Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 6 %
Naktį5°C debesuotumas 31 %
Apklausa

Ar pritariate, kad vaikai mokyklą pradėtų lankyti nuo 6-erių metų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Alkos kalne įpiltiškiai atkūrė koplyčią

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-09-15
Ištapytos 30 kv. m ploto Alkos kalno koplyčios skliautą Edvardas Stalmokas vadina didžiausiu savo sukurtu paveikslu.

Šis sekmadienis, rugsėjo 17-oji, Įpilties kaimo žmonėms bus ypatinga diena: 13 val. Telšių vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas Šventojo Kryžiaus išaukštinimo dienos proga aukos Šv. Mišias ant Alkos kalno – koplyčioje, kurią bendruomenė savo rūpesčiu, darbu ir lėšomis atkūrė šią vasarą.

Istorija – iš statytojo anūko lūpų

Trečiadienio vidurdienį Alkos kalno papėdėje triūsė šio kaimo tautodailininkas Edvardas Stalmokas – jis kalė turėklus palei taką, vedantį į viršukalnę, koplyčios link. O ten senojo kryžiaus pamatus tvirtino 77-erių Ignas Alonderis, su žmona Stanislava prižiūrintis ir aplinkui išlikusias senąsias koplyčias.

„Dar nebuvau gimęs, kai 1924 m. mano senelis Klemensas Alonderis ant kalno pastatė šią koplyčią. Anksčiau čia buvo jo žemė. Koplyčią statė vienas pats, statyba truko 5-6-erius metus. Nueidavo kilometrus, kol pasikišęs po pažastimi atsinešdavo po lentą. Kaskart ir įkopti į kalno viršūnę su sunkiu nešuliu tekdavo“, – koplyčios statybos istoriją, perduotą giminėje, pasakojo I. Alonderis.

Spėjama, kad ant Alkos kalno yra buvusi pagoniška šventvietė, mat, Įpilties kaimas yra supamas trijjų piliakalnių. Sovietmečiu žmonės pagal išgales patys prižiūrėdavo koplyčią, joje vykdavo gegužinės pamaldos, žmonės krikštydavo vaikus.

„Amžinatilsį Steponas Viršilas pakeitė palanges, kai dirbau kolūkio agronomu, buvome pasikvietę ir statybininkus“, – kaip kaimas rūpinosi koplyčia, prisiminė E. Stalmokas. Prieš 10-metį, jo, buvusio ilgamečio Darbėnų seniūno rūpesčiu, skiedromis buvo perklotas stogas ir atnaujintas bokštas.

„Tačiau medinė koplyčia, atlaikiusi šimtmetį, visiškai smego į žemę. Nuo gero vėjo būtų ir išvirtusi, nes neturėjo pamatų – meistras Klemensas klojo medines sijas ant akmenų ir ant jų surentė sienas. Sijos supuvo, koplyčia besilaikė tik ant apdailos lentų“, – teigė E. Stalmokas.

Ignas Alonderis, kurio senelis Klemensas pastatė didžiąją koplyčią, šiandieną rūpinasi ant kalno išlikusiomis senosiomis mažosiomis koplytėlėmis ir kryžiumi.

Susitelkė pati bendruomenė

Todėl šį pavasarį Įpilties bendruomenės žmonės susirinkę nusprendė koplyčią atnaujinti: „Kreipėmės į saviškius, kad kuris, kiek gali, prisidėtų, prašėme ir geradarių paramos. Patys rengėme talkas ir koplyčią atstatėme per 3 mėnesius“, – džiaugėsi E. Stalmokas.

Kultūros paveldo sąrašuose šios koplyčios nėra, tačiau įpiltiškiai tarėsi su paveldo specialistais, kurie patarė išlaikyti autentiką ir nekasinėti šventvietės. Todėl ir suolus aplink koplyčią tiems, kurie netilps į ją, tvirtino ant medžio trinkų.

Be bendruomenės surinktų aukų prisidėjo ir Kretingos rajono savivaldybė, Prano Varkojo įmonė padovanojo langus, nuolaidų statybinėms medžiagoms padarė prekybos įmonė „Vieškelis“, medienos altoriui parūpino bendrovė „Vara“, o tautodailininkas Tadas Šorys išraižė altorių, kuriame pavaizduotas šeimą laiminantis Kristus.

E. Stalmokas gyrė ir darbščiuosius savo kaimo vyrus. „ Žmonės negailėdami savo laiko, po darbo ar savaitgaliais ateidavo į talką. Tai – Mindaugas Razma, Povilas Lengvys, Vladas Savilovas, Jeronimas Tarvydas, Arūnas Kaubrys, Adomas Stonkus, Viktoras Rupšas, Leonas Jonušas, Arūnas Šideikis, Juozas Augutis“, – talkininkus vardino pašnekovas, apmąstydamas, kad kurio nepamirštų.

O pats, šiems išsiskirsčius, dar kibdavo į gerokai daugiau fizinių bei dvasinių jėgų reikalavusį darbą – jis tapė koplyčios skliautą.

Tautodailininkas nutapė dangų

Šiandieną Alkos koplyčios viduje švyti debesimis nuklota dangaus žydruma, lengvai gulanti ant lubų, centre iškyla laiminančio Kristaus figūra, o viršum jo sklando Šventoji dvasia. Tai, kaip tvirtino, tautodailininkas E. Stalmokas, yra didžiausias jo nutapytas paveikslas – skliauto plotas užima 30 kv. m. „Užsispyriau ir nutapiau per vasarą. Darbas buvo pakankamai sudėtingas – teko dirbti ant pastolių, klūpant ar aukštielninkam. Tapiau aliejiniais dažais ant medžio plokščių, nes drobės nebūtų pavykę ištempti – tam trukdytų kampuotai išlenktas skliautas. Po kiekvieno platesnio potėpio lipau žemyn ir žvelgiau iš apačios: viršuje matosi vienaip, o nulipus vėlgi kitaip – ir atspalviai, ir bendras vaizdas“, – neslėpė menininkas.

Jis apibūdino savojo kūrinio idėją: „Debesys, erdvė sukuria šviesą, – tai aliuzija į beribį dangų, už kurio slypi Kūrėjas. O įžengiantį į koplyčią pasitinka evangelinis Kristus ir visų mūsų gyvenimuose veikianti Šventoji dvasia“.

Kiti paveikslai koplyčioje likę iš senų laikų: grūšlaukiškės liaudies menininkės Barboros Jankauskaitės dovanotas besimeldžiantį Kristų vaizduojantis paveikslas, Vokietijoje gyvenančios Gintarės Skroblytės „Paskutinė vakarienė“, o pastele nežinomo autoriaus tapytas Dievo Motinos paveikslas yra atkeliavęs iš Rygos.

Prie altoriaus stovinčias Marijos ir Šv. Roko skulptūras sukūrė garsus praėjusio šimtmečio Grūšlaukės krašto menininkas Juozapas Paulauskas.

Alkos kalno koplyčią Įpilties bendruomenės žmonės atstatė nuo pat pamatų.

Palaiminta paties Popiežiaus

„Tokį paminklą Igno Alonderio senelis pasistatė sau, o ir visam mūsų kaimui. Žmonėms koplyčia svarbi kaip maldos vieta, juolab kad mums artimiausia bažnyčia tėra Grūšlaukėje ir Laukžemėje“, – paklaustas, kodėl įpiltiškiams buvo svarbu išsaugoti savąją koplyčią, kalbėjo E. Stalmokas.

Koplyčia priskirta prie Laukžemės parapijos, ją aptarnauja Šventosios ir Laukžemės klebonas Zenonas Degutis. Ankstesnis šių parapijų klebonas Vidmantas Gricius dar 2011 m. parūpino koplyčiai titulą – Popiežiaus Benedikto XVI dekretu ji paskelbta Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčia, o jos tituline diena paskelbta rugsėjo 14-oji – Šv. Kryžiaus išaukštinimo diena, kada rengiamos iškilmingos pamaldos.

„Šiemet šventė sutapo su darbo diena, todėl nukėlėme ją į sekmadienį. Lauksime atvykstant naujojo Vyskupo, padėkosime saviems žmonėms. Įrengsime didelį stendą, kuriame eksponuosime nuotraukas iš talkų ir visų aukotojų sąrašą. Kiekvienam žmogui yra svarbu tarp savo bendruomenės geradarių pamatyti ir save. Tokie dalykai ir sutelkia bendruomenę – nė vienas, pagal savo išgales prisidėjęs prie koplyčios atkūrimo, nėra pamirštas“, – paklaustas, kaip pavyksta vienyti bendruomenę, atsakė E. Stalmokas.

Saugoti atkurtos koplyčios raktus bendruomenė patikėjo jos pirmininkei Birutei Stalmokienei ir Kultūros skyriui, o trečiąjį – jos statytojo palikuonims I. Alonderiui ir jo šeimai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas