Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Beržus suluošino visam laikui

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-07-28

Kretingos Lazdynų g. namo Nr. 4 bendrijos pirmininkei nurodžius, be leidimo drastiškai nugenėti sveiki beržai sukėlė diskusijų audrą: kraštovaizdžio specialistė šį poelgį vadina barbariškumu, o namo gyventojai pateisina.

Nupjovus beržų viršūnes, liko niekuo neapsaugota vieta nuo kritulių poveikio, medžio puvimo procesas – pagreitintas.

Ne rąsto gabalas

„Tai buvo ne vien pirmininkės, bet visų bendrijos narių sprendimas, nes kai kuriems butams užstojo saulės šviesą“, – tikino į redakciją užėjusi viena šio namo gyventoja. „Beržai buvo peraugę, labai gerai padarė, kad nugenėjo. Pamatysit, kai lajos atžels, žmonės tik džiaugsis ir net padėkos“, – teigė telefonu paskambinusi kita kretingiškė.

Tačiau Klaipėdos botanikos sodo kraštovaizdžio architektės Ritos Goliakovienės nuomonė kardinaliai skiriasi: beržas apskritai nepakantus genėjimui, ažūrinė laja jo retinti neįpareigoja.

„Žvelgiant į Lazdynų gatvėje nugenėtus beržus, apima beviltiškumas. Medis – ne rąsto gabalas, kurį galima pjaustyti, kaip nori ir kada nori“, – sakė ji.

Šį darbą atliekantis žmogus turįs būti supažindintas ne vien tik su darbų sauga, bet turėti kompetencijos. Kol mūsų gyvenamojoje aplinkoje medžiams bus pjaustomos viršūnės, o vietoj šakų liks stuobriai, apie jokią aplinkos tvarkymo kultūrą esą negali būti nė kalbos. Specialistės nuomone, kai kurie piliečiai nesupranta, kodėl medžių viršūnių ir šakų negalima pjaustyti bet kaip. „Užaugo iki namo stogo – nupjausiu, kad netyčia neužvirstų. Arba išgenėsiu visas apatines šakas, kad liktų plikas kamienas, nesvarbu, kad medžio gyvybinės funkcijos bus pažeistos. Svarbiausia, kad mano langas gautų pakankamai šviesos“, – tokiu požiūriu stebėjosi ji.

Žaizdos gis ilgai

R. Goliakovienės žodžiais, kiekvienas gyvūnas, taip pat ir augalas turi jam pritaikytą išvaizdos struktūrą, neatsiejamą nuo vykstančių fiziologinių procesų. Bet koks išvaizdos luošinimas keičia ir vidinių procesų funkcijas. Medis turi kamieną su šakomis bei šaknimis, kuriose vyksta sudėtingi medžiagų apykaitos procesai. Sveiko medžio kamienas bei skeletinės šakos padeda jam ne tik pakankamai gauti maisto medžiagų, bet atsilaikyti prieš ligas, audras bei kitas negandas. O nereikalingas, negaunančias šviesos, pažeistas šakas medis numeta pats.

„Civilizuotoj aplinkoj medžius geni išmanantys specialistai, gerai žinantys medžio sandarą, genėjimo laiką, būdus ir padarinius. Sveikas medis – neįkainojama vertybė, nuo kurios priklauso ir žmogaus-vartotojo sveikata bei gerovė“, – akcentavo R. Goliakovienė.

Specialistė apibūdino, kokie neigiami procesai vyksta netinkamai nugenėjus medį. Vienu lygiu iki 5 m aukščio nupjaustytos šakos iššaukia galybės vilkūglių priauginimą. Ypač skaudžios daugelio skeletinių šakų pašalinimo pasekmės. Medis netenka savo natūralios išvaizdos, itin baisiai atrodo žiemos metu. Be to, pabloginama medžių sveikata, nes pasikeičia antžeminės dalies ir šaknų sistemos santykis. Žaizdos, kurių skersmuo didesnis kaip 16-20 cm, gyja nuo 6 iki 18 metų.

„Ypač neigiami padariniai nugenėjus viršūnę – tai kaip pagrindinio konstrukcinio elemento pažeidimas, niekuo neapsaugota vieta nuo kritulių poveikio, pagreitintas medžio puvimo procesas – tiesiai į šerdį.

Manau, visi esam matę išlakių, sulaukusių kelių šimtų metų medžių, keliančių pasigėrėjimą, suteikiančių optimizmo. O Lazdynų gatvėje nugenėti beržai niekada nesulauks garbaus amžiaus – genėjimo „specialistai“ juos pasmerkė, ir nežinia, dėl ko“, – apgailestavo R. Goliakovienė. „Pajūrio naujienas“ ji patikino, jog atstumai nuo gyvenamųjų namų – pakankami, oro linijų nesimato. Tokiu atveju, jei būtų svarbių požeminių komunikacijų, trukdantys medžiai turėtų būti šalinami visai.

Genėti – tik kvalifikuotai

Dendrologės žodžiais, suaugusio beržo natūrali laja ir žiemos metu būna nepaprasto grožio. Jei labai būtina genėti, tai daryti reikia rugpjūtį ar bent jau žiemą, iki vasario pabaigos, kol neprasideda sulčių tekėjimas. Beržus rekomenduojama genėti tik jauno amžiaus ir medelynuose. Šie medžiai puikiai gali augti ir tankiose grupėse, ir kuokštais, t. y. iš vieno kelmo keletas kamienų.

Specialistės teigimu, yra daug būdų kvalifikuotai genėti medžius. Aplinkos ministerija išleido „Želdinių įstatymą“, „Metodinius želdinių apsaugos nurodymus“, E. V. Navio knygelę „Medžių ir krūmų genėjimas“, taip pat draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ leidinį „Medžių ir krūmų genėjimo pagrindai“.

„Kiekvienas Lietuvos miestas ir miestelis 5-eriems metams į priekį yra paruošę želdinių tvarkymo programas, kuriose akcentuojamas ir medžių urbanizuotoje aplinkoje tvarkymas. Bet, kaip matome, barbariškas genėjimas nesiliauja, apeinant įstatymus bei taisykles“, – sakė R. Goliakovienė. Anot jos, seniūnijoms būtina imtis labai griežtų priemonių, surengti daugiau švietėjiškų seminarų bei renginių aplinkos kokybei gerinti, ypač medžių apsaugos tema.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas