Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Įžvelgė panašumą su Žiemos sodo koralais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-01-19
Antanui Miklovui prie Minijos rasta uoliena pasirodė panaši į Žiemos sodą puošiančius koralus, tačiau Danutė Vasiliauskienė įžvelgė šį konkretų gabalą esant smiltainiu-fosilija.

Kretingiškis Antanas Miklovas, vaikštinėdamas Minijos pakrantėmis, aptiko, jo žodžiais, įdomios uolienos klodus, – jos gabalą parodė muziejininkui Juliui Kanarskui, taip pat atnešė ir į redakciją. Skaitytojo manymu, uoliena labai primena koralus, kuriais grafai Tiškevičiai buvo išpuošę Žiemos sodo sienas.

Restauratoriams parodytų radimvietę

„Mėgstu gamtą. Mūsų kraštas – labai įdomus: dažniausiai praeini prošal, nors galima aptikti įdomių dalykų, kaip ir tą akmenį. Pažįstamas žvejas pasakė, kad Minijos šlaite yra įdomi uoliena, keičianti spalvą: paviršiuje – ruda, o vandeny – žalia. Ištraukęs gabalą iš vandens, pirmiausia jį parodžiau broliui pranciškonui Evaldui Daruliui. Jis – gamtos žmogus, susidomėjo. O kai sužinojau apie Žiemos sodo koralus, šie man pasirodė esą „viens prie vieno“ kaip tie Minijos šlaite“, – pasakojo kretingiškis.

Kai parodė savąjį akmenį muziejininkui J. Kanarskui, šis taip pat sutiko dėl panašumo su medžiaga, kuria dekoruotos Žiemos sodo sienos. „Restauruojant Žiemos sodą, vietoj tikrų koralų lyg ir naudojo smiltainį, atvežtą iš Estijos. Jeigu ir vėl panašios medžiagos prireiktų restauratoriams, galėčiau nuvežti ir parodyti, kur čia pat yra tokių geologinių nuogulų“, – tvirtino A. Miklovas, nepanoręs viešai įvardinti radimvietės

Tarpus užpildė dolomitu

J. Kanarskas „Pajūrio naujienoms“ patvirtino A. Miklovo atneštos uolienos panašumą į tas, kuriomis buvo išklijuotos Žiemos sodo mūro sienos: „Struktūra – panaši, tačiau negalėčiau teigti, jog lygiai tokia pačia gamtine medžiaga išorinės sienos buvo atkurtos, restauruojant Žiemos sodą.“

Žiemos sodas buvo atkurtas 1987 m. Kretingos tarybinio ūkio-technikumo vadovų rūpesčiu. „Iš kur vežė ir kokias medžiagas naudojo atstatytoms sienoms dekoruoti, aš nežinau“, – prisipažino J. Kanarskas.

Tuometinis vadovas Zigmas Vaičiūnas „Pajūrio naujienoms“ teigė, jog medžiagų Žiemos sodui atstatyti vežėsi iš įvairių vietų, o dolomitą – iš Estijos. „Ne visi koralai bebuvo išlikę, – jie kelis sykius niokoti. Tarėmės su Politechnikos instituto chemikais, – šie siūlė ištrupėjusias ir išdaužytas vietas užpildyti smėliu, pučiant jį vandens srove. Tačiau šio metodo atsisakėme, – iš Estijos parsivežėme dolomito ir juo Klaipėdos restauratoriai apdėjo koralus, užpildydama trūkstamas vietas. Aišku, tikrieji koralai – gerokai stambesnio rašto ir gerokai skiriasi nuo dolomito intarpų“, – kalbėjo Z. Vaičiūnas.

Šiame smiltainio gabale matosi suakmenijusių smulkių gyvūnų landos bei pėdsakai.

Fosilija su gyvūnų įspaudais

A. Miklovo atneštos uolienos gabalą paėmusi į rankas buvusi pedagogė geografė Pranciškonų gimnazijos Geologijos muziejaus įkūrėja Danutė Vasiliauskienė išsyk patvirtino, kad tai iškorėjęs smiltainis, o įdėmiai apžiūrėjusi pridūrė, jog tai – fosilija su išlikusias gyvūnų atspaudais ar išlandžiotais jų pėdsakais.

„Ši medžiaga yra smėlio prigimties, suspaustas upės smėlis, dumblas, ilgus tūkstantmečius buvęs žemės gelmėse ir atsivėręs pakrantės atodangoje. Joje ir sustingo pasilikę tų laikų gyvių pėdsakai, galimai – ir augalų atplaišos. Atodangose, kurios yra gana retas reiškinys, tai geriausia ir pasimato. Minijos atodanga ir atveria senųjų žemės periodų turtus. Senieji žemės klodai, arba kristalinis pamatas, glūdi 2 km gylyje, o ant jo formavosi kitos žemės paviršiaus sandaros“, – tvirtino geografijos žinovė.

Smiltainį ji išsyk paneigė esant koralu: „Pagrindinis skirtumus tas, kad koralas yra lengvas. Koralai yra jūrinės kilmės, jie auga kolonijomis. Iš tikrųjų tai – gyvūnai, kurie miršta, o jų skeletai ir sudaro koralus.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas