Pajūrio naujienos
Help
2018 Rugsėjis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 18 %
Naktį9°C debesuotumas 3 %
Apklausa

Ar kultūra labiausiai skriaudžiama valdžios?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Skulptūros atidarymą apkartino klaidingos datos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-05-11
Atidengiant skulptūrą greta Turizmo informacijos centro: (iš kairės) Virginijus Domarkas, Osvaldas Neniškis, Mantas Petreikis, Algirdas Žebrauskas ir Danutė Skruibienė.

Šios savaitės pradžioje Kretingos miestas pasipuošė nauja iš akmens ir bronzos sukurta skulptūra, kuri vaizduoja Kretingos katalikų bažnyčios bei pranciškonų vienuolyno ansamblį ir buvo sumanyta kaip taktilinis, arba liečiamasis, žemėlapis neregiams. Tačiau jau kitądien po iškilmingo naujosios skulptūros atidarymo kretingiškiai pastebėjo plokštėje iškaltas grubias klaidas.

Bažnyčia ir vienuolynas – 1917

Bronzinėje skulptūros plokštumoje nurodyti 5 pagrindiniai Kretingos miesto istoriniai objektai ir skaičiai – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia 1917, Pranciškonų vienuolynas 1917, lurdo grota 1933, Pranciškonų gimnazijos rūmai 1932 ir paminklas vienuoliui Jurgiui Pabrėžai 1993. Po kiekvienu lietuvišku užrašu – užrašai Brailio raštu.

Miesto istorija besidomintys kretingiškiai klausė, ką gi reiškia tos dvi datos – 1917: „Manytum, kad Kretingoj bažnyčią ir vienuolyną pastatė rusų valdžia per Spalio revoliuciją. Betgi tai – absurdas. Tačiau sprendžiant pagal skaičius prie kitų nurodytų objektų, skaičiai visgi reiškia statybos metus. Kodėl klaidinami žmonės: juk Kretingos bažnyčia ir vienuolynas pastatyti 1617 metais, ir jų 400 metų sukaktį pernai šventėme, o šiemet ta proga juk ir šviečiantį kryžių statysime.“

Skaitytojai stebėjosi, kaip niekam neužkliuvo tokios grubios klaidos, – juk atidaryme dalyvavo grupė architektų, Savivaldybės atstovai, pašventino parapijos klebonas, buvo pasakyta iškilmingų kalbų.

Tačiau kiti skaitytojai samprotavo, kad gal šios datos reiškiančios kažką kita, ko nesuprantame, ir pageidavo kad tai viešai paaiškintų parapijos klebonas Antanas Blužas.

Architektė nepanoro paaiškinti

„Pajūrio naujienų“ pakalbintas Kretingos katalikų parapijos klebonas A. Blužas nustebo dėl datų ir sakė, kad 1917 m. bažnyčiai ir vienuolynui visai nieko nereiškia, nes pranciškonų provincija, vadovaujant Pranciškui Bizauskui, atsikūrė 1912 m.

„Nedelsiant reikėtų ištaisyti tą klaidą – turi būti 1617 metai. Taip ir būna, kai stato, visiškai nederinę su mumis. Šįkart paminklo užsakovas buvo Savivaldybė“, – tvirtino A. Blužas.

Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė „Pajūrio naujienoms“ paaiškinti situacijos nepanoro, motyvuodama, kad neturi laiko, nes iš vieno posėdžio turinti eiti į kitą, o kitądien taip pat neatsakė į skambučius.

Mažosios architektūros meninį objektą Kretingoje sukūrė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakultete taikomosios skulptūros bakalauro studijas baigęs plungiškis skulptorius Mantas Petreikis, – tai buvo jo diplominis darbas, kuriam vadovavo profesorius Osvaldas Neniškis. Per atidarymą M. Petreikis padėkojo Kretingos rajono savivaldybei, kad, patikėdama jam šį kūrinį, pasitikėjo ir juo.

Dėl kieno – autoriaus ar Savivaldybės – kaltės įvyko klaida, iš pradžių taip pat negalėjo atsakyti nė atidarymo šventėje dalyvavęs ir studento sėkme pasidžiaugęs VDU Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys. Tačiau R. Banys redakciją patikino, jog operatyviai išsiaiškins ir klaidą ištaisys.

Atitaisant klaidas plokštėje dalyvavo ir Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė.

Autorius datas ištaisė

Savo žodį fakulteto vadovybė ištesėjo – užvakar M. Petreikis jau triūsė prie skulptūros ir datas ištaisė. „Tai buvo mano asmeninė klaida: tekstą Kretingos rajono savivaldybė pateikė teisingai, gal klaida įvyko jį apdorojant kompiuteriu. Nesu vietinis ir istorinių datų gerai nežinau. Atrodo, dešimt sykių buvo žiūrėta, – tikrino ne vienerios akys, bet išėjo kaip išėjo. Užrašai Brailio raštu pateikti teisingai“, – nuoširdžiai prisipažino skulptūros autorius.

Kurdamas paminklo maketą, jis sakė, surinkęs daug informacijos iš archyvų, išstudijavęs istorinius komplekso brėžinius, tačiau statinių formas atkūręs vizualiai apibendrindamas ir nesiekdamas tiksliai atkartoti matmenų.

M. Petreikiui kuriant Brailio raštą talkino vertėja. Tačiau užrašus iš popieriaus perkelti ant paminklo plokštumos buvę gana sudėtinga. Brailio rašto iškilumai plokštėje yra sukniedyti, o lietuviškas tekstas išgraviruotas.

Neteisingus skaičius bronzinėje plokštėje autorius ištaisė užvirindamas ir iš naujo išgraviruodamas. „Plokštė pritvirtinta prie monolito, nukelti ją nebūtų buvę paprasta“, – tvirtino M. Petreikis.

Kuriamo Kretingos įvaizdžio tąsa

Šiuolaikinį Telšių miesto įvaizdį kūręs architektas Algirdas Žebrauskas, kuriam patikėta Kretingoje sukurti šviečiantį kryžių, ir kuris taip pat konsultuoja dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, sakė, jog meniškas taktilinis žemėlapis yra antrasis Lietuvoje – pirmasis pastatytas Telšiuose. Jo nuomone, šis mažosios architektūros objektas meniškai įsilies į rekonstruotos Vilniaus gatvės urbanistinį peizažą, prie šventoriaus tvoros atsivers erdvės, pašalinus keletą senųjų medžių.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko žodžiais, Savivaldybė naujuoju paminklu siekė ne vien įprasminti Kretingos miesto istoriją, bet ir pristatyti ją taip, kad, liesdami pirštais, su ja susipažinti galėtų ir neregintys žmonės, kad aplankant svarbias istorines vietas, jiems būtų lengviau orientuotis erdvėje.

Profesorius O. Neniškis akcentavo, jog naujoji skulptūra pratęsia formuojamą menišką Kretingos miesto centrinės dalies vaizdą, vieta jai pasirinkta ne atsitiktinė, nes šalia – skulptoriaus Algirdo Boso sukurtas paminklas Jurgiui Pabrėžai, o kitapus aikštės – paminklas Kretingos bažnyčios statytojui Jonui Karoliui Chodkevičiui.

---

Meniškas taktilinis žemėlapis kainavo kone 27 tūkst. eurų. Jis pastatytas iš Europos Sąjungos lėšų, Kretingos rajono savivaldybei išvien su Palangos miesto savivaldybe vykdant bendrą turizmo plėtros projektą. Bendram šio projekto, iš kurio lėšų bus įrengta ir daugiau meniškų objektų, orientuotų ir neįgaliems žmonėms, vertė – 138,8 tūkst. eurų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas