietimo pagalbai (socialinio pedagogo, bibliotekininkų, psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų, mokytojo padėjėjų atlyginimams) trūkumas. Jei šių specialistų kitąmet dirbs tiek, kiek dirba šiuo metu, tam iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto ir prireiks minėtųjų 650 tūkst. Eur.

„Naujuose teisės aktuose numatyta, kad mokyklos valdymui skiriamos lėšos pagal mokinių skaičių – 130 Eur už vieną mokinį ir 65 Eur už vieną darželinuką. Kai vaikų skaičius mažas, trūksta pinigų netgi atlyginimams, – paaiškino A. Sungaila. – Pavyzdžiui, tokia situacija yra su Baublių mokykla-daugiafunkciu centru, kur mokosi 84 vaikai ir vien direktorės atlyginimui trūksta apie 10 tūkst. Eur per metus, o ką jau kalbėti apie pavaduotoją, kuriai buvo skiriama 0,5 etato. Kalbu apie Baublius, tačiau tokių mažų mokyklų yra ne viena.“

A. Sungaila teigė, kad panašiu principu yra numatyti ir normatyvai pareigybių, kurios įvardijamos, kaip teikiančios pagalbą mokiniams. „Joms valstybė neskiria 100 proc. finansavimo, nes, pagal įstatymus, švietimo pagalba yra Savivaldybės savarankiška funkcija“, – sakė A. Sungaila.

Skaičiuos, kur specialistų per daug

Taigi mero sudaryta darbo grupė ir turės suskaičiuoti, kiek pagal atnaujintus normatyvus tam tikrų pareigybių tenka konkrečioms švietimo įstaigoms ir kur jų mažinti. Pavyzdžiui, šiuo metu Kretingos rajono švietimo įstaigose mokosi 4 tūkst. 638 mokiniai, pagal normatyvus, jiems turėtų būti skirta 11 bibliotekininkų etatų, o šiuo metu jų dirba 17. Vis dėlto, meras J. Mažeika pripažino, kad naivu būtų tikėtis tiek sumažinti specialistų skaičių ir tiek sutaupyti, kad Savivaldybei visai nebereiktų prisidėti prie švietimo įstaigų finansavimo.

„Be abejo, formuojant kitų metų biudžetą, reikės numatyti ir finansų poreikį švietimui“, – kad dėl išaugusių išlaidų gali nukentėti ir kitos sritys, pripažino J. Mažeika.

2018 metais iš Savivaldybės biudžeto švietimo reikmėms buvo skirta 40,3 proc. Iš viso 2018 metais Kretingos rajono savivaldybės biudžetą sudaro apie 40 mln. eurų.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika (dešinėje) ir Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila vakar buvo susitikę peržvelgti švietimo įstaigų buhalteriją – jei viskas liks, kaip yra šiandien, iš Savivaldybės biudžeto kitąmet papildomai prireiks mažiausiai 650 tūkst. Eur.

Nuogąstauja, kad nukentės vaikai

Baublių mokyklos–daugiafunkcio centro direktorė Loreta Žiliuvienė pripažino, kad situacija yra liūdinanti, nes ir mažos, ir didelės mokyklos administracija turi atlikti tuos pačius darbus, parengti tuos pačius esminius dokumentus, nesvarbu, kiek mokinių mokosi.

Tačiau labiausiai nuogąstaujama, kad dėl naujojo švietimo finansavimo modelio nenukentėtų vaikai. Pavyzdžiui, šiuo metu bibliotekininkė dirba visu etatu, o siūloma palikti tik ketvirtį etato.

„Vaikams neliktų užimtumo nei pertraukų metų, nei po pamokų, kai reikia laukti autobuso arba jei į pamokas atvykstama anksčiau. Nebebūtų kultūrinio ugdymo. Yra Dienos centras, bet ir jo veiklą reikia paįvairinti – į biblioteką ateiti žaidimų, knygų, per pertraukas į kaimo biblioteką juk neprilakstysi. Darbo be mokyklos bibliotekos neįsivaizduoja ir mokytojai“, – kalbėjo L. Žiliuvienė.

Kalbant apie pagalbą mokiniams teikiančius darbuotojus, pasak L. Žiliuvienės, Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre ir dabar nebuvo socialinio pedagogo, psichologo, nes tokie specialistai nepriklausė pagal turimą vaikų skaičių, 0,5 etato dirbo tik logopedas, o specialiojo pedagogo, kuriam buvo skirta 0,5 etato, iki šiol net nepavyksta rasti. „Yra problemų ieškant darbuotojų, nes mokykla yra atokesnėje vietovėje, o darbo krūvis nedidelis. Jei nepavyksta darbuotojų rasti Kretingos rajone, dairomės ir į Klaipėdos rajoną, tačiau pretendentai iš ten akcentuoja, kad Klaipėdos rajone yra apmokamas atvykimas į darbą. Tokia situacija mums nepalanki“, – sakė mokyklos vadovė.

Pririedės ir mokyklų sujungimo klausimas

Nors kol kas mero sudarytai darbo grupei pačiai neteks spręsti klausimo dėl Kretingos rajono mokyklų tinklo pertvarkos, tačiau gali būti, kad ji, norėdama į problemą pažvelgti kompleksiškai, įpareigos Švietimo skyrių atlikti stebėseną, o vėliau parengti sprendimo projektą, numatant mažų švietimo įstaigų perspektyvą. Pasak A. Sungailos, norint atlikti kokias nors švietimo įstaigų reorganizacijas iki 2019 metų rugsėjo, taryba turėtų sprendimą priimti vėliausiai 2019 metų sausį. Kad tarybai teks sugrįžti prie mokyklų tinklo pertvarkos, Kretingos rajono meras J. Mažeika neabejojo. „Mokyklų tinklas koreguojamas atsižvelgiant į kintantį mokinių skaičių – deja, šiuo metu jis mažėja. Daugelis savivaldybių jau anksčiau uždarė mažas mokyklas, mes elgėmės švelniai, jausdami, kad tai yra skausmingas sprendimas, už kurio stovi gyvi žmonės“, – kalbėjo J. Mažeika.

Vis dėlto, J. Mažeika tikisi, kad neteks uždaryti mažų kaimo mokyklų – išeitis būtų jas sujungti arba, kaip įvardinta įstatymuose, steigti jungtines mokyklas. Švietimo skyriaus vedėjas A. Sungaila paaiškino, kad tokiu atveju mokykla lieka savo vietoje, mokiniai ją lanko, tačiau valdymas ir administravimas atliekamas iš kitos mokyklos, kuri yra arčiausiai.

Ant Savivaldybės pečių – vis daugiau atsakomybės

Kretingos rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Sofija Laučiūtė įsitikinusi, kad Vyriausybės politika tokia ir yra: naikinti mažąsias mokyklas. „Kai kurie rajonai šitai padarė ir tie mokytojai, direktoriai, jų pavaduotojai, kiti darbuotojai, kurie liko, – nesiskundžia. Tačiau kaip gyvena tie, kurie buvo atleisti, – niekas nepasakoja“, – kalbėjo J. S. Laučiūtė.

Ji teigė, kad apskritai jaučiama tendencija kuo daugiau atsakomybės ir finansavimo permesti savivaldybėms. „Vyriausybė savivaldybėms meta ir kultūros darbuotojų priedus prie atlyginimų, ir neabejoju, kad čia – tik pradžia, nes greitai ir socialines paslaugas perduos savivaldybėms: duos kokį lašiuką, o toliau sakys: „Mes leidžiame, tegu savivaldybės finansuoja, – kalbėjo J. S. Laučiūtė. – Čia ir yra toks fokusas, kad Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, jog savivaldybės viską gali padaryti ir, ką nori, tą finansuoti, tiek specialistų samdyti, o iš tikrųjų yra „nuleisti“ kieti normatyvai ir viskas remiasi į mokinių skaičių.“

Anot J. S. Laučiūtės, to nesupranta net pedagogų bendruomenė, kurios atstovai lankydavosi Švietimo komiteto posėdžiuose, bandant dėlioti skaičius ir stengiantis, kiek įmanoma, išlaikyti esamą situaciją. „Ir tarybos nariai, galbūt kaitinami artėjančių rinkimų, paspekuliuodavo, norėdami pabadyti tą valdžios koaliciją. Jeigu taip – tai ir norime sukviesti į darbo grupę ir tų partijų, kurios yra koalicijoje, ir kurios priklauso opozicijai atstovus. Susėskime ir pažiūrėkim, ką galime padaryti“, – kad laukia nelengvas darbas, neabejojo J. S. Laučiūtė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas