Pajūrio naujienos
Help
2018 Birželis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 30 %
Naktį14°C debesuotumas 85 %
Apklausa

Ar domitės Kretingos istorija, ar ją žinote?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vietinė rinkliava: ar yra galimybių mokėti mažiau

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-03-23

Šiomis dienomis gyventojai sulaukė naujų pranešimų dėl vietinės rinkliavos – jos dydis suskaičiuotas pagal pakoreguotą metodiką, kuri, rajono tarybos sprendimu, įsigaliojo nuo kovo 1 dienos. Gyventojai už mišriųjų atliekų surinkimą ir sutvarkymą mokės praktiškai tiek pat, kiek ir iki šiol, daugiau pakeitimų – negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų savininkams (išskyrus sodų paskirties objektų) arba paprastai sakant – juridiniams asmenims. Pripažįstama, kad tokia vietinės rinkliavos metodika yra socialiai teisingiausia iš žinomų variantų, tačiau diskutuojama ir apie tai, ar mokesčio dydį būtų galima dar labiau sumažinti.

Vietinės rinkliavos dydis sudarytas iš dviejų dalių – kintamosios ir pastoviosios.

Kalbant apie gyvenamosios paskirties objektus, abi dalys – ir kintamoji, ir pastovioji dalis – Kretingos rajone suskaičiuojamos pagal nekilnojamojo turto objekte gyvenančių žmonių skaičių. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas formuojamas nekilnojamojo turto objekto savininko vardu, kuris ir atsakingas už vietinės rinkliavos sumokėjimą.

Kas mėnesį – vienoda sąskaita

Gyvenamosios paskirties objektų savininkų mokamas vietinės rinkliavos dydis už vieną tame objekte deklaruotą gyventoją padidėjo 4 eurocentais per metus ir toks kainos kilstelėjimas, pasak „Kretingos komunalininko“ direktorės Renatos Surblytės, buvo neišvengiamas.

„Prieš tai vietinės rinkliavos dydis buvo 29 Eur per metus – ši suma nesidalina iš 12, todėl buvo sudėtinga nustatyti vienodą mėnesinio mokėjimo dydį. Dėl teisingo vietinės rinkliavos dydžio nustatymo ir pateikimo, metodikoje pakeitėme gyvenamosios paskirties objektams taikomą vietinės rinkliavos dydį iš metinio į mėnesinį. Todėl prie metinės sumos ir prisidėjo 4 eurocentai, – paaiškino R. Surblytė. – Iki šiol rengdami sąskaitas gyventojams, 29 eurų sumą išdėstydavome per metus, tad vietinė rinkliava už vieną mėnesį galėjo būti centu didesnė ar mažesnė, palyginus su kitu mėnesiu.

Tačiau jei gyventojas deklaruotu gyvenamosios vietos adresu faktiškai gyveno ne visus metus, jis atitinkamai galėjo kelių centų nesumokėti arba permokėti, lyginant su kitais. Tęsti tokią praktiką būtų socialiai neteisinga.“

Pasak R. Surblytės, daug vietinės rinkliavos mokėtojų, gavę mokėjimo pranešimus, kreipiasi į „Kretingos komunalininką“ dėl neva dvigubai padidėjusių sąskaitų. „Vietinės rinkliavos suma įrašyta didesnė todėl, kad ji suskaičiuota už visus metus. Dėl pasikeitusios mokėjimo pranešimų išsiuntimo tvarkos vietoje dviejų kartų dabar mokėjimo pranešimą siųsime tik vieną kartą per metus. Taip stengiamės optimizuoti kasmet vis didėjančias vietinės rinkliavos administravimo sąnaudas. Tačiau mokėjimo tvarka nesikeičia ir gyventojai gali rinktis – arba sumokėti iš karto visą sumą, arba mokėti pamėnesiui, pagal mokėjimo pranešime išskaidytus mokėjimus“, – teigė R. Surblytė.

Siūlo ir alternatyvą

Kalbant apie negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektus, kai kurios paskirties ar vykdomos veiklos patalpoms ar pastatams taikomas vietinės rinkliavos dydis padidėjo 20 proc. Taip įvyko vėlgi dėl tos pačios priežasties – metodikoje pakeitus metinio vietinės rinkliavos dydį į mėnesinį.

„Pavyzdžiui, jei vienas iš apmokestinamųjų parametrų – 1 kv. m – buvo įkainotas 10 eurocentų metams, tai dalinant iš 12 mėnesių, išeitų po 0,83 eurocento. Teko suapvalinti šiuos skaičius iki 1 eurocento – tai ir nulėmė 20 procentų augimą“, – paaiškino R. Surblytė.

Tačiau teisės aktuose juridiniams asmenims yra numatyta ir dar viena galimybė – vietinės rinkliavos kintamąją dalį suskaičiuoti pagal faktinį susidariusių atliekų kiekį. R. Surblytė paaiškino, kad toks vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydžio suskaičiavimas galimas, tik jei įmonė savo teritorijoje, kurioje yra mišrių komunalinių atliekų konteinerių aikštelė, turi metrologiškai patikrintas automobilines svarstykles, ant kurių visų pirma būtų pasverta įvažiuojanti į teritoriją „Kretingos komunalininko“ transporto priemonė, o vėliau darsyk – jau pakrauta vietinių atliekų.

Kretingos rajono tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis įsitikinęs, kad mokėti vietinę rinkliavą pagal faktiškai susidarantį atliekų kiekį galėtų tik tos įmonės, kurių veikloje ir taip yra reikalingos automobilinės svarstyklės.

„Tokias svarstykles turi „Kretingos šilumos tinklai“, „Kretingos grūdai“, metalo supirkimu užsiimančios įmonės ir pan. – jos ir galėtų atliekas svarstyti. O kitoms įmonėms, pavyzdžiui, užsiimančiomis prekyba, tokios didelės investicijos, ko gero, neatsipirktų, nes automobilinės svarstyklės kainuoja apie 30 tūkst. Eur,“ – mano S. Baltuonis.

Ekonomiškiau pasirūpins viešosiomis erdvėmis

Naujiena ir tai, kad naujojoje metodikos redakcijoje prie vietinės rinkliavos mokėtojų priskirtos ir kapinės bei viešosios erdvės – jos apmokestintos pagal konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį.

„Dėl to niekas pernelyg nepasikeis, nes mokėtojas liko tas pats – Savivaldybė. Tiesiog seniau atliekas veždavome pagal sutartį, o dabar jų surinkimą ir tvarkymą įtraukėme į vietinės rinkliavos sistemą, taip vykdydami LR aplinkos ministro įsakymą, kuriame nurodytas nekilnojamojo turto objektų sąrašas, kurių savininkai privalo mokėti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą“, – paaiškino R. Surblytė.

Tačiau, pasak R. Surblytės, tuo pačiu išspręsta ir dar viena problema: seniau įmonės, organizuojančios renginius, vykdančios statybos projektus ir pan., pageidaudavo trumpam laikui – dienai ar 1-2 mėnesiams pasistatyti konteinerius. „Kadangi iš viešųjų erdvių konteinerius tuštindavome pagal sutartį, jų turinio negalėjome maišyti su tomis atliekomis, kurios surenkamos pagal vietinę rinkliavą. Tekdavo atskirai važiuoti, sverti atliekų kiekį ir taip suskaičiuoti mokestį. Dabar viskas bus paprasčiau ir ekonomiškiau“, – paaiškino R. Surblytė.

Pasirinko „aukso viduriuką“

Per 2017 metus „Kretingos komunalininkui“ sutvarkyti 1 toną atliekų kainavo 92,85 Eur su PVM. Perskaičiavus patirtas ir planuojamas patirti atliekų surinkimo, sutvarkymo ir vietinės rinkliavos surinkimo administravimo sąnaudas, Kretingos rajono savivaldybės tarybai buvo pateiktas ir patvirtintas 92,26 Eur su PVM vienos tonos atliekų sutvarkymo dydis. Iš šios sumos 50,70 Eur įkainotas atliekų surinkimas, o 6,02 Eur – vietinės rinkliavos administravimas. Dar 35,54 Eur su PVM sudaro vadinamasis „vartų mokestis“, kuris imamas pristatant atliekas į sąvartyną, kurį administruoja Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Svarstant vietinės rinkliavos metodikos naująją redakciją, tarp rajono tarybos narių buvo kilusi idėja suteikti galimybę gyventojams, kurių ūkiuose susidaro mažiau atliekų, šaltuoju metų laiku retinti atliekų išvežimą.

„Kretingos komunalininko“ direktorė R. Surblytė paaiškino, kad įmonė tokią galimybę analizuoja nuo praėjusio rudens, todėl ir mišrių atliekų surinkimo grafikus šiems metams sudarė tik pirmam pusmečiui.

„Iš gyventojų, gyvenančių atokesnėse kaimiškose vietovėse, ir mes sulaukiame pastebėjimų, kad jiems pakaktų, jog konteinerius ištuštintumėme kartą per mėnesį, o ne dukart, kaip yra dabar. Tačiau iš kitų gyventojų, pavyzdžiui, šeimų, auginančius mažus vaikus, sulaukiame klausimų, ar negalėtume atliekas išvežti kas savaitę. Taigi tie 2 kartai yra tarsi „aukso viduriukas“, – teigė R. Surblytė. – Tačiau atsižvelgdami į būtinybę mažinti atliekų surinkimo sąnaudas ir įvertinę kaimiškose vietovėse surenkamų atliekų kiekius bei kitų savivaldybių panašią taikomą praktiką, parengsime antrojo pusmečio mišrių komunalinių atliekų surinkimo grafiko projektą ir pateiksime jį Savivaldybei derinti.“

Atsiveria galimybė piktnaudžiauti

R. Surblytė pabrėžė, kad šiuo metu vietinės rinkliavos dydžio suskaičiavimo metodikoje nėra net numatyta, kad kintamoji dalis galėtų priklausyti nuo to, kaip dažnai išvežami konteineriai. Jie tuštinami pagal iš anksto nustatytą grafiką, o prisitaikyti prie kiekvieno vietinės rinkliavos mokėtojo individualių poreikių būtų sudėtinga.

„Esama savivaldybių, kurios yra numačiusios privalomą išvežimų skaičių, pavyzdžiui, 18, o dėl likusių 6 kartų, už kuriuos taikomas papildomas mokestis – išstumti konteinerį ar ne – sprendžia pats gyventojas. Visgi tokia sistema irgi turi trūkumų, nes ne visi gyventojai yra sąmoningi. Pasitaiko ir taip, kad pasirinkę nustatytą minimalų konteinerių išvežimų skaičių, gyventojai likusias atliekas veža į bendruosius konteinerius arba imasi kitokių gudravimo būdų, taip pažeisdami atliekų rūšiavimo taisykles, – problemas, su kokiomis susiduriama kituose rajonuose, apibendrino R. Surblytė. – Ši kolegų patirtis verčia ir mus neskubėti, konteinerių pakėlimų skaičių įtraukiant į vietinės rinkliavos dydžio suskaičiavimo metodiką.“

Taupoma rūšiuojant

Kretingos rajono tarybos narys Steponas Baltuonis įsitikinęs, kad vietinės rinkliavos suskaičiavimo metodika yra sudaryta teisingai mūsų rajono gyventojų atžvilgiu.

„Yra savivaldybių, pavyzdžiui, Palangos, kur vietinė rinkliava skaičiuojama ne pagal gyventojų skaičių, o pagal būsto plotą. Tokiu atveju mažėja administravimo išlaidos, nes plotas nekinta taip greitai, kaip gyventojų migracija, tačiau socialiai teisingiau yra ta sistema, kai šiukšlintoju laikomas asmuo, o ne kvadratinis metras, – įsitikinęs S. Baltuonis. – Vietinės rinkliavos metodiką būtų galima tobulinti be galo, tačiau kuo ji bus sudėtingesnė, tuo labiau brangs jos administravimas.“

R. Surblytė priminė, kad paprasčiausias ir kiekvienam gyventojui lengvai pasiekiamas būdas sumažinti vietinės rinkliavos atliekų surinkimo sąnaudas yra atliekų rūšiavimas, nes rūšiuotų atliekų surinkimu, tvarkymu rūpinasi ir šias paslaugas finansuoja pakuočių gamintojai ir importuotojai. Į vietinės rinkliavos mokestį yra įskaičiuojamas tik mišrių komunalinių, stambiagabaričių ir žaliųjų atliekų surinkimas ir sutvarkymas, tad, mažėjant jų kiekiui, ilgainiui mažėja ir komunalininkų patiriamos sąnaudos, o tai turi įtakos mokesčio dydžiui.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas