Pajūrio naujienos
Help
2018 Liepa
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną26°C debesuotumas 8 %
Naktį17°C debesuotumas 25 %
Apklausa

Ar besivežiosite automobilio dokumentus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Salantuose įmintos garsių litvakų pėdos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-12-22
Izraelis Salanteris buvo žymus Musarų judėjimo propaguotojas

Kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas ir Plungės žydų bendruomenės vadovas Eugenijus Bunka, Žemaitijos nacionaliniame parke įkūręs Litvakų atminimo sodą, teigė, jog Salantuose savo pėdas yra įspaudęs ne vienas pasaulyje garsus litvakas – Lietuvos žyda

Mokėsi pas Salantų rabinus

„Svarbu, kad salantiškiai bent žinotų, kokie garsūs žmonės kažkada vaikščiojo jų žeme, čia dirbo, kūrė ir kokias darbais nusipelnė Salantų miestui, Lietuvai, pasauliui. Iš to žinojimo gal atsirastų geradarių, norinčių savo lėšomis prisidėti, įtvirtinant jų atminimą“, – samprotavo E. Bunka.

Medžiagą apie I. Salanterį, arba Salantiškį, iš įvairių šaltinių kelerius metus rinkęs Salantų krašto istorijos žinovas kraštotyrininkas Paulius Vaniuchinas sakė, jog žinių ir apie pačią asmenybę, ir apie jo mokymą radęs įvairiuose šaltiniuose.

Pasak P. Vaniuchino, nors I. Salanteris nėra kilęs iš Salantų, tačiau čia jis ilgai gyveno, todėl ir pasivadino pagal šio miesto pavadinimą. Tikroji jo pavardė buvo Lipkinas. Jis gimė 1810 m. Žagarėje, jo tėvas buvo Žagarės rabinas. Jau vaikystėje Izraelis išsiskyrė ypatingais gabumais – dešimtmetis miestelio sinagogoje skaitė pamokslą. Todėl tėvas ir išsiuntė sūnų mokytis į Salantus pas garsius rabinus Zundelį Salantą ir Cvi Hiršą Broidą, – pastarasis ilgus metus vadovavo Salantų rabinų teismui, o vėliau keletą dešimtmečių dirbo Jeruzalėje, ten ir palaidotas.

I. Salanteris ilgainiui tapo vienu iškiliausių Salantų miesto Talmudo žinovų. Vedęs salantiškio Jankevo Aizenšteino dukterį Esterą, liko čia ilgam – apie du dešimtmečius.

Tapo Musarų judėjimo lyderiu

„Rabino I. Salanterio mokymas skatino platesnį žydų etikos mokymą visuomenėje, kaip įveikti tradicinės gyvensenos rutiną ir blogį žmogaus viduje. Ne visi žydai jam pritarė, kadangi prieštaravo iš kartos į kartą perduodamam tradiciniam studijų būdui, tačiau neabejotinai autorių laikė aukštos moralės asmenybe, o jo mokymą – turėjus tvirtą pagrindą“, – pabrėžė P. Vaniuchinas.

Salanterio idėjos turėjo daug sekėjų Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei Lenkijoje.

„Apie I. Salanterį pasakojamos įvairios istorijos. 1849 m. Vilniuje kilus choleros epidemijai, per rytines pamaldas Vilniaus didžiojoje sinagogoje, kad įveiktų baimę, Salanteris užlipęs ant pakylos ir davęs leidimą valgyti. O ir pats visų akivaizdoje suvalgęs bandelę ir pašventinęs vyną. Kitas pasakojimas yra apie tai, kad sykį pas sunkiai sergantį Salanterį, kuris nieko pas save nebeįsileisdavo, atėjęs bedievis. Kai jam buvo pranešta apie bedievio apsilankymą, šį, artimųjų nuostabai, jis priėmė. Rabi, klausė bedievis, savo draugų tamsta nebeįleidi, o mane priėmei. Savo draugus ir mokinius, pasakė Salanteris, aš netrukus pamatysiu rojuje, o tave matau paskutinį kartą“, – tokius senųjų salantiškių atmintyje išlikusius pasakojimus užrašė P. Vaniuchinas.

Viljamas Leonardas Lorensas dalyvavo bandant atominę bombą Nagasakyje.

Gimė garsus JAV žurnalistas

Garsus buvo ir ypatingais matematiniais gabumais apdovanotas I. Salanterio sūnus Lipmanas Lipkinas, gimęs 1846 m. Salantuose. Prieš tėvo valią, be jo materialinės paramos studijavo ir baigė Jėnos universitetą, Vokietijoje, apgynė disertaciją ir tapo žymiu mokslininku. Vėliau studijuoti aukštąją matematiką dar įstojo į Sankt Peterburgo universitetą, tačiau šio nebaigė – pakirstas ligos mirė, būdamas vos 22-jų.

Kitas I. Salanterio sūnus Avromas Arjė Leibas, gimęs 1839 m. Salantuose, vadovavo Bereznės, Ukrainoje, rabinų teismui. E. Bunkos žiniomis, Salantuose 1888 m. taip pat yra gimęs garsus amerikiečių žurnalistas Viljamas Leonardas Lorensas, dirbęs „The New York Times“ leidinyje. Jo tikrasis vardas buvo Leibas Zivas. Į JAV jis emigravo išsyk po 1905-ųjų revoliucijos Rusijoje. Ten baigė Harvardo universitetą ir teisės mokyklą bei Bostono universitetą. Jis buvo oficialus Manheteno projekto istorikas, tapęs vieninteliu JAV žurnalistu, iš arti mačiusiu „Trinity“ atominės bombos bandymą ir Nagasakio sprogimą. Mirė 1977-aisiais Ispanijoje.

P. Vaniuchino žodžiais, visas Salantų miestelio centras prieškariu buvo apgyvendintas žydų, todėl, jo manymu, pagrindinė Salantų gatvė tiktų, kad ateityje būtų galima įrengti garsių salantiškių litvakų pagerbimo vietas. Tam taip pat tiktų erdvė prie buvusios Salantų žydų sinagogos – dabartinio kultūros centro.

Įamžino du Kretingos krašto žydus

Litvakų atminimo sode, įkurtame netoli Platelių, atminimo ženklais yra įamžinti 4 iš Žemaitijos kilę pasaulio žydai: Pietų Afrikoje išgarsėjęs architektas Hermanas Kalenbachas, kilęs iš Rusnės, buvęs artimas Mahatmos Gandžio draugas ir jo bendražygis, taip pat – Elas Džolsonas, kilęs iš Seredžiaus ir tapęs pasaulinio garso dainininku bei aktoriumi. E. Bunkos rūpesčiu, Litvakų atminimo sode taip pat įamžinti du Kretingos krašto žydai: „Tautiečiai iš Londono pirmiau už kretingiškius susirūpino pagerbti garsųjį karvedį Bereką Joselevičių, kuris gimė Kretingoje, buvo globojamas vyskupo Ignoto Masalskio“, – sakė E. Bunka.

Žydų bendruomenės atstovai prieš kelerius metus rodė iniciatyvą pagerbti iš Darbėnų kilusio Davido Volfsono, sionizmo veikėjo, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo – šekelio – autoriaus atminimą jų miestelyje. Tačiau šiam sumanymo darbėniškiai nepritarė, todėl atminimo ženklas D. Volfsonui pastatytas Atminimo sode.

Šį rudenį, E. Bunkos sumanymu, Plungės geležinkelio stotyje buvo atidengtas paminklinis akmuo, skirtas prieš 85-erius metus Plungėje pasirodžiusiam pirmajam traukiniui bei žmonėms, kurių pastangomis geležinkelio linija buvo atvesta į šį miestą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas